- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-895-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09585-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. B., D. L. B.
- Atsakovas
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams D. U. ir V. R.,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir D. L. B. skundą atsakovėms Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų bei sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. B. ir D. L. B. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 12 d. raštą Nr.V3-1283 ,,Dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos“ (toliau – Raštas Nr. 1) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. V3-1813 „Dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos“ (toliau – Raštas Nr. 2); 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2D-18309 „Dėl 2023-09-07 privalomojo nurodymo Nr. PN-1308 įvykdymo“ (toliau – Sprendimas); 3) Įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos numatyti teritorijos planavimo dokumentuose sprendinį, papildant Asvejos regioninio parko planavimo schemos sprendinių aiškinamąjį raštą reikalavimu dėl kaimo turizmo paslaugai vykdyti poilsio pastatų be gyvenamosios paskirties pastato statybos ne ūkininko sodyboje galimybių ir infrastruktūros vystymo 0,33 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); 4) Priteisti visas pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
Pareiškėjai Tarnybai 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 22 d. pateikė pasiūlymus su prašymu naujoje Asvejos regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) Žemės sklypo teritorijoje numatyti galimybę plėtoti intensyvią rekreacinę ūkinę veiklą arba galimybę statyti vasarnamį, be kita ko, prašė numatyti rekreacinio funkcinio prioriteto zoną ir nustatyti rekreacinio agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽRe) (toliau – Pasiūlymai). Raštu Nr. 1 nepritarus Pasiūlymams, pareiškėjai pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-15392 informavo, jog nustatė pažeidimus ir Tarnybai pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1308 (toliau – Privalomasis nurodymas), įpareigodama pašalinti nurodytus pažeidimus. Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi Pasiūlymus, Raštu Nr. 2 nepritarė. Pareiškėjai pateikė skundą Inspekcijai, kuri Sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
Pareiškėjų vertinimu Rašte Nr. 1 nesivadovauta pasikeitusiu teisiniu reguliavimu ir neatsižvelgta į faktines aplinkybes dėl rekreacinės funkcinės prioriteto zonos (ŽRe ir NRU) Žemės sklypui priskyrimo aktualumo, be to, nebuvo prašoma keisti draustinio ribų, o tik jame išskirti rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ŽRe). Rašte Nr. 2 pateiktos išvados, neparemtos objektyviais duomenimis, kad Pasiūlymai yra nepagrįsti.
Teigia, kad Tarybos argumentai yra neteisingi, be to, nenurodoma kaip Žemės sklypui naujai nustatyta rekreacinio agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (ŽRe) neigiamai paveiktų ar nepaveiktų saugant tradicinį Asvejos dubaklonio kraštovaizdį, nepateikta argumentų dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), punktų, kuriems Pasiūlymai prieštarauja ir nesudaro pagrindo Žemės sklype nustatyti ŽRe ir NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendime neįvertinti pareiškėjų argumentai, Inspekcija savo funkcijas vykdė formaliai, neįvertino realios situacijos, kai šalia Žemės sklypo esanti vieša rekreacinė infrastruktūra – poilsio vieta ir maudykla, vandens trasa ir prieplauka, o gretimose teritorijose vykdoma rekreacinė veikla. Be to, gretima teritorija urbanizuota, o Žemės sklypo teritorijoje nėra poreikio užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, nes Žemės sklypo teritorijoje nėra Natura 2000 teritorijų, kertinių miško buveinių, Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų rūšių, taip pat Žemės sklype nėra pelkių ir durpynų, natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjų skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pabrėžia, kad Pasiūlymai buvo nagrinėjami bendrame viso Asvejos regioninio parko kontekste, atsižvelgiant į Žemės sklypo dislokacijos vietą, bendrą viso Asvejos regioninio parko kontekstą, esamus regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, siekiant išlaikyti visų pasiūlymus teikusių asmenų bešališkumą ir lygiateisiškumą, nedarant nei teigiamų, nei neigiamų išimčių iš nustatytų planavimo principų.
