- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- N-575-6207-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą V. M. skyrė 20 parų administracinį areštą. Teismas konstatavo, kad V. M. padarytus teisės pažeidimus įrodo bylos medžiaga.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Apelianto įsitikinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas yra nemotyvuotas, nuobauda neindividualizuota ir skirta formaliai, nevertinant kaltę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad atsižvelgiant į teismui pateiktų paaiškinimų bei duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo aktyviai dalyvauti ne tik įrodymų tyrime, bet ir jų rinkime. Nurodo, kad savo duotais parodymais jis pripažino administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes, visų atsiprašė, paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi, pašto dėžučių specialiai nedaužė, o pargriuvo laiptinėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos <…> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.
V. M. neneigia savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarime V. M. kaltė grindžiama bylos medžiaga. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Be to, pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, policijos pareigūnų ir įvykį mačiusių kaimynų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš ATPK 286 straipsnio, kuris įpareigoja organus (pareigūnus), nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos išvados; argumentus, dėl kurių organas (pareigūnas) vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais organas (pareigūnas) vadovavosi. Nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.