Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) 2012-07-10 nutarimu V. P. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 650 Lt baudą už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-01-10, Jurbarko rajone, Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos zonoje, neteisėtai organizavo melioracijos priežiūros darbus, neturėdamas parengto bei suderinto projekto, taip pat neturėdamas būtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško ūkio paskirties žemėje, todėl buvo iškirsta 410 saugotinų medžių, t. y. organizuodamas neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų sunaikinimą (iškirtimą) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 9 punktą. Šį nutarimą V. P. skundė Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Tenkindamas V. P. skundą, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-09-18 nutartimi panaikino Institucijos 2012-07-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Nutartyje teismas nurodė, kad ATPK 78 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą želdinių naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą, persodinimą. V. P. kaltinamas, kad neteisėtai organizavo melioracijos priežiūros darbus, todėl buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Tačiau aplinkos apsaugos departamento darbuotojai konstatavo, jog kirtimus vykdė P. K.. Įvertinęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2012-06-05 raštą, teismas nustatė, jog leidimas kirsti medžius nei žodžiu, nei raštu išduotas nebuvo. P. K. buvo nubaustas administracine tvarka dėl neteisėto, neturint leidimo medžių ir krūmų kirtimo. Nutarimas dėl jo nubaudimo įsiteisėjęs. Kad V. P. nedavė leidimo iškirsti medžius ir krūmus, nekontroliavo atliktų darbų patvirtina 2012-06-12 LR aplinkos ministerijos raštas „Dėl P. K. kreipimosi“, kur nurodyta visa želdinių kirtimo tvarka. Iš rašto matyti, kad ne V. P., o P. K. kreipėsi dėl kirtimų teisėtumo ir jis vykdė darbus neįsitikinęs, kad turi visus reikiamus leidimus. V. P. neturi teisės tikrinti ir bausti asmenis, kurie vykdo neteisėtus kirtimus. P. K. ėmėsi atlikti darbus tik gavęs bendrą informaciją ir nėra įrodymų, kad V. P. nurodė, kad galima atlikti kirtimus bei kad jis nurodė vietą, tikrino atliekamus darbus. V. P. negali būti traukiamas atsakomybėn, nes jo veikoje nėra tyčios, nėra objektyvių duomenų, kad jis padarė pažeidimą, kurio padarymu kaltinamas. Dviejų ministerijų ir savivaldybės duomenų bazės apie griovio „M“ statusą neatitinka ir prieštarauja.

Byloje nustatyta, kad Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius organizavo melioracijos statinių priežiūros darbus Juodaičių seniūnijos teritorijoje, Misiūnų kaime, valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose, nuo piketo 43+00 iki 65+00 (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2012-01-19 raštas Nr. R4-29-259). Tvarkant sureguliuotos Mituvos upės šlaitus pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos žodinį leidimą buvo galima kirsti tik krūmus, o už Juodaičių seniūnijos teritorijoje esančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose augusių krūmų kirtimo darbų priežiūrą atsakingas buvo šios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas V. P. (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2012-06-05 raštas Nr. R4-16-1646. Būdamas atsakingas už tvarkymo darbus sureguliuotos Mituvos upės šlaituose, V. P. šių darbų nekontroliavo ir leido P. K. iškirsti ne tik krūmus, bet ir 410 vnt. saugotinų medžių.

Aprašas nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo tvarką. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Aprašo 10 p. nurodytos išimtys, kada leidimo nereikia, tačiau sureguliuotų upių šlaituose ar jų apsaugos zonose augančių medžių ir krūmų kirtimui leidimas reikalingas. Neturint savivaldybės išduoto leidimo iškirtus saugotinus medžius ir krūmus sureguliuotos upės šlaituose ar apsaugos zonose, asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį.

Medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“. Pagal šio nutarimo 3.13 punktą medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Tad norint tvarkyti medžius ir krūmus vandens telkinių, įskaitant ir sureguliuotus, apsaugos juostose, būtina parengti nesudėtingą pakrančių tvarkymo projektą. Būdamas atsakingas už melioracijos įrenginių (tarp jų ir sureguliuotų upių) kadastrą, už projektavimo darbų užduočių rengimą bei rangovų atliekamų darbų kokybę (Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto melioracijai pareigybės aprašymo 11; 12; 14 punktai), V. P., būdamas atsakingu už melioracijos įrenginių (tame tarpe ir sureguliuotų) kadastrą, už projektavimo darbų užduočių rengimą bei rangovų atliekamą darbų kokybę, neorganizavo sureguliuotos Mituvos upės pakrančių (šlaitų) projekto rengimo, taip pat organizuodamas šios upės šlaitų tvarkymo darbus, neužtikrino, kad kirtimo darbus atliekantis P. K. neiškirstų saugotinų medžių. Dėl V. P. netinkamų pareigų atlikimo buvo iškirsti 410 vnt. saugotinų medžių. Duomenys apie upes kaupiami specialiame registre, jie yra vieši, melioracijos statinys yra Mituvos upė, todėl V. P. galėjo ir turėjo žinoti, kad melioracijos įrenginių priežiūros-tvarkymo darbus vykdys ne melioracijos griovio, o sureguliuotos Mituvos upės šlaituose ir privalėjo užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 256 ir 284 str.). ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, administracinėje byloje turi būti įrodyta nusižengimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekse, sudėtis.

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą.

V. P. buvo kaltintas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) iki 2012-01-10, Jurbarko rajone, Juodaičių sen., Mišiūnų kaime, prie sureguliuotos Mituvos upės, pakrančių apsaugos zonoje, neteisėtai organizavo melioracijos priežiūros darbus, neturėdamas parengto bei suderinto projekto, taip pat neturėdamas būtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško ūkio paskirties žemėje, todėl buvo iškirsta 410 saugotinų medžių, t. y. organizuodamas neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų sunaikinimą (iškirtimą) pažeidė Aprašo 9 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog už minėtų saugotinų 410 medžių iškirtimą 2012-06-06 Institucijos nutarimu pagal ATPK 78 str. 1 d. buvo nubaustas P. K., tačiau šis nutarimas nėra įsiteisėjęs (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis buvo įrodinėjami prielaida, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistas V. P. neteisėtai organizavo melioracijos priežiūros darbus Juodaičių seniūnijos teritorijoje, Mišiūnų kaime, valstybei nuosavybės teise priklausančios Jurbarko rajono sureguliuotos Mituvos upės šlaituose, nuo piketo 43+00 iki 65-00, t. y. neturėdamas parengto bei suderinto projekto, taip pat neturėdamas būtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško ūkio paskirties žemėje, organizavo neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų sunaikinimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis kaltinimas V. P. nebuvo pagrįstas įrodymais, nes: 1) nėra įrodyta, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija ar jos kiti specialistai organizavo melioracijos statinių darbus ar jų priežiūrą, t. y. vykdė techninių ir organizacinių priemonių visumą, melioracijos statinių techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrintas šių statinių funkcionavimas per tam tikrą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką (nėra pateikti melioracijos statinių priežiūros rangos darbus patvirtinantys dokumentai, leidimai, įsakymai, darbų priėmimo aktai ir pan.); 2) nėra įrodyta, jog būtent patrauktas administracinėn atsakomybėn specialistas V. P. pagal kompetenciją organizavo, davė leidimą kirsti medžius ar buvo atsakingas už saugotinų medžių kirtimo melioracijos objektuose teisėtumo kontrolę; 3) už 410 saugotinų medžių iškirtimą administracinėn atsakomybėn yra patrauktas P. K., nors jam savivaldybės administracijos leidimas šiems darbams atlikti nebuvo išduotas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Jurbarko savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius organizavo melioracijos statinių priežiūros darbus Juodaičių seniūnijos teritorijoje, Misiūnų kaime, valstybei nuosavybės teise priklausančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose, nuo piketo 43+00 iki 65+00, ir kad už Juodaičių seniūnijos teritorijoje esančios sureguliuotos Mituvos upės šlaituose augusių krūmų kirtimo darbų priežiūrą atsakingas buvo šios savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas V. P., yra nepagrįsti. Nors šioms aplinkybėms patvirtinti minimi 2012-01-19 ir 2012-06-05 raštai, tačiau susipažinus su jų turiniu matyti, kad jie tokių aplinkybių nepatvirtina. 2012-06-05 rašte Nr. R4-16-1646 nurodyta, kad „Jokiuose Jurbarko rajono savivaldybėje esančiuose melioracijos įrenginių dokumentuose nėra nurodyta, kad griovys „M“ yra Mituvos pakrantės apsaugos juostos teritorija. Šio melioracijos griovio tvarkymo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.12.01:2008. Galiojančiais teisės aktais nėra nustatyta, kad tokiems griovių tvarkymo darbams reikalingi projektai ir oficialūs leidimai. Griovio „M“ tvarkymo darbus prižiūrėjo vyresnysis specialistas V. P.“. Taigi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2012-06-05 rašte Nr. R4-16-1646 ne tik nenurodyta, jog Žemės ūkio skyrius organizavo melioracijos statinių priežiūros darbus, bet ir patvirtinta, jog medžių kirtimui nebuvo išduotas leidimas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pagrįstai laikytos pakankamomis, kad sukeltų abejonių dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens neveikimo aplinkybių (saugotinų medžių kirtimų kontrolės), o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą buvo būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kaip minėta anksčiau, ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Byloje nenustatyta, kad V. P. atliko tokius veiksmus, kurie minimi ATPK 78 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Todėl jis negali atsakyti ir būti nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Byloje neįrodytas kaltinimas, kad jis organizavo neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų sunaikinimą ir kad P. K. leido iškirsti medžius, krūmus.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo apelianto nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą netenkinti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.