Teigia, kad padarius išimtis, reikėtų leisti statybas draustiniuose visiems to pageidaujantiems asmenims, tai reikštų draustinio užstatymą, kas visiškai neatitinka draustinio įsteigimo tikslų ir draustinio vertybių apsaugos principo. Planavimo schemos rengėjai, atsižvelgdami į vieną pagrindinių Asvejos regioninio parko tikslų – išsaugoti tradicinį Asvejos ežeryno kraštovaizdį, numatydami statybų plėtros regioniniame parke ir taikydami nešališkumo principą (visiems vienodose teisinėse sąlygose esantiems žemės sklypams taikomas vienodas reglamentavimas) pasiūlė nenumatyti naujų vienkieminių sodybų draustiniuose ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose.
Akcentuoja, kad pareiškėjai, įsigydami Žemės sklypą, žinojo į kokią kraštovaizdžio tvarkymo zoną jis patenka ir kokia veikla galima šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, todėl nebuvo pagrindo kilti lūkesčiams dėl sodybos, skirtos kaimo turizmui (rekreacijai), statybų galimybės tvarkymo zonoje ŽAs, kurioje nebuvo ir nėra numatomi atitinkami sprendiniai.
Pažymi, kad Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 2 yra skundžiami tik Inspekcijai, vadinasi, jie nėra skundžiami teismui, nes yra tarpiniai dokumentai, reguliuojantys dviejų institucijų – Tarnybos (planavimo organizatoriaus) ir Inspekcijos (planavimo procesą kontroliuojančios institucijos) veiklos santykius (Raštas Nr. 1) ir Privalomojo nurodymo įvykdymą (Raštas Nr. 2). Pareiškėjai turėjo apskųsti tik Sprendimą, kuriuo pripažįstama, jog Raštas Nr. 2 yra išsamus, teisingas ir pagrįstas, o vykstantis planavimo procesas Asvejos regioniniame parke yra teisėtas ir planavimo organizatoriui jį leidžiama vykdyti toliau.
Nurodo, kad panašaus pobūdžio teisminiame ginče (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1663-662/2015) atsakovu buvo Inspekcija, o Tarnyba – trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl prašo pašalinti Tarnyba iš atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba pateikė prašymą bylą nutraukti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Asvejos regioninio parko planavimo schemą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi adm. byloje Nr. eA-188-822/2017, kurioje atsakovės vertinimu buvo analogiška situacija.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjų skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcijos vertinimu Privalomasis nurodymas įvykdytas, nes Raštas Nr. 2 išsamus, pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei individualizuotas, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) keliamus reikalavimus. Pažymi, kad teikiant Tarnybai Privalomąjį nurodymą, pareiškėjams buvo aiškiai įvardinta, kad: „<...> skundas nagrinėjamas pasiūlymo teikto 2023-06-22 apimtyje“, todėl papildoma pareiškėjų skunduose pateikta informacija negali būti vertintina kaip pasiūlymo dalis.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo 2008 m., pareiškėjų teigimu, tikėdamiesi jį užstatyti ar kaimo turizmo statiniais ar vasarnamiu. Iš nekilnojamojo turto bazės duomenų matyti, kad Žemės sklypui yra nustatyta žemės ūkio naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, taikomi gamtinių ir kompleksinių draustinių apribojimai, valstybinių parkų apribojimai, kraštovaizdžio draustinių apribojimai ir kt. Pagal šiuo metu galiojantį specialiojo teritorijų planavimo dokumentą Žemės sklypas patenka į Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį (konservacinio funkcinio prioriteto zoną). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ patvirtintuose Asvejos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano sprendiniuose įtvirtinta, kad Asvejos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Asvejos dubaklonio kraštovaizdį su viena ilgiausių Lietuvoje rininių ežerų sistema, gausiais gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingomis buveinėmis, retų rūšių augalija ir gyvūnija.
