Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-175-464/2009 pagal ieškovų A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Telšių rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl negautos atlyginimų dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. pareiškė reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Telšių rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl negautos atlyginimų dalies priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės A. R. naudai 134 840,89 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., V. S. naudai 139 203,67 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., J. Š. naudai 16 380 Lt teisėjo atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., R. Ž. naudai 133 443,91 Lt teisėjo (teismo pirmininko) atlyginimo nepriemoką, susidariusią nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Ieškovai dėl teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui paduotą ieškovų apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir nutarta sugrąžinti dėl funkcinio teismingumo taisyklių pažeidimo.

Ieškovai 2009 m. balandžio 21 d. prašymu prašė pirmosios instancijos teismą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Ieškovai nurodė, kad apeliacinį skundą registruotu laišku išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui nepažeisdami įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Apeliacinis skundas per klaidą išsiųstas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė ieškovų A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti jų apeliacinį skundą.

Nutartyje rašoma, kad ieškovai termino atnaujinimo būtinybę grindžia aplinkybe, jog apeliacinis skundas buvo išsiųstas laiku, tačiau per klaidą nusiųstas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Iš voko bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad 2009 m. balandžio 8 d. išsiųstą skundą šis teismas atsisakė priimti, nes apeliacinis skundas paduotas pažeidžiant funkcinio teismingumo taisykles. CPK 310 straipsnyje įvardinta, kad apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas skundžiamas. Be to, sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurio nuorašai ieškovams, nedalyvavusiems teismo posėdyje, buvo išsiųsti. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantai yra profesionalūs, praktikuojantys teisininkai, patys dirbantys teismų sistemoje, kurioje priimamų procesinių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas vertinami instancinės kontrolės principu. Jiems taikytini didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, o apeliacinio skundo padavimas ne tam teismui, kuriam pagal įstatymą priklauso spręsti skundo priėmimo klausimą, šiuo atveju negali būti pripažįstamas termino praleidimą pateisinančia svarbia priežastimi.

Ieškovai A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo paduoti.

Skunde rašoma, kad ginčijamas teismo sprendimas buvo apskųstas laiku, tačiau dėl apmaudžios techninės klaidos skundas buvo išsiųstas ne į Vilniaus apygardos teismą, o į Lietuvos apeliacinį teismą. Pagal teismų praktiką situacija, kai apeliantas, prieš tai padavęs skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ir atsisakius jį priimti, nedelsdamas pateikia apeliacinį skundą tinkamam teismui, paprastai pripažįstama svarbia aplinkybe atnaujinti praleistą terminą. Apeliantams kaip teisininkams galėtų būti taikomi didesni teisinių žinių, bet ne atidumo standartai, nes atidumas yra asmeninė, o ne profesinė asmens savybė. Nuo vienkartinio apsirikimo užrašant adresatą nėra apsaugotas nei tos srities profesionalas, nei su ta profesija nesusijęs asmuo. Ginčijamame sprendime buvo nagrinėjami itin svarbūs konstituciniai teisėjų nepriklausomumo principai darbo apmokėjimo srityje, susiję su dauguma teisėjų. Atsisakius priimti skundą dėl šio sprendimo pagrįstumo minėti klausimai būtų išnagrinėti tik vienoje instancijoje, o tai prieštarautų Europos Komisijos ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir veiklos tobulinimo“ nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad aplinkybė, kai procesinį dokumentą apeliantas pateikia nustatytu terminu, tačiau per apsirikimą ne tam teismui, patvirtina jo siekį įvykdyti savo procesines pareigas, o ne vilkinti bylos nagrinėjimo procesą. Tai laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

Atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą prašo ieškovų skundą patenkinti. Atsiliepime rašoma, kad ieškovai yra teisės profesionalai, jų inicijuota byla sudėtinga (bylinėjamasi su valstybe), ieškovai bylą veda patys, todėl galėtų būti pateisinama techninė klaida, kai ant voko užrašomas gavėjas, kuriam ir adresuotas procesinis dokumentas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymai įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė paduoti skundą dėl teismo sprendimo ar nutarties turi būti įgyvendinama laikantis nustatytos tvarkos ir terminų.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiasdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas, spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Sprendžiant termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą būtina įvertinti tai lėmusias priežastis, tai yra ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis ar įvykusi klaida, ar kitokios aplinkybės.

