Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-02-07 · Administracinė byla Nr. A-98-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
A-98-486/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03078-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Pažeidėjas
V. A.
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A-98-486/2018Proceso Nr. 4-68-3-03078-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant I. J., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui G. K., administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A., gimusio administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., būdamas UAB prekybos namai įmonės kodas , direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi J. Z., gimusiam, leido dirbti įmonėje du mėnesius iki 2017-11-03 nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pažeidimas nustatytas 2017-11-03, apie 16.20 val, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiems darbo inspektoriams J. V. ir G. K. atlikus patikrinimą furnitūros parduotuvėje, adresu Geležinio vilko g. 2, Vilniuje, kur rastas darbines funkcijas atliekantis J. Z., kurio UAB prekybos namai „Jurga“ įmonės apdraustųjų socialiniu draudimu sąraše nebuvo, darbo sutarties asmuo nebuvo nepasirašęs. Šiais savo veiksmais V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. K. parodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija palaiko jų surašytą protokolą. Patikrinimo metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovai užėjo į furnitūros saloną „Jurga“. Juos pasitiko J. Z. ir buvo bendrauta su juo. Buvo paimtas jo rašytinis paaiškinimas, „Sodros“ sąrašuose jo kaip darbuotojo nebuvo. J. Z. nurodė, kad šiuo metu dirba kitoje įmonėje, yra tėvystės atostogose, nori keisti darbą, šiuo metu ateina susipažinti su būsima darbo vieta. Jis nurodė, kad jis dirbdavo su klientais, ruošdavo užsakymus, t.y. atliko realias darbines funkcijas. Remiantis tuo, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat patikrinimo metu buvo bendrauta su pardavėja Rūta. Darbo inspekcija atvyko gavę pranešimą, kad yra nelegalus darbuotojas. Iš pradžių jie net pagalvojo, kad nelegaliai dirba ponia Rūta. Byloje esantys paaiškinimai, išklausyti asmenų paaiškinimai patvirtina faktą, kad J. Z. atliko darbines funkcijas, mokėsi dirbti su programa, kuri reikalinga jo darbui. Šie veiksmai atliekami pasirašius darbo sutartį, kurioje gali būti numatytas bandomasis laikotarpis. Ta aplinkybė, kad šis neoficialus pabandymas vyko J. Z. iniciatyva, neeliminuoja V. A. atsakomybės, nes už įmonės veiklą atsakingas būtent įmonės vadovas. Mano, kad pažeidimas yra padarytas ir prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo jis neprisipažįsta. Paaiškino, kad J. Z. norėjo įsidarbinti jų įmonėje ir jie neturėjo kitos išeities tik kaip jį išbandyti, nes jis neturėjo jokios darbo patirties. Tai yra bandymo funkcija. Jie sutarė, kad jis gali ateiti bet kada. Vilmantas A. J. Zubeliui pasakė, kad neturi pagrindo jį priimti, nes jis neturi jokios darbo patirties. Darbinių kažkokių patikrinimo kursų ar tokios profesijos mokymų Lietuvoje nėra. Yra sunku priimti sprendimą, ar žmogus iš viso gali dirbti. Darbuotojų kaita yra maža, sritis yra sudėtinga, todėl į tai jų įmonė žiūri labai atidžiai. Be realios praktikos neįmanoma priimti dirbti. Taigi, tai buvo kompromisinis variantas. J. Z. pasakė, kad jis yra vaiko priežiūros atostogose, paklausė, ar jis gali ateiti, pažiūrėti, kaip vyksta darbas, jis sutiko. Pilnai darbinių funkcijų jis nevykdė. Nebuvo susiklostę darbiniai santykiai kaip turi būti. Jis nedirbo prie kasos aparato, neišdavė prekių. Tai buvo tiesiog konsultavimas iš savo patirties, kad asmuo suprastų, kaip vyksta darbas. Santykiai nebuvo pastovūs, nebuvo jokių užduočių, planų. Galbūt pripažįsta, kad asmenį kažkaip reikėjo įforminti, bet LR DK nenumato panašaus dalyko. Tai, kad jis pasitiko žmones, kaip konsultantas turėtų pasitikti, yra normalu. Tai buvo savanoriško susipažinimo santykiai. Taip pat nebuvo pagrindinio darbinio santykio elemento, darbo užmokesčio. Jis pats nežinojo, ar jis nori ateiti dirbti. Jis sakė, kad nežino, ar jam patiks. Tai buvo savarankiškas susipažinimas su darbo aplinka, darbo pobūdžiu. Jis žino, kad sudarius sutartį, galima nustatyti bandomąjį laikotarpį. Pirma, nebuvo noro iš asmens, norinčio ateiti į darbą. J. Z. niekada nebuvo dirbęs pardavėjo darbo, jis dirbo oro uoste, baldų gamyba yra jo hobis. Jis sakė, kad ieško darbo, kuris jam būtų prie širdies. Bandomajam laikotarpiui reikia pasirašyti dokumentus, yra atsakomybė. Jie nusprendė, kad bandomasis laikotarpis yra netinkamas, jis to nenorėjo. Tada jau reikėtų apmokymų, planų, būtų išlaidos iš įmonės pusės. Jie norėjo matyti, ar J. Z. gali dirbti tą darbą. Liepos mėnesį paskelbė, kad ieško darbuotojo, jis atėjo liepos mėnesio pabaigoje, tada pasakė, kad pagalvos ir po to jis dar kartą atėjo maždaug rugsėjo mėnesio viduryje ir pasakė, kad norėtų gal pabandyti. Jis ateidinėdavo nuo rugsėjo mėnesio iki lapkričio mėnesio vidurio. Tačiau nebuvo jokio įsipareigojimo nei iš vienos, nei iš kitos pusės, J. Z. neateidavo kasdien, jis ateidavo, kai galėdavo. Dabar su juo yra pasirašyta darbo sutartis su bandomuoju laikotarpiu, jis pareiškė, kad nori dirbti. Jam nebuvo prieš tai mokama visiškai, J. Z. ateidavo, pabūdavo po porą valandų, niekas jo netikrindavo. Kainas jam reikėdavo žinoti, kad jis galėtų paaiškinti, kodėl jos tokios. Dabar jie padarė formalų bandomąją laikotarpį, bet realiai jo nereikėjo. Iš esmės tarp J. Z. ir įmonės UAB „Jurga“ nebuvo darbinių santykių, darbo užmokesčio, nebuvo jokių nurodymų, įsipareigojimų iš vienos ir iš kitos pusės. V. A. prašo bylą nutraukti, nes jo manymu pažeidimas nepadarytas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. J.-Petrošienė parodė, kad ji dirba įmonėje V. A. yra direktorius, J. Z. dabar yra pardavimų vadovas. Lapkričio 3 d į įmonės patalpas buvo atėję Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Jie atėjo su kamera, parodė pažymėjimą. Parduotuvėje buvo ne ji viena, J. Z. taip pat buvo. Jis palaikė kompaniją. Praprastai prieinama ir paklausiama, kuo galima padėti. Liudytojai atrodo į juos (galimus klientus) atsisuko vienu metu, bet gal J. Z. ir pirmas paklausė. Nepamena, kad J. Z. būtų ten kiekvieną dieną. Matydavo jį, bet ne dažnai, 2-3 kartus per savaitę būdavo. Liudytoja UAB „Jurga“ tuo momentu dirbo 3 mėnesius. Ji pradėjo nuo rugpjūčio mėnesio, bet jo tuo metu nematė. Matė J. Z. kažkur nuo spalio mėnesio. Tuo metu nežinojo, ko jis ateidavo. Tuo metu jai buvo bandomasis laikotarpis ir ji bandė suprasti, ar jai tai yra tinkamas darbas, bandė pažinti prekes. Dabar kaip supranta, jis taip pat norėjo suprasti, ar jam reikia tokio darbo. Ji neklausė J. Z., ką jis ten veikia, nes pati turėjo daug veiklos, o J. Z. pats nepasakė. Liudytoja su juo daug nebendravo. Matė, kad jis varto katalogus, kalbasi su klientais. Ji yra pardavimų vadovė, atsakinga už sąskaitas, pajamas, pardavimus, konsultacijas. J. Z. tokių funkcijų neatlikdavo, jis nebent patardavo kažką. Dabar jis dirba oficialiai. Nežino, kiek jam buvo mokama. J. Z. jai nebuvo oficialiai pristatytas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad šiuo metu jis dirba UAB Prieš tai dirbo oro uoste. J. Z. norėjo pakeisti darbą. Baldų furnitūra yra nauja sfera. Jis buvo vaiko priežiūros atostogose, atostogos jam baiginėjosi. Ieškojo darbo, kuris jam patiktų ir būtų tinkamas grafikas. Pamatė skelbimą, kad ieškomas darbuotojas. Siūloma sfera jam buvo įdomi, tai jo hobis. Pardavėjo darbas jam naujiena. Norėjo išbandyti, ar jam toks darbas tiks, ar sugebės jį tinkamai atlikti. J. Z. dėl darbo šnekėjo su direktoriumi V. A., ir jie sutarė, kad J. Z. gali pabandyti. Liudytojui nebuvo nurodyta kažką daryti. Jis atvažiuodavo ryte, pabūdavo kiek laiko, tačiau nebūdavo, kad sėdėdavo ten visą dieną. Norėjo pažiūrėti, ar darbas jam tiks, ar sugebės jį atlikti. Nenorėjo rizikuoti iš karto išeiti iš kito darbo. P. V. darbo inspektorių atėjimą, liudytojas jau buvo parašęs pareiškimą išeiti iš kitos darbovietės. Apie du mėnesius ateidavo pažiūrėti, ar tiks darbas, bet ne kiekvieną dieną. Stengdavosi atvykti, kai leisdavo galimybės. Kartais ryte, kartais po pietų. Atvykdavo maždaug 3-4 kartus per savaitę, to nefiksavo. Ten dirbdavo. Jis ateidavo tik apsižiūrėti, o direktorius jam nupasakojo veiklą. Jam tai buvo naujiena, jis niekada nebendraudavo su žmonėmis, todėl ateidavo, žiūrinėdavo katalogus, žiūrėdavo kaip viskas vyksta, žmonių srautą. Buvo toks pažindinimasis. Kai ateidavo klientai į parduotuvę, J. Z. ką žinodavo, patardavo, gilindavosi naujoje sistemoje. Kartais pasilygindavo kainas, jeigu žmogus ateidavo, pasiklausdavo, bet nieko nesiūlė, nesiuntė. Jeigu gyvai ateidavo, jis pabendraudavo. Bendrovės buveinėje yra sandėlis, jis užeidavo ten tuo pačiu tikslu, t.y. susipažinti. Jis nežinojo, ar norės ten dirbti, todėl nebuvo kalbos apie kažkokių pareiškimų rašymą. Jis pažindinosi ir norėjo sužinoti, ar jam tiks darbas. Jis nenorėjo rizikuoti šeimos gerove, nes buvo klausimas, ar dirbs čia, ar liks oro uoste. Galėjo būti, kad lapkričio 3 d. atėjo du inspektoriai. Jie užėjo, paklausė kažko, po kelių minučių prisistatė. J. Z. pasisveikino su jais ir paklausė, ar gali padėti. Rašė paaiškinimą. Spaudimo, grasinimų iš inspektorių pusės nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. A. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, kadangi būdamas UAB prekybos namai „Jurga“, įmonės kodas 163171453, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi J. Z., gimusiam 1982-02-24, leido dirbti du mėnesius iki 2017-11-03 nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 95 straipsnyje.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kategoriškai neigia padaręs nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad J. Z. jokių realių darbinių funkcijų nevykdė, tik pažindinosi su darbu, tačiau bet kokiu atveju nelegalaus darbo faktą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), nelegalaus darbo tikrinimo aktas (b.l. 3), tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 4), rašytinis J. Z. paaiškinimas (b.l. 8) bei teismo posėdyje jo išsakyti argumentai, nuoseklūs ir išsamūs liudytojos parodymai, VSDFV duomenys (b.l. 10) ir kiti byloje esantys duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Iš esmės nelegalaus darbo faktą patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti asmenys, kurie patvirtino, kad J. Z. du mėnesius dirbo UAB prekybos namai „Jurga“, aptarnavo klientus, ruošdavo užsakymus. Tačiau tiek įmonės direktorius V. A., tiek liudytojas J. Z. neneigdami fakto, kad J. Z. du mėnesius ateidavo į darbą, atlikdavo tam tikras darbines funkcijas aiškino, kad tai vyko neatlygintinai, tiesiog siekiant išsiaškinti ar darbuotojui tinka tokio pobūdžio darbas, teigia, kad darbiniai santykiai nebuvo susiklostę. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, bei nelegaliai dirbusio J. Z. parodymai vertintini kritiškai kaip siekis UAB prekybos namai „Jurga“ direktoriui padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Darbo kodekso 36 straipsnis numato, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Liudytoja apklausta R. J.-Petrošienė parodė, kad J. Z. dirbo įmonėje du – tris kartus per savaitę, kas iš esmės jau reiškia darbinių santykių buvimą. Šios liudytojos išsamius ir nuoseklius parodymus papildo kita bylos medžiaga, todėl ja netikėti nėra teisinio pagrindo. Kritiškai vertintini ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens V. A. ir J. Z. teiginiai, kad darbinių santykių nebuvo, kadangi asmeniui nebuvo mokama.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad V. A. veikoje yra visi LR ANK 95 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, kadangi jis kaip įmonės vadovas atsako už savo darbuotojus, ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas tik sudarę rašytines sutartys. Jo argumentai, kad realiai J. Z. nedirbo, o tik pažindinosi su darbu vertintini kritiškai, kadangi iš apklausto J. Z. bei liudytojos parodymų matyti, kad “pažindinimas” vyko gana ilgą laikotarpį – du mėnesius. Galiojantys įstatymai to nenumato, šalys galėjo numatyti išbandymo laikotarpį ir šias aplinkybes neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už priimtų įstatymų nesilaikymą, net jeigu pats darbuotojas J. Z. sutiko su tokiomis sąlygomis ar net jas pats pasiūlė. Aukščiau išdėstyta, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju V. A. neįvykdė administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 95 straipsnyje. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (LAT nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Byloje esantys asmenų paaiškinimai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad J. Z. atliko darbines funkcijas, aptarnavo klientus, mokėsi dirbti su programa, kuri reikalinga jo darbui. Šie veiksmai atliekami pasirašius darbo sutartį, kurioje gali būti numatytas bandomasis laikotarpis. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis, išklausęs administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, kitų asmenų parodymus, pritaria Valstybinės darbo inspekcijos atstovo argumentams, kad ta aplinkybė, kad šis neoficialus pabandymas vyko galimai J. Z. iniciatyva, neeliminuoja įmonės vadovo V. A. atsakomybės, nes už įmonės veiklą atsakingas būtent įmonės vadovas. Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Teismas šiuo atveju laikosi pozicijos, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų bei kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog šiuo atveju darbdavio kaltė visgi pasireiškė tyčia, o ne nerūpestingumu.

V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą V. A. atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbtą laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau įvertinama ir tai, kad J. Z. pats galimai pasiūlė tokias sąlygas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip ir nelegaliai dirbantis asmuo teismo posėdyje neneigė faktinių bylos aplinkybių, įstatymas numato pakankamai griežtą nuobaudą už šį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. A. minimalią LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. A., gimusį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:17075100820. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai ((duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.