Pažymi, kad Inspekcijai nėra suteiktos planavimo organizatoriaus funkcijos, todėl Sprendimo panaikinimas pareiškėjams nesukeltų norimų pasekmių, nes Inspekcija nėra kompetentinga įtakoti planavimo organizatorių, kad būtų atsižvelgta į pareiškėjų teikiamus pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ne tik nepagrindė, bet ir neįrodė, kokias pasekmes jiems sukėlė Sprendimas, kuriuo jie buvo informuoti apie Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo rezultatus ir neįrodė Sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytų argumentų pagrindu. Nesutiko su Tarnybos prašymu dėl bylos nutraukimo. Prašė kreiptis dėl norminio akto, kuriuo patvirtintas terit
orijų planavimo dokumentas ištyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė arba bylą nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos dalykas – Tarnybos Rašto Nr. 1, Rašto Nr. 2 ir Inspekcijos Sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas. Pareiškėjai kelia išvestinį reikalavimą - Įpareigoti Tarnybą planavimo dokumentuose sprendinį, papildant Asvejos regioninio parko planavimo schemos sprendinių aiškinamąjį raštą reikalavimu dėl kaimo turizmo paslaugai vykdyti poilsio pastatų be gyvenamosios paskirties pastato statybos ne ūkininko sodyboje galimybių ir infrastruktūros vystymo Žemės sklype.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 962 „Dėl saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė pradėti rengti Asvejos, Anykščių, Kurtuvėnų, Sartų, Ventos, Žagarės regioninių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), Kučiuliškės herpetologinio, Svencelės telmologinio, Nevėžio kraštovaizdžio valstybinių draustinių ribų planus (Nutarimo 1 punktas). Vyriausybė Nutarimo 2 punktu nustatė šiuos planavimo dokumentų tikslus: nustatyti Asvejos, Anykščių, Kurtuvėnų, Sartų, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir jų funkcinio prioriteto zonų, įskaitant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribas, Kučiuliškės herpetologinio, Svencelės telmologinio, Nevėžio kraštovaizdžio valstybinių draustinių ribas, prireikus iš naujo nustatyti arba pakoreguoti esamas šių saugomų teritorijų buferinės apsaugos zonų ribas (2.1 punktas); nustatyti Asvejos, Anykščių, Kurtuvėnų, Sartų, Ventos, Žagarės regioninių parkų kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptis bei priemones, kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitas tvarkymo priemones, sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, miško medžių genetiniams ištekliams išsaugoti, numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas ir objektus; numatyti priemones, užtikrinančias palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių ir natūralių buveinių būklę, planuoti teritorijas gyvenamųjų vietovių plėtrai, naujai statybai; numatyti priemones ūkinei, įskaitant rekreacinę, veiklai reguliuoti. Įvertinus poreikius ir galimybes, saugomų teritorijų buferinės apsaugos zonose numatyti priemones, mažinančias neigiamą veiklos poveikį ir saugančias šių saugomų teritorijų aplinką (2.2 punktas).
Pareiškėjai 2023 m. gegužės 25 d., Asvejos regioninio parko planavimo schemos keitimo rengimo metu, planavimo organizatoriui - Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikė pasiūlymą su prašymu naujoje Asvejos regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) jiems nuosavybės teise priklausantį 0,33 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra (duomenys neskelbtini), įtraukti į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną ir numatyti galimybę statyti jame rekreacinius statinius, taip pat pakeisti agrarinių rekreacinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą, atsisakant nuostatos, leidžiančios šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje kurti tik ūkininko ūkio sodybas.
2023 m. birželio 22 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Tarnybą dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos keitimo.