Ieškovų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2009 m. kovo 9 d. (t. 2, b. l. 180-187). Ieškovai 2009 m. balandžio 8 d. išsiuntė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui kaip apeliacinės instancijos teismui (t. 2, b. l. 200a). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi vadovaujantis CPK 310, 315 straipsnių nuostatomis šiam teismui tiesiogiai paduotą apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir skundas su priedais sugrąžintas (t. 2, b. l. 201). Ieškovų pakartotinai išsiųstas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme (kaip skundžiamą sprendimą priėmusiame pirmosios instancijos teisme) gautas 2009 m. balandžio 24 d. (skundas išsiųstas 2009 m. balandžio 22 d.) (t. 2, b. l. 203-206, 211). Ieškovai 2009 m. balandžio 21 d. prašymu prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti (t. 2, b. l. 198-199). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jų apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 212-213).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti, bei nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad terminas paduoti apeliacinį skundą buvo praleistas tik todėl, kad prieš tai apeliantai įstatymo nustatyto termino ribose skundą registruotu laišku buvo išsiuntę ne per Vilniaus apygardos teismą, o adresuojant tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Kitaip sakant, apeliacinis skundas buvo paduotas ne per Vilniaus apygardos teismą, tai yra teismą, kurio sprendimas skundžiamas (CPK 310 str.), o adresuojant jį tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi teisingai sprendė, kad pakartotinai apeliacinis skundas buvo paduodamas jau praleidus įstatymo nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių ir nesant pagrindo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nagrinėtas ginčas dėl teisėjų negautų atlyginimų dalies priteisimo. Taigi, byloje pareikšti reikalavimai turi darbo teisinių santykių srityje atsirandančių ginčų pobūdį. Tokio pobūdžio bylose siekiama apginti ne tik privatų, bet viešąjį interesą. Byloje nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai yra profesionalūs teisininkai, todėl jiems taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, tačiau šiuo atveju procesinio termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas dėl apeliantų profesijos rūšies ir/ar veiklos pobūdžio nesudaro pagrindo išskirtinai taikyti aukštesnius reikalavimus ir dėl to atitinkamai varžyti procesines teises, kada įstatymu yra įtvirtintas visų be išimties asmenų procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.).

Ieškovai, pasinaudodami savo procesine teise apskųsti, jų nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, iš pradžių apeliacinį skundą teikė įstatymo nustatytu terminu, tačiau jį išsiuntė nesilaikant skundų priėmimo tvarką reguliuojančių teismingumo taisyklių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tik dėl apmaudžios techninės klaidos apeliacinis skundas buvo išsiųstas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, tuo pažeidžiant CPK 310 straipsnyje nustatytą tvarką. Ši klaidos suformuota aplinkybė lėmė, kad vėliau apeliacinis skundas per teismą, kurio sprendimas skundžiamas, jau buvo paduodamas pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui. Tokia faktinė situacija patvirtina ne tik ieškovų vidinės valios įgyvendinti sprendimo apskundimo teisę, bet ir vykdyti šalies procesines pareigas objektyvų susiformavimą, tačiau ne vilkinti bylos nagrinėjimą ar imtis kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų jos procese. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsi ieškovai neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, jiems neturėtų būti užkertamas kelias realizuoti teisę į apeliaciją bei taip įgyvendinti teisės būti išklausytam principą. Išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastį svarbia. Jos rodo, kad ieškovai savo teise apskųsti teismo sprendimą siekė pasinaudoti laiku, tačiau dėl techninio pobūdžio klaidos tai padarė netinkamai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas vertino apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių svarbą ir atsisakė šį terminą atnaujinti, be objektyvaus pagrindo užkirsta galimybė ieškovams pasinaudoti procesine sprendimo apskundimo teise. Įvertinusi apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą nulėmusias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas patenkinti ieškovų prašymą ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo paduoti.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atnaujintinas terminas ieškovų apeliaciniam skundui paduoti. Atnaujinus apeliacinio skundo padavimo terminą skundas su byla perduodamas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui veiksmams, numatytiems CPK 307 straipsnio 2 dalyje, atlikti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovų A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Atnaujinti ieškovams A. R. , V. S. , J. Š. ir R. Ž. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo paduoti.

Perduoti apeliacinį skundą su byla Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui procesiniams veiksmams, nurodytiems CPK 307 straipsnio 2 dalyje, atlikti.