Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. R., gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. sausio 23 d., rusė, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, išsiskyrusi, gyvenanti K(duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teista 2013 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi paleista lygtinai, 2015 m. rugpjūčio 24 d. išbraukta iš Probuojamų asmenų registro kaip atlikusi bausmę, kaltinama pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. R. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.50 val. Kauno raj., Pyplių k., Ąžuolo g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,70 promilių etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji Y. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. su draugais poilsiavo miške. Kadangi žmogus, kuris turėjo vairuoti jos automobilį, išgėrė alkoholio, nutarė nuvežti pastatyti automobilį į netoliese esančią degalinę. Bevažiuojant partrenkė pėsčiąją. Atvykus policijos pareigūnams, jai buvo nustatytas neblaivumas virš 2 promilių, kraujyje vėliau nustatė 2,70 promilių girtumą. Automobilis „Peugeot“ yra jos sūnaus A. R., kuris gyvena Šiauliuose. Už kokią sumą sūnus pirko automobilį, ji nežino. Ji yra šio automobilio valdytoja kartu su sūnumi. Sūnus, išvažiuodamas į Šiaulius, palikdavo mašiną jai. Ji šia mašina dažniau naudojosi nei sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios Y. R. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

L. R. Juška ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val. Kauno raj., Pyplių kaime jis, žmona I. J. ir dukra E. J. ėjo Ąžuolo gatve, žvyruota važiuojamąja dalimi link Nemuno g., prieš eismą, vienas paskui kitą. Buvo dar šviesus paros metas. Link jų važiavo automobilis „Peugeot“. Tuo metu gatve iš priešingos pusės atvažiavo traktorius, kuriam automobilis trukdė pravažiuoti. Tada automobilis pradėjo važiuoti link jų. Likus gal 10-15 metrų iki jų, automobilį vairavusi moteris staiga pasuko į dešinę ir kokiu 60-70 km/h greičiu važiavo į juos. Po akimirkos automobilis dešinės pusės ratais pervažiavo žmonai kojos pėdą ir priekiniu dešiniu kampu trenkė į dukrą. Automobilis nuvažiavo į laukus ir sustojo už kokių 30 metrų nuo jų. Iš automobilio vairuotojo pusės išropojo pusnuogė moteris. Akivaizdžiai matėsi, kad girta, sunkiai orientavosi. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotoja atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, buvo išvežta paimti kraują. Kelyje jokių kliūčių nebuvo, viskas įvyko dėl vairuotojos girtumo (b. l. 37, 38).

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val. Kauno raj., Pyplių kaime ji, vyras R. J. ir dukra E. J. ėjo Ąžuolo gatve, žvyruota važiuojamąja dalimi link Nemuno g. Buvo dar šviesus paros metas. Link jų važiavo automobilis „Peugeot“, o priešais važiavo traktorius, kuriam automobilis trukdė pravažiuoti. Tada automobilis pradėjo važiuoti labiau link jų. Automobiliui priartėjus, jie dar labiau pasitraukė, gal kokį metrą nuo žvyruotos dalies ir sustoję laukė, kol jis pravažiuos. Likus gal 10-15 metrų iki jų, automobilį vairavusi moteris staiga pasuko į dešinę ir dideliu greičiu važiavo į juos – tiesiai ant dukros. Ji puolė gelbėti dukrą. Automobilio dešinės pusės ratas, ko gero, priekinis pervažiavo jai per kairės kojos pėdą ir kampu trenkė į mergaitę. Mašina dar pavažiavo kokius 20 metrų ir sustojo laukuose. Matė, kaip atsidarius vairuotojo durims, į lauką iškrito vairuotoja. Kartu automobilyje dar važiavo vyras. Akivaizdžiai matėsi, kad abu girti, elgėsi neadekvačiai (b. l. 40, 41).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.50 val. Kauno raj., Pyplių k. įvykęs eismo įvykis (b. l. 9–11).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. nuvykus į eismo įvykio vietą, esančią Kauno raj., Pyplių k., kur automobilis partrenkė pėsčiuosius, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoją Y. R.. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi – sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Moteris prisipažino, kad vairavo neblaivi, tačiau tikrintis alkotesteriu kategoriškai atsisakė, teigdama, jog jo rodmenimis nepasitiki. Vairuotoją pristatė į LSMUL Kauno klinikas paimti kraują tyrimui (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7777/2018(01) konstatuota, kad Y. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,70 promilių etilo alkoholio (b. l. 31).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas Y. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji Y. R. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.50 val. Kauno raj., Pyplių k., Ąžuolo g., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,70 promilių etilo alkoholio. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, be to, jos kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais kaltinamoji Y. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji Y. R. taip pat buvo kaltinama, kad, vairuodama automobilį, jo nesuvaldžiusi nuvažiavo nuo kelio, parbloškė kelkraščiu ėjusias pėsčiąsias I. J. ir E. J., padarydama joms kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio). BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertinami pagal atitinkamus BK ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mąstą ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

Kaltinime nurodyta kaltinamosios nusikalstamo veikos pasekmė – nukentėjusiosioms padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokį nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 423 straipsnį.

Šių aplinkybių pagrindu, kadangi kaltinamoji baudžiamąja tvarka atsako už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, darytina išvada, kad Y. R. veiksmai – automobilio nesuvaldymas, dėl ko ji nuvažiavo nuo kelio, parbloškė kelkraščiu ėjusias pėsčiąsias I. J. ir E. J., dėl ko joms buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ir sugadintas jų turtą, galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

ANK 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas šio nuosprendžio priėmimo metu dar nepasibaigęs. Teismo nuomone, Y. R. minėti veiksmai galimai atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio kopija (nuorašas) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduotina įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Dėl bausmės

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios Y. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant Y. R. asmenybę, pažymėtina, kad ji anksčiau teista, teistumas neišnykęs (b. l. 74–76), bausta administracine tvarka (b. l. 77–80), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 73), Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 72), nedirba.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajai skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta arešto bausmė. Kaltinamajai netikslinga skirti baudą, nes ji nedirba, pajamų neturi, todėl paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, ji būtų neefektyvi, neproporcinga ir jai per sunki. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad arešto bausmė Y. R. yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ši bausmė užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į sunkų girtumo laipsnį vairavimo metu, Y. R. skirtinas areštas, nustatant jo dydį artimą arešto bausmės už nusikaltimus numatytam vidurkiui. Kadangi kaltinamajai skirtina arešto bausmė yra trumpesnė nei 45 paros, nustatytina jį atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Kadangi kaltinamoji Y. R. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo, individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas, pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – vienas tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę, būdama sunkaus girtumo laipsnio ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemonėmis taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad ne kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas kaltinamajai Y. R. skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji Y. R. 2018 m. rugpjūčio 5 d. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama jai priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti kaltinamajai Y. R. priklausančią transporto priemonę „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas laikytinas proporcingu ir būtinu.

Kaltinamajai Y. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina, ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Transporto priemonės registracijos liudijimas perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios Y. R. automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Y. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 42 (keturiasdešimt dvi) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti šiuo nuosprendžiu Y. R. paskirtą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

I. Y. Rubene, kad ji privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el. p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistoji ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistoji gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Išaiškinti nuteistajai, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Y. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikomą aikštelėje Chemijos g. 4B, Kaune.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti ir byloje saugomą Y. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. R 0631697 perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio registracijos liudijimą Nr. H 425986 perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui Y. R. atžvilgiu surašyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.