Tarnyba, kaip Asvejos regioninio parko planavimo schemos (toliau – Planavimo schema) rengimo organizatorius, kartu su Planavimo schemos rengėjais (UAB „Kraštotvarka ir teritorijų planavimas“ specialistais) išnagrinėjo Pasiūlymus įtraukti Žemės sklypą į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną ir numatyti galimybę statyti jame rekreacinius statinius, taip pat pakeisti agrarinių rekreacinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą, atsisakant nuostatos, leidžiančios šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje kurti tik ūkininko ūkio sodybas. Raštu Nr. 1 atsisakyta pritarti Paiūlymams, be kita ko nurodant, kad keisti kraštovaizdžio draustinio ribas nėra pagrindo ir nuspręsta nemažinti Asvejos kraštovaizdžio draustinio bei neįtraukti B vs. į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, kadangi kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽRe ir NRu) gali būti išskirtos tik rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje.
Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu Nr. 1, 2023 m. liepos 28 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją.
Inspekcija 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 2D-15392 informavo pareiškėjus, kad išnagrinėjo Tarnybos atsakymą į 2023 m. birželio 22 d. pareiškėjų pasiūlymą ir nustatė pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Inspekcija pateikė Tarnybai 2023 m. rugsėjo 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1308 (toliau – Privalomasis nurodymas).
Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo Planavimo organizatorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti; nevykdyti SP tolesnio planavimo proceso iki bus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas), pateikiant atsakymo kopiją; planavimo procesą tęsti tik gavus Departamento pranešimą apie priimtą sprendimą, kad privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu.
Tarnyba, vykdydama Privalomąjį nurodymą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų Pasiūlymus ir Raštu Nr. 2 atsakė į pateiktus siūlymus. Raštu Nr. 2 pareiškėjų siūlymai atmesti, be kita ko, nurodant, kad: 1) Asvejos kraštovaizdžio draustinyje dėl išskirtinių vertybių gausos teritorijai 2018 m. suteiktas Europos Sąjungos Natura 2000 buveinių apsaugai svarbios teritorijos („Asvejos ežerynas“ (LTMOL0011)) statusas; 2) Vadovaujantis Reglamento nuostatomis kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽRe ir NRu) gali būti išskirtos tik rekreacinio, bet ne konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, todėl Žemės sklype nustatyti ŽRe ir NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nėra pagrindo; 3) Žemės sklypas ir aplinkinės teritorijos nėra tapačios Žingių ir Jagomonto rekreacinėms zonoms, kurios yra išskirtos svarbiausių regioninio parko pažintinio autoturizmo bei dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasų sankirtose esančioje valstybinėje žemėje tenkinant viešąjį interesą, be to, nėra numatyta vasarnamių ar kitų rekreacinių pastatų statyba; 4) Vadovaujantis Asvejos regioninio parko nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, draustiniuose nėra teisinio pagrindo numatyti kaimo turizmo poilsio pastatų ir vystyti rekreacine infrastruktūrą.
Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu Nr. 2, 2023 m. spalio 12 d. pateikė skundą Inspekcijai.
Sprendimu konstatuota, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, pareiškėjams pateiktas išsamus ir teisės aktais pagrįstas atsakymas, atitinkantis TPĮ bei VAĮ keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, o Planavimo schemos procesas gali būti tęsiamas. Pažymėta, kad pareiškėjų 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. spalio 12 d. skunduose pateikta pareiškėjų nuomonė, o 2023 m. spalio 12 d. skunde papildomai dėstomi nauji teiginiai, teikiamos iškarpos ir fotonuotraukos, t. y. pateikta informacija, kuri nebuvo pateikta pareiškėjams teikiant 2023 m. birželio 22 d. pasiūlymą ir kuri planavimo organizatoriui nėra žinoma, todėl naujai pateikta informacija negali būti vertintina. Be to, pareiškėjams įsigijus Žemės sklypą jau buvo žinoma, kad pagal galiojančią Asvejos regioninio parko tvarkymo schemą, Žemės sklypas patenka į kraštovaizdžio tvarkymo zoną ŽAs, bei buvo žinomas šiai tvarkymo zonai taikomas reglamentavimas, todėl nėra pagrindo lūkesčiams dėl sodybos skirtos kaimo turizmui statybų galimybės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje nebuvo ir nėra numatomi atitinkami sprendiniai tai įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Asvejos regioninio parko planavimo schemą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) bei kiti teisės norminiai aktai.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.
Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai planuojama krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija, kuri yra ar bus valdoma ir naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų, taip pat kai valstybės sienos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.
Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Bendroji ir supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais ir koreguojant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejus.
Teritorijų planavimo viešinimo procedūros susideda iš šių dalių: 1) informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; 2) susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3) konsultavimasis; 4) pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; 5) viešas svarstymas (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis).
Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalį planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir šią informaciją, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – Nuostatai), 6.4.2 punktu, visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja: 1) Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Laukinių augalų ir grybų, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; 2) saugomų teritorijų nuostatai; 3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai; 4) saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas; 5) apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.
Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/VĮ-706 (toliau – ir Taisyklės), 34 punkte nustatyta, kad saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nustatomos ir brėžiamos laikantis konkrečių nuostatų, iš kurių viena yra tai, kad ribos brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir(ar) kultūros paveldo vertybės teritorija ir kultūros paveldo vertybės apsaugos zona. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o dokumento rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto ar kraštovaizdžio tvarkymo zonų bei jų ribų nustatymo, atsižvelgia į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė ir racionalus naudojimas.
Dėl bylos nutraukimo
Tarnyba pateikė prašymą bylą nutraukti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl Asvejos regioninio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Asvejos regioninio parko planavimo schemą.
Teismas pažymi, kad Asvejos regioninio parko planavimo schemos patvirtinimas nėra kliūtis teismui įvertinti ginčijamų Tarnybos Raštų bei Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, juo labiau, kad pareiškėjai turėjo teisę skųsti Tarnybos Raštą Nr. 1 ir Nr.2 ir Inspekcijos Sprendimą, kurią realizavo laiku ir nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo tenkinti Tarnybos prašymą nutraukti šią nagrinėjamą bylą.
Toks teismo vertinimas iš esmės pagrįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – LVAT yra pažymėjęs, kad „<...> Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtimi nagrinėjamu atveju teismui įvertinti Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo ir Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. rašto (Sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas kilo dar besitęsiant Bendrojo plano baigiamo etapo viešinimo stadijai, pareiškėjai tinkamai realizavo teisę teikti savo pasiūlymus<...> t. t.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021).
Dėl Tarnybos Rašto Nr. 1
Nustatyta, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Rašto Nr. 1, vadovaudamasi Priežiūros įstatymas 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Planavimo organizatoriui – Tarnybai pateikė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo Tarnybą pašalinti Privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus.
Priežiūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Inspekcija yra įgaliota institucija vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, kuri apima ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Asmenų prašymų, skundų ar pranešimų nagrinėjimo procedūras dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų detalizuoja Priežiūros įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniai.
Pagal Priežiūros įstatymo 4 straipsnį, teritorijų planavimo proceso rengimo etapu teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja gautus skundus (pranešimus) dėl teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo metu priimtų administracinių sprendimų, atliktų procedūrų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams.
Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją atlieka, kai į institucijas su skundu dėl šiuo etapu atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams kreipiasi viešojo administravimo subjektai, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai.
Pagal Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 13 dalį šiame straipsnyje nurodytų patikrinimų metu nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus. Jeigu teisės aktų pažeidimų nenustatoma, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija apie tai per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos informuoja skundą pateikusį asmenį ir patikrintus subjektus.
Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą nevykdyti teritorijų planavimo proceso, iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių (dalyvavusių) viešojo administravimo subjektų padaryti pažeidimai (panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai).
Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad nustačiusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija pateikia viešojo administravimo subjektams, kurių priimti su teritorijų planavimo procesu susiję administraciniai sprendimai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti šiuos administracinius sprendimus.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Tarnybos Rašto Nr. 1, vadovaudamasi Priežiūros įstatymas 5 straipsnio 13 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Planavimo organizatoriui – Tarnybai pateikė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo Tarnybą pašalinti Privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus.
Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad pareiškėjai į Inspekciją kaip į valstybinę priežiūrą teritorijų planavimo valstybiną priežiūrą atliekančią instituciją, kreipėsi dėl Tarnybos Rašto Nr. 1, kuriuo buvo atmesti Planavimo organizatoriui pareiškėjų pateikti Pasiūlymai.
Pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.
Privalomuoju nurodymu, kurį Inspekcija pateikė Tarnybai, pastaroji buvo įpareigota išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis (argumentais)) atsakyti į pareiškėjų Pasiūlymus ir nevykdyti Planavimo schemos tolesnio planavimo proceso iki bus pašalintas pirmiau nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.
Taigi, Inspekcija, duodama Tarnybai Privalomąjį nurodymą, pripažino, kad Planavimo organizatorius, atsakydamas į pareiškėjų Pasiūlymus pateikė nepakankamai motyvuotą atsakymą. Inspekcija Privalomajame nurodyme konstatavo, kad Tarnybos motyvai nėra išsamūs ir pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis (argumentais). Inspekcija pripažino, kad Planavimo organizatoriaus atsakymas neatitinka Teritorijų plavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Nors Inspekcija Privalomajame nurodyme ir nenurodė, kad panaikina Tarnybos Raštą Nr. 1, kuriuo buvo atmesti Planavimo organizatoriui pareiškėjų pateikti Pasiūlymai, tačiau Privalomajame nurodyme Tarnybai suformuluotas įpareigojimas, leidžia teismui daryti išvadą, kad šis Tarnybos Raštas Nr. 1 laikomas nepagrįstu, dėl ko ir įpareigota Tarnyba pareiškėjų Pasiūlymus išnagrinėti iš naujo.
Privalomasis nurodymas pasibaigia jo įvykdymu. Tarnybai įvykdžius Privalomąjį nurodymą atitinkamai buvo pakeistas Tarnybos Raštas Nr. 1 dėl kurio Tarnybai buvo pateiktas Privalomasis nurodymas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Tarnyba, vykdydama Privalomąjį nurodymą, išnagrinėjo pareiškėjų Pasiūlymus iš naujo ir dėl jų priėmė naują sprendimą, tai yra šioje byloje skundžiamą Raštą Nr. 2.
Tokiu būdu, Tarnybos Raštas Nr. 1 nagrinėjamai bylai yra nereikšmingas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarnybos Raštą Nr. 1, negali būti tenkinamas, nes nėra ginčo dalyko. Tokio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Esant tokiom aplinkybėm pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarnybos Raštą Nr. 1 atmetamas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl Tarnybos Rašto Nr. 2.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendime (žr. administracinę bylą Nr. eA-266-502/2021), kuriuo išspręstas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo, kuriuo nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų toje byloje pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjų toje byloje skundas dėl minėto Administracijos atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, yra nurodoma, kad „nepaisant to, jog (...) pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, (...) teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui“.
Išplėstinė teisėjų kolegija minimame sprendime taip išaiškino tai bylai aktualią teisės taikymo taisyklę: „(...) nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės neatitiktų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese esmės ir nebūtų užtikrinama galimybė suinteresuotiems asmenims tinkamai pasinaudoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose jiems garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese“.
Pareiškėjai pateikė Tarnybai pasiūlymus nustatyti Žemės sklype ŽRe ir NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei leisti statyti Žemės sklype kaimo turizmui skirtus poilsio pastatus.
