Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Tatjanos Žukauskienės

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 02 d. nutarties, kuria skundas netenkintas civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Aurelijai Puodžiukienei ir E. A., dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nurodydama, kad galimybė perduoti neparduotą areštuotą turtą yra numatyta tik kai varžytinės paskelbtos neįvykusiomis ir priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių.

Pareiškėjo nuomone areštuoto turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktas ir areštuoto turto pardavimo iš varžytinių aktas yra tvirtinami tokia pačia tvarka, todėl taikant analogiją turėtų būti taikomos ir tokios pačios teisinės pasekmės. LR CPK 695 str. 1 d. numato, kad turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, todėl turtas turėjo būti perduotas išieškotojui. Antstolei paskelbus pakartotines varžytines nukentės pareiškėjo, kaip kreditoriaus interesai, nes parduodamo turto kaina bus tik 80 proc. nuo pradinės kainos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

LR CPK 704 str. 1 d. nustato, kad iki varžytinių pradžios skolininkas gali surasti parduodamo iš varžytinių turto pirkėją. Turtas parduodamas surašant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris tvirtinamas LR CPK 725 str. nustatyta tvarka. LR CPK 725 str. reglamentuoja varžytinių akto tvirtinimo tvarką.

Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka, yra speciali procesinė turto realizavimo forma (LR CPK 700 str.), kuri teismo tvirtinama LR CPK 725 str. nustatyta tvarka, t.y., kaip turto pardavimo iš varžytinių aktas. Taigi ir pasekmės, teismui atsisakius tvirtinti minėtus aktus, yra vienodos kaip ir atsisakius tvirtinti iš varžytinių parduodamo turto aktą, nes įstatymai nenumato kitų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad parduodant turtą ne iš varžytynių, tačiau skolininko pasiūlytam pirkėjui, išlieka turto pardavimo priverstinumas, nes turtą parduoda antstolis, o turto pardavimo aktą tvirtina teisėjas.

LR CPK 719 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą LR CPK 717 str. 3,4,5 p. nustatytais pagrindais (5 p. numato įstatymų pažeidimus) turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytinėse. Antstolis varžytines paskelbia neįvykusiomis jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą (LR CPK 717 str. 5 p.). Paskelbęs varžytines neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytinių turtą LR CPK 719 str., bei LR 720 str. 1 d. nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. LR CPK 725 str. 7 d. įvirtinta analogiška teisės norma, pagal kurią nutarčiai, kuria atsisakyta tvirtinti varžytynių aktą įsiteisėjus, pirkėjui grąžinama sumokėta suma ir LR CPK nustatyta tvarka turtas perduodamas išieškotojui arba skelbiamos pakartotinės varžytynės. Jeigu pagal LR CPK turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą įstatymų nustatyta tvarka, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, antstolis skelbia pakartotines varžytines (LR CPK 721 str.).

Taigi teismui atsisakius tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (LR CPK 725 str.), turto perdavimo išieškotojui be varžytynių aktą (702 str. 3 d. ), ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (LR CPK 704 str. 4 d.), ir išieškotojui atsisakius paimti neparduotą iš varžytinių turtą LR CPK 719 str. 3 ir 720 str. 1 d. nustatyta tvarka už tą kainą, kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytinėse, t.y., už 13 000 Lt, sekantis turto realizavimas pripažintinas ne pirmomis varžytinėmis, o jau antromis, t.y., varžytinės skelbiamos ne iš naujo, o sekančios.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi, ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (LR CPK 675 str.1 d.). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 str. nustatyta tvarka, o vykdydamas vykdomąjį raštą, kuomet skolininko turtas nebuvo areštuotas teismo nutartimi, areštuoja skolininko turto ne daugiau, nei reikia išieškotinai sumai.

Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4870-614/07, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu. Vykdomojoje byloje nėra pateikta šio procesinio dokumento. Surasti ir aprašyti skolininko turtą buvo pavesta kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Iš vykdomosios bylos matyti, jog skolininko turtas nebuvo aprašytas. O pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininko turtas, į kurį antstolis nukreipė išieškojimą, nebuvo areštuotas. Tokiu būdu antstolis nukreipė išieškojimą, į neaprašytą ir į ne areštuotą turtą. Aplinkybė, jog nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį antstolis nukreipė išieškojimą, yra areštuotas Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-10-01 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti skolininko reikalavimą civilinėje byloje, antstoliui nesuteikia teisės nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, nes minėta nutartimi nėra identifikuotas ir įvertintas turtas. Taigi iki pardavimo turto iš varžytinių (skolininko pasiūlytam pirkėjui) antstolis praleido vieną vykdymo etapą, be kurio turtas negali būti perleistas tiek skolininko pasiūlytam pirkėjui, tiek kreditoriui. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog skolininko turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas pagal kitus vykdomuosius dokumentus. O tai reiškia, kad asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Taigi minėtas turtas negali būti perduotas pareiškėjui, nes turi būti atsižvelgta ir į kitų kreditorių interesus. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 02 d. nutartį palikti nepakeistą.