Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-08-25 · Administracinė byla Nr. A-3841-492/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
A-3841-492/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00165-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3841-492/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00165-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Džickanecienei,dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei A. L. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui N. M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) prisistačiusio asmens sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

2. Centras teikime paaiškino, kad 2021 m. liepos 8 d. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą Vilniaus AVPK pareigūnai pristatė 9 asmenis, 4 iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai ir 5 prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Visi užsieniečiai buvo be asmens tapatybės dokumentų taip pat jų tapatybės nėra nustatytos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnai paaiškino, kad šiuos užsieniečius prie komisariato atvežė du taksi automobilių vairuotojai. Vairuotojai paaiškino, kad atvykus pagal užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), 9 asmenys savavališkai sulipo į automobilius ir prašėsi važiuoti kuo greičiau. Taksi vairuotojai pristatė minėtus užsieniečius į Vilniaus AVPK. Minėtas užsienietis 2021 m. liepos 12 d. 13:04 val. sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį bei apklausus minėtus užsieniečius, buvo nustatyta, kad užsienietis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, kadangi norėjo patekti į Belgiją bei Vokietiją pas ten gyvenančias gimines. Užsienietis Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtai, jis neturi paso ir kitų dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje. Patikrinus VRIS duomenų bazę ir Užsieniečių registrą – duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie minėto užsieniečio paiešką bei uždraudimą atvykti į Šengeno erdvę nėra. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas vizas nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre duomenų nėra.

3. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas. Teigė važiavęs į Vokietiją, kur gyvena jo giminės, pripažino žinojęs, kad vyksta neteisėtai, asmens dokumento neturėjo, prieglobsčio norėtų prašyti Vokietijoje.

II.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė laikinai sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d.

5. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo sulaikytas Centre, nes neturėjo nei asmens dokumentų, nei dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Aptartos aplinkybės teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad šis atvejis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą užsieniečio sulaikymo pagrindą.

6. Teismas pažymėjo, jog užsienietis neturi nei artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nei teisėto pragyvenimo šaltinio. Jeigu užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nebūtų užtikrinama tinkama jo apsauga Centre ir, atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys teismo sprendimo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III.

7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Teismas nurodė, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pragyvenimo šaltinio, tačiau šie motyvai nėra įtvirtinti įstatyme kaip draudžiantys ar ribojantys galimybę taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismui taikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis ir teismo nurodomas klausimas būtų išspręstas.

8.2. Nesutinka su teismo motyvais, kad užsieniečiui taikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre. Pareiškėjo veiklos ribotumas ir trūkumai, neveikimas, negebėjimas efektyviai užtikrinti teritorijos saugumo negali ir neturėtų būti kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri įtvirtinta įstatyme. Užsieniečių registracijos centras yra aptvertas tvora, jame apgyvendinta šimtai užsieniečių, kurie naudojasi judėjimo teritorijoje galimybe ir ši priemonė yra veikianti bei taikoma, todėl apelianto atveju nėra kliūčių, kodėl ji negalėtų būti pritaikyta. Užsienietis savo veiksmais nėra parodęs, kad deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, dėl to teismo motyvai nepagrįsti ir neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės.

8.3. Jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

Atsiliepimas

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime su užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą. Atsiliepime pareiškėjas pakartoja teikime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškina, kad:

9.1. Užsienietis 2021 m. liepos 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėja skubos tvarka. Atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, užsienietis akcentavo, kad jo kelionės tikslas buvo Vokietija, kur gyvena jo motina, jis turi 3 brolius, kurie gyvena Belgijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Paklaustas, kodėl nutarė prašyti prieglobsčio Lietuvoje, sakė, kad pagalvojo, jog ir čia gali pabandyti gyventi. Pasikeitus užsieniečio sulaikymo pagrindams, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. persvarstė sulaikymo klausimą ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą.

Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 3 d. iš savo mobiliojo telefono atsiuntė, iš jo žodžių, savo dokumento nuotrauką.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė neišvengiamo būtinumo taikyti sulaikymą. Teismas sprendime pakankamai plačiai ir aiškiai išdėstė užsieniečio sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Užsieniečiams, kurie nepateikė prieglobsčio prašymo, Įstatyme nėra numatyta galimybė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT taikant arba netaikant judėjimo laisvės apribojimą. Tokia priemonė taikoma tik prieglobsčio prašytojų atžvilgiu arba pasibaigus prieglobsčio procedūrai, kol bus įgyvendinta užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo procedūra. Apelianto argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kaip būdu kai jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti.

9.3. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas, ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Tačiau užsienietis turėjo tikslą patekti į Vokietiją, kur gyvena jo motina ir brolis, todėl didelė tikimybė, kad jis tyčia atvyko be dokumento, siekdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Užsienietis ketino vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, sulaikytas raštu atsisakė prieglobsčio Lietuvoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai suprato, kad, pateikus prieglobsčio prašymą, įgis tam tikrų garantijų, viena jų – nebūti išsiųstam į kilmės šalį. Aplinkybė, kad užsienietis praėjus daugiau nei mėnesiui teikė dokumento nuotrauką, kuria jis siekė įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina jo anksčiau atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Didėlė tikimybė, kad užsienietis teikia dokumento nuotrauką, tik norėdamas gauti laisvo judėjimo galimybę. Dokumento nuotrauka nėra laikoma tinkamu asmens tapatybės ir pilietybės įrodymu.

Šalies argumentai

9.4. Pareiškėjo manymu, suteikus apeliantui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, jį tenkino ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tuo pagrindu, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis užsieniečiams numato pareigą atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje turėti galiojantį kelionės dokumentą, t. y. užsienio valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę bei pripažintą Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo nei asmens dokumentų, nei dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat iki Užsieniečių registracijos centro teikimo nagrinėjimo teisme jis nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliantas atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bei vizos, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Todėl esant Įstatymo 113 straipsnyje 1 dalies 2 punkto pagrindui, užsienietis sulaikytas pagrįstai.

17. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Iš pareiškėjo atsiliepime pateiktų paaiškinimų ir byloje pateiktų duomenų matyti, kad užsienietis prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė po skundžiamo 2021 m. liepos 14 d. teismo sprendimo priėmimo. Todėl užsieniečio argumentai, susiję su Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, vertinant skundžiamo 2021 m. liepos 14 d. teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisinės reikšmės.

18. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasGintaras KryževičiusVirginija Volskienė