Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-357-714/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
1-357-714/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39388-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-357-714/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39388-2022-0
Procesinio dokumento kategorijos:(S)1.2.17.5.1.; 1.2.17.5.2.; 2.3.6.4.5.2.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,kaltinamajam V. B.,gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamoji (deklaruota) vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:1) 2012-03-16 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo;2)2013-06-12 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , 138 str. 2 d. 8 p. 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams;3)2013-08-21 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-12 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metas laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per 1 metų laikotarpį išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis; 2014-02-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi įpareigotas likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2014-09-19 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2013-08-21 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paleistas 2017-11-13 iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. spalio 14 d. apie 23:30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie šalia daugiabučio namo stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., tyčia spyrė į automobilio kairės pusės priekinį sparną, kairės pusės priekines dureles, kairės pusės galinį sparną padarydamas šių detalių deformacijas (įlenkimus) ir kairės pusės galinį žibintą jį įskeldamas, dėl ko M. M. buvo padaryta 1185,65 Eur turtinė žala, taip sugadino 1185,65 Eur vertės svetimą turtą,

be to V. B. 2022 m. gruodžio 6 d. 11.20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. R. už 7 eurus pardavė ne mažiau kaip 0,671 g. narkotinių medžiagų - kanapių bei 2022 m. gruodžio 6 d. 14.06 val. (duomenys neskelbtini) rūsyje laikė stiklainį su 82,080 g. narkotinės medžiagos - kanapių, kurių delta-9- tetrahidrakanabinolio kiekis jose 13,3 proc, bei plastikinį maišelį su 218,440 g. narkotinės medžiagos - kanapių, kurių delta-9- tetrahidrakanabinolio kiekis jose 18.0 procentų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltę pripažino visiškai.

Šalies argumentai

V. B. paaiškino, kad vartojo alkoholį, buvo susipykęs su M., nieko kito nesugalvojo, kaip sugadinti jos mašiną, žalą atlygino narkotines medžiagas vartojo keletą metų, metus laiko dirbo (duomenys neskelbtini), grįžęs neturėjo darbo, sugalvojo užsidirbti iš narkotinių medžiagų, įsigijo juos pardavimo tikslais, keletą kartų davė R. ir dar kažkam, dėl narkotinių medžiagų teisiamas pirmą kartą, neprisimena, ar paėmė pinigus, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, ketvirtas mėnuo gyvena be narkotikų, pats norėjo (duomenys neskelbtini).

Kaltinamiesiems pareiškus, kad pripažįsta kaltę, davus paaiškinimus, sutinkant posėdyje dalyvaujantiems asmenims, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltė įrodyta ne tik jo paties kaltės pripažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: 2022 m. spalio 15 d. pareiškimu dėl padarytos nusikalstamos veikos (I tomas, b.l. 12 – 18); įbykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 49 -53), nukentėjusios M. M. apklausos protokolais (I tomas, b. l. 12 – 18, 47-48), liudytojo R. L. parodymais (I tomas, b. l. 64 – 67); transporto priemonės remonto sąmata (I tomas, b. l. 49 – 53), 2022 m. spalio 27 d. M. M. ir V. B. susitaikymo protokolu (I tomas, b. l. 130 – 134).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. V. B. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Jis sugadino nukentėjusiajai M. M. priklausančią transporto priemonę.

Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

V. B. kaltė įrodyta ne tik jo kaltės pripažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: 2022 m. gruodžio 6 d. tarnybiniu pranešimus (I tomas, b. l. 19 – 20), kratos protokolu (I tomas, b. l. 81 87), sppecialisto išvada (I tomas, b. l. 92 -95), A. R. parodymais (I tomas, b. l. 115 – 117, 118 – 121), telefono LG apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 124 – 128).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. V. B. veika pagal BK 260 straipnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Jis įgijo, laikė ir perdavė kitam asmeniui narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti.

Dėl bausmių skyrimo

V. B. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), antras (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) – prie sunkių tyčinių nusikaltimų.

Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo V. B. kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. B. atlygino nukentėjusiajai M. M. padarytą turtinę žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Bausmė V. B. skirtina, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tai, kad abi nusikalstamos veikos veikiant tyčia, savanaudiškais tikslais, nusikalstamos veikos baigtos taip pat asmenines V. B. savybes. V. B. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, teistumas jo atžvilgiu išnykęs, administracinių nusižengimų nėra padaręs, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, kaip darantis pažangą (duomenys neskelbtini) procese (II tomas, b. l. 36).

Nustatyta, kad kaltinamasis V. B. yra jauno amžiaus, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą. Nenustatyta, kad jis šia veika užsiimtų versliškai, priešingai ilgą laiką pats vartojo narkotines medžiagas. Kaltinimas V. B. pareikštas dėl to, kad jis pardavė narkotines medžiagas vieną kartą A. R., kuris taip pat yra nuteistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (II tomas, b. l. 34 – 35) ir buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Nepaisant to V. B. kaltę pripažino visiškai ir taip nekliudė operatyviam bylos išnagrinėjimui, gailisi dėl padaryto nusikaltimo savo elgesį vertina kritiškai, duomenų, kad toliau vartotų narkotines medžiagas, nėra. Ir priešingai, savanoriškai (duomenys neskelbtini), pergyvena dėl savo (duomenys neskelbtini) tėvo (II tomas, b. l. 37 -39).

Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-268-942/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Kaltinamajam V. B. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, neatidedant bausmės vykdymo, teismo nuomone, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Paskyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju būtų sutrikdytas asmens sveikimo nuo priklausomybės procesas, nesuteikta proga pasitaisyti, gali įtakoti visą V. B. gyvenimą neigiama linkme, todėl kaltinamajam jo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka. Anksčiau minėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo V. B. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti vien tik laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį V. B. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį V. B. skirtina 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kai skirtina griežtesnė 90 parų arešto bausmė apima švelnesnę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, kai viena para arešto bausmės diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienom, ir skirti subendrintą bausmę 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažintina viena trečiąja dalimi, ir galutinė bausmė V. B. skirtina 60 parų arešto.

Paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Taip pat skirtini kiti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti savo gyvenamoje vietoje nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už savo gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ilgiau nei vienai parai be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti gydymą nuo priklausomybių pagal reabilitacijos programą (duomenys neskelbtini), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti narkotinių medžiagų, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus tas, kurios jam būtų paskirtos gydytojo receptu, neturėti, neįgyti, nesaugoti, neperduoti kitiems asmenims narkotinių medžiagų, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10, 11 punktai). Nustatyti įpareigojimai atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turėtų padėti įgyvendinti bausmės tikslus, yra tarpusavyje susiję.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam atlyginus žalą civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirtas 2022 m. gruodžio 6 d., - nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas LG, svarstyklės, popierinė dėžė su pakuotėmis, saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, - nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;

pripažinti V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai paskirta griežtesnė trejų metų laisvės atėmimo bausmė apima švelnesnę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, vieną parą arešto prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, ir skirti V. B. subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu (30 parų), ir skirti V. B. galutinę bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 1 (vienerių) metų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, būti savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Įpareigoti V. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti savo gyvenamoje vietoje nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už savo gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ilgiau nei vienai parai be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti gydymą nuo priklausomybių pagal reabilitacijos programą (duomenys neskelbtini), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti narkotinių medžiagų, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus tas, kurios jam būtų paskirtos gydytojo receptu, neturėti, neįgyti, nesaugoti, neperduoti kitiems asmenims narkotinių medžiagų, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą 2022 m. gruodžio 6 d., - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną LG, svarstykles, popierinę dėžę su pakuotėmis, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, - sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė