- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e1-1076-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10160-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- M. S., A. N.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvis, išsilavinimas – profesinis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189 straipsnio 1 dalį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu), paskiriant bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 9 mėnesius tęsti mokslą, bausmė atlikta 2006 m. lapkričio 14 d.; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu), paskiriant bausmę – 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą, bausmė atlikta 2007 m. gruodžio 17 d.; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu), paskiriant bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas bei lankytis romų bendruomenėje, bausmė atlikta 2020 m. birželio 3 d., asmuo laikomas neturinčiu teistumo;
A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas – pagrindinis, užsiimantis individualia veikla, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu), paskiriant galutinę bausmę – 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, bausmė atlikta 2012 m. birželio 27 d., teistumas išnykęs, asmuo laikomas neturinčiu teistumo,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. S. bendrininkų grupėje atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – 2020 m. kovo 1 d. apie 17.52 val., veikdamas kartu su A. N., atėjo į Maxima LT, UAB parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir, kol A. N. savo dešine ranka ir dešine koja laikė parduotuvės apsaugos darbuotojų kabineto uždarytas duris, nuėjo į parduotuvės prekybos salę ir iš jos pagrobė 1 l talpos 1 butelį degtinės „Originali lietuviška degtinė“, vertė – 14,99 Eur, ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės.
2. A. N. bendrininkų grupėje atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – 2020 m. kovo 1 d. apie 17.52 val., veikdamas kartu su M. S., atėjo į Maxima LT, UAB parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje dešine ranka ir dešine koja laikė parduotuvės apsaugos darbuotojų uždarytas kabineto duris, iki kol M. S. nuėjo į parduotuvės prekybos salę, pagrobė 1 l talpos 1 butelį degtinės „Originali lietuviška degtinė“, vertė – 14,99 Eur, ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės.
3. Remiantis BK 178 straipsnio 2 dalimi, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
4. Teismų praktikoje vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
5. Kaltinamųjų kaltę, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, be jų paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
5.1. Kaltinamasis M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad pažįsta A. N., jie kartu dirbo. 2020 metais, tikslesnės datos nepamena, laiko nepamena, jis kartu su A. N. nutarė pavogti iš parduotuvės butelį degtinės. Jie nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). A. N. laikė apsaugos darbuotojų kabineto duris, o jis tuo momentu paėmė butelį degtinės, abu išbėgo iš parduotuvės nesusimokėję. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, nors ir buvo blaivus. Jis buvo apsirengęs juodą striukę ir juodas sportines kelnes su baltomis raidėmis šonuose, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą (t. 1, b. l. 36-38, 40-41).
5.2. Kaltinamasis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad pažįsta M. S., su juo kartu dirbo. 2020 metais, tikslesnės datos nepamena, laiko nepamena, jis kartu su M. S. norėjo išgerti, todėl nutarė pavogti iš parduotuvės butelį degtinės. Jie susitarė, kad jis (A. N.) laikys apsaugos darbuotojų kabineto duris, o M. S. tuo momentu pavogs butelį degtinės. Abu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis (A. N.) laikė apsaugos darbuotojų kabineto duris, o M. S. tuo momentu paėmė butelį degtinės, abu išbėgo iš parduotuvės nesusimokėję (t. 1, b. l. 49-50).
5.3. Liudytoja B. M. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoja. 2020 m. kovo 1 d. ji nuo 8 val. iki 22 val. dirbo parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), ji buvo darbo vietoje, kabinete, kuriame stebimos vaizdo įrašo kameros. Kabinetas yra prie pat parduotuvės pagrindinių durų. Apie 17.52 val. ji buvo kabinete ir per vaizdo kamerą pamatė, kad jai iš matymo pažįstamas M. S. paėmė 1 l talpos butelį degtinės „Originali lietuviška degtinė“, kurį laikydamas rankose išėjo pro parduotuvės prekybos salės kasą nesumokėjęs. Per kitą vaizdo kamerą, kuri filmuoja parduotuvės pagrindinių durų zoną, ji pamatė, kad kitas jaunuolis, kuris jai yra pažįstamas kaip A. N., koja laiko jos kabineto duris. Ji (liudytoja) bandė duris atidaryti, bet jai nepavyko. Girdėjo, kad A. N. pasakė „bėk greičiau“. Po to, kai A. N. paleido jos kabineto duris, ji išbėgo iš kabineto ir pamatė pro parduotuvės pagrindines duris bėgančius M. S. ir A. N., jų pasivyti nepavyko (t. 1, b. l. 26-28).
