- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- I-537-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02332-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui S. F. (dalyvavo iki 15 teismo posėdžio minutės), atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016-05-12 sprendimą Nr. 27630 (toliau – ir Sprendimas Nr. 27630); 2) panaikinti Skyriaus 2016-05-12 sprendimą Nr. 18817 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 18817); 3) iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti 176 434,41 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 27–43).
Pareiškėjas paaiškino, kad Administracijos Skyriaus Sprendimai yra neteisėti, nes minėti Sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti tik 2016-05-24 , t. y. tik po 12 dienų po jų priėmimo ir taip buvo pažeista Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 str. 15 d., kurioje nustatyta, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Administracija akivaizdžiai vilkino klausimų išsprendimą ir viršijo įstatymų suteiktus įgaliojimus. Administracija nevykdo pareiškėjo prašymų, nes pareiškėjas prašė atsiųsti jo atžvilgiu priimtus Sprendimus, tačiau Administracija atsiuntė tik pranešimus apie priimtus Sprendimus, o pačių Sprendimų nepridėjo.
Pareiškėjas teigė, kad Administracija neteisėtai vadovaujasi Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p., nutraukdama socialinės paramos teikimą, nes iš pareiškėjo reikalaujama įvykdyti iš anksto neteisėtus ir nepagrįstus Administracijos nurodymus, t. y., pareiškėjo nuomone, Administracija neteisėtai reikalauja iš pareiškėjo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Administracijos Sprendimas Nr. 18817 akivaizdžiai pažeidžia Elektros energijos įstatymo, Vyriausybės 2015-05-27 nutarimo Nr. 527 bei tarptautinių teisės aktų, užtikrinančių pareiškėjo teises, reikalavimus, pagal kuriuos socialiai pažeidžiamai žmonių grupei, kuriai nepaneigiamai priklauso ir pareiškėjas, privaloma užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą.
Pažymėjo, kad teismuose yra nagrinėjami ir kiti ginčai, susiję su Administracijos priimtais sprendimais ir veiksmais, kurie yra Administracijos neteisėtų veikų tęsinys (socialinės paramos sumažinimas ir kt.). Nurodė, kad Administracijos Sprendimai prieštarauja ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių teisės aktų nuostatoms.
Pareiškėjo teigimu, Administracijos Sprendimai jam sukėlė ypač intensyvius ilgalaikius, tęstinius neigiamus išgyvenimus, intensyvų stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, esminį savijautos ir sveikatos pablogėjimą, gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeidė garbę ir orumą. Nurodė, kad, remiantis teismų praktika, turtinė ir neturtinė žala yra neatskiriama, viena su kita susijusi ir viena nuo kitos absoliučiai priklausoma, dėl to nepagrįsta būtų nurodyti jų konkrečius dydžius atskirai, todėl pareiškėjas bendrai nurodė, jog jis patyrė 176 434,41 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti priteista iš Administracijos pareiškėjo naudai.
Atsiliepimas
Administracija atsiliepime (b. l. 68–73) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 21 str. 15 d. Administracijai yra nustatyta pareiga informuoti asmenį apie priimtą sprendimą, bet neprivalu kartu su pranešimu išsiųsti ir sprendimo kopiją. Taip pat nėra nustatyta, kad asmeniui pasirinkus informaciją apie priimtus sprendimus teikti paštu, šią informaciją privalu teikti registruotu laišku. Vadovaujantis Įstatymo 21 str. 15 d., apie Administracijos Skyriaus skundžiamus 2016-05-12 Sprendimus pareiškėjas informuotas Administratoriaus Skyriaus 2016-05-12 pranešimais Nr. 38373 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“ ir Nr. 38376 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, juos išsiunčiant paštu, neregistruotu laišku. Nurodė, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir yra paties pareiškėjo pareigų nevykdymo pasekmė, todėl skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Administracija nurodė, kad Įstatymo 25 str., kuriame išvardintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, 6 p. nustatyta, kad šią paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pareiškėjui buvo išsiųstas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos sutarties nepasirašė bei veiklos neatliko. Pareiškėjas nepateikė nei papildomos informacijos, nei dokumentų, įrodančių priežastis, dėl kurių jis negalėjo būti pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde patvirtina, kad informacija apie siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą jam buvo pateikta 2016-05-04 prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai suteikti pildymo metu. Pareiškėjas apie tokią pareigą žinojo, tačiau jos nevykdė, todėl, vadovaujantis Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p., piniginė socialinė parama nuo 2016-05-01 pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisėtai neskirta.
Administracija teigė, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė ne tik neteisėtų Administracijos veiksmų, bet ir turtinės žalos realumo. Administracijos nuomone, pareiškėjas neįrodė nei civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nei prašomos priteisti žalos dydžio, nei jos pagrįstumo. Pažymėjo, kad paties pareiškėjo Įstatymo nustatytos pareigos nevykdymas lėmė tai, jog jam nebuvo skirta piniginė parama, todėl Administracijai nėra pagrindo atlyginti neįrodytą pareiškėjo 176 434,41 Eur turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje dėl aplaidaus teismo darbo yra beprasmiškas. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo nuo 15 teismo posėdžio minutės.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Administracijos atstovė R. M. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė turi teisę pasitelkti asmenis, kuriems skiriama socialinė parama, atlikti visuomenei naudingą veiklą. Įvertinus, kad pareiškėjui socialinė parama buvo teikiama ne vienerius metus, jis buvo pasitelktas atlikti minėtą veiklą. Pareiškėjui buvo raštu fiziškai įteiktas siuntimas atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, pareiškėjas su siuntimu susipažino. Jam neatvykus dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, socialinė parama buvo neskirta teisėtai. Pažymėjo, kad, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų veiksmų, atsakovei nekyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti pareiškėjo prašomą, bet neįrodytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Skyriaus 2016-05-12 sprendimo Nr. 27630, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-08-01, ir 2016-05-12 sprendimo Nr. 18817 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos“, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31, teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Administracijai pateikė 2016-05-04 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuria prašė suteikti jam socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją“ (toliau – ir Prašymas) (b. l. 75–76). Prašymo pateikimo metu, Administracija, remdamasi Įstatymo 23 str. 2 d., išdavė pareiškėjui 2016-05-04 siuntimą Nr. 36384 atlikti visuomenei naudingą veiklą (toliau – ir Siuntimas) (b. l. 77). Siuntime nustatyta atvykti iki 2016-05-10 į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą. Nustačiusi, kad pareiškėjas iki 2016-05-10 į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą neatvyko ir sutarties nepasirašė (b. l. 78–79), Administracija skundžiamu Sprendimu Nr. 27630, vadovaudamasi Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje), nusprendė pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos (b. l. 80). Apie Sprendimą Nr. 27630 pareiškėjas informuotas 2016-05-12 pranešimu Nr. 38373 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“ (toliau – ir Pranešimas Nr. 38373) (b. l. 81). Atitinkamai priėmė ir Sprendimą Nr. 18817, kuriuo, vadovaudamasi Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje), nusprendė pareiškėjui neskirti būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijų (b. l. 82). Apie Sprendimą Nr. 18817 pareiškėjas informuotas 2016-05-12 pranešimu Nr. 38376 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau – ir Pranešimas Nr. 38376) (b. l. 83).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Administracijos priimtais Sprendimais ir mano, kad Administracija neteisėtai reikalauja iš pareiškėjo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Administracija nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir nurodo, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimai iš esmės yra priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir yra paties pareiškėjo pareigų nevykdymo pasekmė.
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-02 iki 2016-09-30). Įstatymo 5 str. nustatyta, kad yra dvi piniginės socialinės paramos rūšys: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Piniginę socialinę paramą teikia savivaldybių administracijos, vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, nagrinėjamu atveju – Administracija. Administracijos teisės, teikiant piniginę socialinę paramą, nustatytos Įstatymo 23 str. 2 d., kurios 1 p. įtvirtinta, kad Administracija turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą Įstatymo nustatyta tvarka ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Asmeniui, atitinkančiam nurodytus kriterijus, Įstatymo 25 str. 6 p. yra nustatyta pareiga dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Administracija turi teisę neteikti arba nutraukti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo minėtos pareigos iki šios pareigos bus įvykdytos (Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p.).
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjas apie visus jo atžvilgiu priimtus sprendimus buvo informuotas ir žinojo apie jų priėmimą. Byloje pareiškėjas ginčija patį faktą, jog jo pasitelkimas atlikti visuomenei naudingą veiklą yra neteisėtas, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jis neatitinka Įstatymo 23 str. 2 d. 1 p., kuriame nustatyta, kokius asmenis savivaldybės administracija turi teisę pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, nei Tvarkos aprašo 11 ir 19 p., kuriuose nustatyta, kokie Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai yra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas yra priskirtinas asmenims, kurie pagal Tvarkos aprašo 20 p. negali būti pasitelkiami atlikti visuomenei naudingą veiklą. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktos „Darbo ieškančio asmens S. F. atmintinės“ (b. l. 9–10) matyti, kad pareiškėjas reguliariai nuo 2011-09-27 registruojasi darbo biržoje, yra nedirbantis. Administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui piniginė socialinė parama yra teikiama jau ne pirmus metus. Pareiškėjo Prašyme nurodyta, kad dar 2016-02-04 teikė informaciją piniginei socialinei paramai gauti, kuri iki Prašymo teikimo dienos nepasikeitė. Vadinasi, pareiškėjas atitinka ir Tvarkos aprašo 11 p. reikalavimą (piniginę socialinę paramą nepertraukiamai gauna ne trumpiau kaip 3 mėnesius). Nenustačiusi aplinkybių, kurios įrodytų, kad pareiškėjas negali būti pasitelktas atlikti visuomenei naudingą veiklą, Administracija, vadovaudamasi Įstatymo 25 str. 6 p., turėjo teisę reikalauti, jog pareiškėjas vykdytų įstatymų nustatytą pareigą ir atliktų Administracijos organizuojamą visuomenei naudingą veiklą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos aišku, kad pareiškėjas, sužinojęs apie siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, nepateikė Administracijai jokių dokumentų, įrodančių, kad jis negali būti pasitelktas atlikti visuomenei naudingos veiklos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nusprendė, kad tokios veiklos neatliks, neatvyko nurodytu laiku į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, nepasirašė sutarties dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo (b. l. 78–79). Siuntime buvo nurodyta, jog, nevykdant pareigos atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, socialinė pašalpa yra neskiriama, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos, o pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su Siuntimu (b. l. 77). Byloje pareiškėjas yra pateikęs tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, jog jo pasitelkimas atlikti visuomenei naudingą veiklą yra neteisėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui neatlikus įstatymų leidėjo nustatytos pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, jam pagrįstai kilo Įstatyme nurodytos teisinės pasekmės – socialinės paramos teikimo nutraukimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Skyriaus Sprendimas Nr. 27630, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-08-01 dėl nedalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje, ir Skyriaus Sprendimas Nr. 18817, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31 dėl nedalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
Pareiškėjas Administracijos Skyriaus skundžiamų Sprendimų neteisėtumą taip pat kildina ir iš to, jog minėti Sprendimai pareiškėjui buvo išsiųsti tik 2016-05-24, t. y. po 12 dienų po jų priėmimo, pažeidžiant Įstatymo 21 str. 15 d. Pareiškėjo nuomone, Administracija veikia neteisėtai, kai, informuodama apie priimtus Sprendimus, atsiunčia tik pranešimus, tačiau Sprendimų kopijų neprideda. Administracija nesutinka su pareiškėju ir nurodo, kad pareiškėjas apie priimtus skundžiamus Sprendimus buvo informuotas tos pačios dienos pranešimais, kurie buvo išsiųsti paštu (neregistruotu laišku).
Nustatyta, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti 2015-05-12 (b. l. 80, 82). Tą pačią dieną buvo priimti Pranešimai, kuriais pareiškėjas informuojamas, kad dėl nedalyvavimo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Skyrius priėmė skundžiamus Sprendimus, nurodant, kad minėtus Sprendimus gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 81, 83). Pranešimai pareiškėjui buvo išsiųsti 2015-05-24 (b. l. 20).
Kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarką reglamentuoja Įstatymo 21 str. 15 d., kuriame įtvirtinta, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-15 sprendimu Nr. 1-2366 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016-02-13) 19 p., prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priėmimą informuojamas pranešimu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Pagal Aprašo 20 p., asmeniui pareikalavus, jam išduodama priimto sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) kopija, patvirtinta Socialinių išmokų skyriaus specialisto Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2017-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-435-492/2017, 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į Skyrių dėl skundžiamų Sprendimų kopijų išdavimo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Įstatymo 21 str. 15 d. įtvirtinta teisės norma įpareigoja Administraciją supažindinti pareiškėją su jo atžvilgiu priimtais sprendimais per 5 darbo dienas nuo minėtų sprendimų priėmimo dienos. Ši pareiga privalo būti vykdoma, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu pareiškėjas pasirinko gauti informaciją (registruotu ar neregistruotu paštu). Šioje byloje nustatyta, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tai, kad Administracija apie priimtus Sprendimus informavo vėliau nei per 5 darbo dienas, nagrinėjamu atveju pripažįstama neesminiu pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl procedūrinio reikalavimo pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir tai galėjo lemti nepagrįstų sprendimų priėmimą, suvaržyti arba kitaip pažeisti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas skundžiamų Administracijos Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundžiamuose Administracijos Sprendimuose nėra sprendžiamas klausimas dėl elektros energijos atjungimo pareiškėjo gyvenamajame būste. Minėtais Sprendimais pasisakyta tik dėl pareiškėjo teisės gauti socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas pareiškėjo gyvenamajam būstui ir dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Protokolus, Visuomenės žmogaus teisių deklaraciją, Europos socialinę chartiją nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo iš Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina būtent iš Administracijos priimtų skundžiamų Sprendimų. Konstatavus, kad minėti Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. nenustačius Administracijos neteisėtų veiksmų, nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85 str., 86 – 87 str. 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str., 133 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.