Tarnyba Raštą Nr. 2, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų Pasiūlymai grindė tuo, kad Žemės sklypas patenka į Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį (konservacinio funkcinio prioriteto zoną). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 375 patvirtino Asvejos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano sprendiniuose įtvirtinta, kad Asvejos kraštovaizdžio draustinio tikslas - išsaugoti unikalų Asvejos dubaklonio kraštovaizdį su viena ilgiausių Lietuvoje rininių ežerų sistema, gausiais gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingomis buveinėmis, retų rūšių augalija ir gyvūnija. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rengiant Planavimo schemą, draustinių tikslai nėra ir nebus iš esmės keičiami: jie tik detalizuojami įvardinant naujai išaiškintas vertybes. Pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtinta, kad tik tuo atveju, jei Tarnyba nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugą teritorijai pagal Saugomų teritorijų įstatymą, yra koreguojamos ar naikinamos draustinio ribos. Įstatymas kitų atvejų nenumato. Informavo, kad Asvejos ežerynas su jį supančiu kraštovaizdžiu, gamtine aplinka bei kultūros paveldo vertybėmis, dėl ko buvo įsteigtas Draustinis, nėra sunykę (atvirkščiai - dėl išskirtinių vertybių gausos šiai teritorijai 2018 m. suteiktas Europos Sąjungos tinklo „Natūra 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos („Asvejos ežerynas“ (LTMOL0011)) statusas. Akcentavo, kad parengta Planavimo schema nėra teisinio pagrindo koreguoti Draustinio ribos ar keisti teritorijos apsaugos statuso. Paaiškino, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų tipiniu apsaugos reglamentu, pareiškėjų pageidaujamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽRe ir NRu), gali būti išskirtos tik rekreacinio, bet ne konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, o Žemės sklype nustatyti ŽRe ir NRu kraštovaizdžio tvarkymo zonas nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas pagrindinių Asvejos regioninio parko tikslų - išsaugoti tradicinį Asvejos ežeryno kraštovaizdį. Pažymėjo, kad iš istorinių žemėlapių matyti, kad tarp Abejučių ir Bekepurių kaimų kraštinių sodybų niekada nebuvo užstatymo, todėl naujų sodybų ar kitų statinių atsiradimas šiose teritorijose pakeistų istoriškai susiklosčiusį tradicinį kraštovaizdį. Parengta Planavimo schema pirmiausia siekiama užtikrinti Asvejos regioniniame parke ir jo draustiniuose saugomų vertybių (tame tarpe ir kraštovaizdžio) apsaugą, o ne planuoti naujas statybas, naikinant saugomas vertybes.
Pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos plečiamos rekreacinio funkcinio prioriteto zonos Žingiuose ir prie Jagomonto-Velniūkščio ežerų nėra tokiose pačiose sąlygose kaip pareiškėjų žemės sklypas: šios rekreacinės zonos yra išskirtos svarbiausių regioninio parko pažintinio autoturizmo bei dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasų sankirtose esančioje valstybinėje žemėje tenkinant viešąjį interesą. Pažymėjo, kad net ir šiose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose nėra numatoma vasarnamių ar kitų rekreacinių pastatų statyba. Akcentavo, kad Žemės sklypas yra viduje (net ne pakraštyje) Draustinio. Nurodė, kad tiek pagal esamą tiek pagal potencialų rekreacinį naudojimą Žemės sklypas ir aplinkinės teritorijos nėra tapačios Žingių ir Jagomonto rekreacinėms zonoms. Akcentavo, kad nagrinėjamoje vietoje nėra teisinio pagrindo naikinti Draustinį bei numatyti rekreacines teritorijas. Įvertino teisinį reglamentavimą, pagal kurį draustiniuose nėra teisinio pagrindo numatyti kaimo turizmo poilsio pastatų ir vystyti rekreacinę infrastruktūrą.