5.4. Liudytoja N. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 1 d. ji dirbo nuo 10.30 val. iki 22.30 val. Apie 19.50 val. atėjo į pirmą kasą sutikrinti loterijos bilietų, juos skaičiuodama pamatė, kad A. N., kurį gerai pažįsta nuo vaikystės, stovi prie apsaugos darbuotojų kabineto durų. Ką jis (A. N.) ten darė, ji pasakyti negali, ji tik matė A. N. stovintį prie apsaugos darbuotojų kabineto durų. Tada ji išgirdo, kad trečioje kasoje buvusi kasininkė M., pavardės ji nepamena, rėkia „sumokėk“. Pro tą kasą ėjo vaikinas, kuris rankoje laikė butelį degtinės ir praeidamas pasakė „čia žala už mano sugadintą striukę“. Tuo metu A. N. vis dar stovėjo prie apsaugos darbuotojų kabineto durų. Ji (liudytoja) išsigando, pasimetė, nesuprato, kas vyksta. Ji nematė, kada ir kaip A. N. kartu su kitu vaikinu išėjo iš parduotuvė (t. 1, b. l. 30-31).
5.5. R. M. LT, UAB priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 2020 kovo 2 d. pranešimo apie nusikalstamą veiką duomenimis, 2020 m. kovo 1 d. apie 17.53 val. M. S. ir A. N. iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 1 l talpos 1 butelį degtinės „Originali lietuviška degtinė“ (14,99 Eur vertės). Įvykis užfiksuotas vaizdo įrašuose. M. S. iš alkoholio skyriaus lentynos paėmė butelį degtinės ir akivaizdžiai, visiems matant, išėjo pro kasas už jį nesumokėjęs. Tuo momentu A. N. laikė apsaugos darbuotojų kabineto duris (t. 1, b. l. 8-10, 19).
5.6. Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolo duomenimis, pro parduotuvės pagrindines duris į parduotuvę užeina juodos spalvos rūbus dėvintys M. S. ir A. N.. M. S. užeina į parduotuvės prekybos salę ir jo nesimato. A. N. prieina prie apsaugos darbuotojų kabineto durų, ranką uždeda ant durų rankenos ir koja užremia duris. Tuo metu M. S. iš vidurinės lentynos dešine ranka paima stiklinį permatomą butelį su skaidriu skysčiu. Kasoje sėdi parduotuvės darbuotoja, ji dešine ranka parodo į M. S., kuris dešinėje rankoje neša butelį degtinės ir eina nesustojęs pro kasą. M. S. su buteliu rankoje išeina iš parduotuvės, o A. N. paleidžia apsaugos darbuotojų kabineto duris ir išeina paskui M. S.. Iš apsaugos darbuotojų kabineto išbėga apsaugos darbuotoja ir vejasi abu kaltinamuosius (t. 1, b. l. 11-16).
5.7. 2020 m. birželio 18 d. pranešimo duomenimis Maxima LT, UAB atsisakė pareikšto 14,99 Eur dydžio civilinio ieškinio, kadangi padaryta žala buvo atlyginta (t. 1, b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
6. Taigi, patys kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamą veiką, jų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama M. S. ir A. N. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai (M. S. – kol A. N. savo dešine ranka ir dešine koja laikė parduotuvės apsaugos darbuotojų kabineto uždarytas duris, nuėjo į parduotuvės prekybos salę, iš jos pagrobė 1 l talpos 1 butelį degtinės ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės; A. N. – atėjo į parduotuvę, kurioje dešine ranka ir dešine koja laikė parduotuvės apsaugos darbuotojų uždarytas kabineto duris, iki kol M. S. nuėjo į parduotuvės prekybos salę, pagrobė 1 l talpos 1 butelį degtinės ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės) teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad M. S. ir A. N. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – bendrininkų grupėje atvirai pagrobė svetimą turtą.
7. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir kaltinamajam M. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti – vienerių metų (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę; A. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti – devynių mėnesių (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.
8. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamiesiems paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jie sutinka (t. 1, b. l. 82-83, 84-85).
10. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro bendrininkų grupėje, tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
11. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje; be to, kaltinamasis penkerių metų laikotarpiu eilę kartų baustas administracine tvarka (dalis skirtų baudų nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų) (t. 1, 53-61), nedirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į jo vaidmenį, jo veiksmų pobūdį darant nusikalstamą veiką.
12. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje; be to, kaltinamasis penkių metų laikotarpiu eilę kartų baustas administracine tvarka (skirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų) (t. 1, b. l. 69-79). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į jo vaidmenį, jo veiksmų pobūdį, darant nusikalstamą veiką.
13. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo M. S. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apropojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamojo A. N. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
14. Kaltinamajam M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 62-63), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
15. Kaltinamajam A. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 80-81), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
16. Remiantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, teismas priima civilinio ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylos dalį dėl Maxima LT, UAB civilinio ieškinio nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant M. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.
A. N. (A. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. N. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Kaltinamajam M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Kaltinamajam A. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Priimti civilinio ieškovo Maxima LT, UAB ieškinio atsisakymą ir bylos dalį dėl Maxima LT, UAB civilinio ieškinio nutraukti.
Bausmės pradžią M. S. ir A. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti M. S. ir A. N., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.