Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: D. B. 2024 m. vasario 10 d. 7.30 val., Ukmergėje, Žiedo g., ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. vasario 9 d. iš vakaro su draugais gėrė degtinę prie garažų, esančių Žiedo gatvėje. Degtinės išgėrė daug. Truputį prie garažų automobilyje pamiegojo, atsikėlė, girtas nesijautė, todėl nusprendė namo parvažiuoti automobiliu, nes skaudėjo koją, buvo sunku eiti, buvo po kojos venų operacijos. Automobiliu, kuris priklauso tėvui, jis yra automobilio valdytojas, važiavo vienas, kai jį Žiedo g., daugiabučio namo Nr. 11 kieme sustabdė pareigūnai ir nustatė, kad yra girtas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

4. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

6. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

8. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. vasario 10 d. 7.30 val., Ukmergėje, Žiedo g., ties pastatu Nr. 11 neblaivus, vairavo automobilį „Opel Vectra“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti namo, po to, kai su draugais pavartojo degtinės). Nenustatyta, kad D. B. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: D. B. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį pavojingai manevruojantį ir vos žiedinėje sankryžoje nesusidūrus su policijos pareigūnų automobiliu, sustabdė policijos pareigūnai.

10. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už 2024 m. vasario 10 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

14. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, D. B. tris kartus baustas užsienio valstybėse už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų; Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis kaltinamasis baustas administracine tvarka, visi nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

16. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 (trejus) metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Opel Vectra“ vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. B. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų D. B. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad D. B. buvo nustatytas 2,54 promilės neblaivumas. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 12 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

20. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Opel Vectra“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. B.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Opel Vectra“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.

21. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės Opel Vectra kaina Lietuvoje – 1 630 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).

Dėl kaltinamojo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis

22. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė baudą išdėstyti ilgesniam laikui. Nors prokurorė dėl prašymo nepasisakė, tačiau nenurodė, kad aptariamam kaltinamojo prašymui prieštarautų.

23. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo vertėsi individualia veikla, dirbo taksi vairuotoju, todėl akivaizdu, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones šia veikla užsiimti negalės, taip pat byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę (nustatytas 45 proc. darbingumo lygis) rodo sudėtingesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, kaltinamasis išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su kaltinamuoju, vertina, jog kaltinamajam gali būti nustatytinas ir kitas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis – 10 (dešimties) mėnesių laikotarpis.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

25. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

26. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Taip pat kaltinamajam skirta ir kita procesinė prievartos priemonė - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2024 m. kovo 8 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės Opel Vectra, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas.

27. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimo. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas - paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trijų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - keleivinio automobilio Opel Vectra Station Wagon, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 630 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumento - (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2024 m. kovo 8 d. nutarimu D. B. skirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės Opel Vectra Station Wagon, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir palikti savininkui V. B..

Išaiškinti D. B., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.