Teismas, įvertinęs Tarnybos Raštą Nr. 2 turinį daro išvadą, kad Planavimo organizatorius pareiškėjų pasiūlymus išnagrinėjo išsamiai. Tarnyba nagrinėjamo teisinio santykio dalyviams pateikė pakankamai išsamius ir aiškius motyvus, atsakė į visus pareiškėjų Pasiūlymuose nurodytus argumentus. Raštas Nr. 2 yra individualizuotas, t. y. parengtas atsižvelgus į pareiškėjų pateiktą pasiūlymą (jame nurodytus argumentus), ir yra pakankamai išsamus, kad tiek nagrinėjamo teisinio santykio dalyviams, tiek Inspekcijai, tiek teismui yra aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktam pasiūlymui negali būti pritarta), matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktą pasiūlymą, jį apsvarstė bei įvertino. Taigi darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos Raštas Nr. 2 atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymu Tarnybai, kaip planavimo organizatoriui, yra priskirta funkcija nustatyti gamtos vertybių reikšmingumą, atlikti ekonominį vertinimą, numatyti reikalingos nutraukti veiklos (jeigu tai būtina) kompensavimą, žemės išpirkimą, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti, joms saugoti ir tvarkyti, finansavimo šaltinius arba atlikti išvardytus darbus, rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad planavimo organizatorius gali savarankiškai kompetencijos ribose priimti sprendimus dėl gamtos vertybių reikšmingumo. Ką atitinkamai ginčo situacijoje jis ir padarė, įvertinęs bendrame viso Asvejos regioninio parko kontekste, atsižvelgiant į Žemės sklypo dislokacijos vietą, bendrą viso Asvejos regioninio parko kontekstą, esamus regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, siekiant išlaikyti visų pasiūlymus teikusių asmenų bešališkumą ir lygiateisiškumą, nedarant nei teigiamų, nei neigiamų išimčių iš nustatytų planavimo principų. Siekiant užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą atskirais ribojimais ir draudimais planavimo schemoje gali būti ribojama (draudžiama) veikla nurodyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Panaikinti Tarnybos Raštą Nr. 2 pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Teismas pažymi, kad pareiškėjai iš principo nesutinka su Tarnybos pozicija dėl jų pasiūlymų nepriimtinumo, o ne dėl to, kad atsakymas yra nepakankamai motyvuotas. Ginčo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, kad pareiškėjams įsigijus Žemės sklypą jau buvo žinoma, kad pagal galiojančią Asvejos regiono parko tvarkymo schemą, Žemės sklypas patenka į kraštovaizdžio tvarkymo zoną ŽAs, bei buvo žinomas šiai tvarkymo zonai taikomas reglamentavimas. Rengiamoje „Asvejos regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planai)“ Žemės sklypas tai pat patenka į kraštovaizdžio tvarkymo zoną ŽAs, todėl šiuo atveju net nebuvo pagrindo lūkesčiams dėl sodybos skirtos kaimo turizmui statybų galimybės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje nebuvo ir nėra numatomi atitinkami sprendiniai tai įgyvendinti.
Teismas sutikdamas su Inspekcijos pozicija pažymi ir tai, kad negali būti vertinami pareiškėjų argumentai, kurie nebuvo nurodyti Pasiūlymuose ir kurių Tarnyba neturėjo galimybės įvertinti.
Dėl Inspekcijos Sprendimo
Teismui konstatatus, kad Tarnybos Raštas Nr. 2 atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog Privalomas nurodymas yra įvykdytas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ir kitą pareiškėjo skundo dalį - panaikinti Inspekcijos Sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, netenkinęs prašymų dėl Tarnybos Raštų Nr. 1 ir Nr. 2 bei Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, neturi pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo - įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos numatyti teritorijos planavimo dokumentuose sprendinį, papildant Asvejos regioninio parko planavimo schemos sprendinių aiškinamąjį raštą reikalavimu dėl kaimo turizmo paslaugai vykdyti poilsio pastatų be gyvenamosios paskirties pastato statybos ne ūkininko sodyboje galimybių ir infrastruktūros vystymo 0,33 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).
Proceso šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamais sprendimais, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjų skundas atmestas, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjų A. B. ir D. L. B skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.