Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.45 val. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – seserį J. D., vieną kartą suduodama lazda, smurtaudama nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimo kairio peties srityje nežymiai sužalojo sveikatą.

Apklausta kaip kaltinamoji, E. T. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ji su seserimi J. G., kurią slaugo ir prižiūri, buvo tėviškėje (duomenys neskelbtini). Ji jau 8 metus buvo oficiali sesers G. globėja, sesers gyvenamoji vieta nustatyta su kaltinamąja, jos kartu ir gyvena. Su G. parvažiavo autobusu ir atvyko prie namo (duomenys neskelbtini). Jos sesuo sunkiai vaikščiojo, bet tuo metu dar paeidavo. Kai atėjo prie namo, ji J. pasodino ant suolo, nes jos nukentėjusioji D. neįleido į vidų. D. irgi buvo prie sodybos, lakstė po kiemą. Kaltinamoji nuėjo į sodą ir pasiėmė obuolių. Nukentėjusioji atėmė iš jos obuolius ir sudavė per „kuprą“. Kaltinamoji nieko nesakė, tylėjo, o D. mosikavo prieš ją lazda. Lazda buvo J. Nurodo, kad nukentėjusioji pati save žaloja. Vėliau ji laukė autobuso vykti atgal į miestą, bet atvyko policija ir jos neišleido. Kai policininkai išvažiavo, ji nurengė seserį J., nes lauke buvo 30 laipsnių karščio, palaikė ją ant saulės, kad pasidegintų, bet ji nuoga nebuvo, buvo nuimta tik palaidinė.

Po kurio laiko atvyko dar vienas policijos ekipažas ir išvežė J. Į (duomenys neskelbtini) senelių namus. Kai atvyko policija, D. lakstė po kiemą ir rėkė. Kaltinamoji negirdėjo, kaip D. policijos pareigūnams aiškino, kad ją sumušė, nematė, kaip jiems rodė sužalojimus. Kaltinamoji visą laiką buvo su J.

Vėliau apklausoje teisme kaltinamoji nurodė, kad D. neleido jai skinti obuolių. Kaltinamoji pakreipė D. turimą kartį ir nuėjo į sodą, pasiėmė obuolių. D. kartį numetė ir atėmė obuolius, tada kratė kaltinamąją už plaukų. Kaltinamojo neįgalios sesers G. lazdelės nebuvo paėmusi.

Nurodė, kad anksčiau konfliktų su nukentėjusiąja nebuvo, jos nebendravo.

Įvykio metu neįgali sesuo J. turėjo teisę gyventi tuose namuose, nors nei J., nei kaltinamoji nėra tų namų savininkės. Tie namai „užrašyti“ kitai seseriai G., pagal registrą namų savininkė visą laiką buvo G. Kaltinamoji tuos namus padėjo atstatyti, dokumentų, kad tai jos namai, neturi.

Dėl teisme peržiūrėto vaizdo įrašo paaiškino, kad ten nebuvo jokio konflikto, jos rankose jokio akmens nebuvo, ji matė, kad nukentėjusioji buvo paėmusi jos kirvius.

Nukentėjusioji J. D. teisme parodė, kad kaltinamoji-jos sesuo. Sodyba (duomenys neskelbtini) kaime jau 12 metų priklauso jų dukterėčiai L. G., nes 2006 m. sesuo S. G. dovanojo dukrai sodybą. G. gyvena (duomenys neskelbtini), ji paprašė, kad nukentėjusioji rūpintųsi namu. Kai prasidėjo teismai, dukterėčia parašė įgaliojimą nukentėjusiajai, kad ši galėtų tą sodybą prižiūrėti.

2018 m. rugpjūčio 8 d. 6 valandą ryto nukentėjusioji atvažiavo į sodybą, tvarkė jos aplinką. Prieš pat kaltinamosios parvažiavimą, ji sėmė vandenį ir nuo karties nutrūko kibiras. Ji, nuėjusi prie lazdynų krūmo, išsikirto kartį, kad pasigautų šulinyje likusį kibirą, tuo metu parvažiavo kaltinamoji. Autobusas atvyksta 12 val. 45 min. Kai kaltinamoji su J. išlipo iš autobuso, ji jų nematė. Autobusas visada sustoja maždaug 70 metrų atstumu nuo namo. Jas pamatė, kai J. pradėjo kalbėti. Kaltinamoji pasodino J. ant suolo prie pat namo, pastogėje, o pati nuėjo į sodelį, kuris yra 10-12 metrų atstumu nuo namo. Prie šulinio auga kriaušė. Kaltinamoji paėmė už kriaušės šakos, nupurtė ant žemės visus vaisius. Ji visą laiką rankose turėjo J. lazdelę. Kai nukrėtė kriaušę, nukentėjusioji liepė jai susirinkti vaisius. Kaltinamoji grįžo prie J., padavė jai kriaušių ir vėl ėjo į sodelį. Nukentėjusioji buvo nusisukusi, pasilenkusi ruošėsi į kartį kalti vinis, o kaltinamoji sudavė jai į kairį petį nugaros pusėje, jai skaudėjo. Nukentėjusiajai nukrito akiniai, ji juos susirado, užsidėjo ir atsisukusi pamatė, kad kaltinamoji rankoje laiko J. lazdelę ir jai ja sudavė. Kai jai sudavė, ji iš karto pasitraukė nuo atidengto šulinio ir iškvietė policiją. Pareigūnai-vyras ir moteris-atvyko labai greitai, apžiūrėjo nukentėjusiąją, apklausė, viską surašė. Policijai pasakė, kad parvyko į sodybą sesuo ir naudoja smurtą, ji norinti pareigūnų pagalbos, jiems sakė, kad jai buvo suduotas smūgis, rodė sužalojimą. Pareigūnai apžiūrėjo, nufotografavo. Kaltinamoji aiškino, kad čia viskas jos-sodas, namas, sakė, kad čia važiavo ir važiuos, negražiai kalbėjo policijos pareigūnų atžvilgiu. Policijai išvažiavus, kaltinamoji į vidurį kiemo atnešė taburetę, nuogai išrengė J., liko tik sauskelnės. Nukentėjusioji liepė kaltinamajai, kad ši J. uždėtų ką noras ant galvos, nes buvo labai karšta. Nukentėjusioji paskambino viršaitei, paprašė atvykti pažiūrėti, kaip kaltinamoji elgiasi su J. Po to kaltinamoji J. nuvedė į pavėsį ir aprengė palaidine, tuo metu atvyko tie patys policijos pareigūnai, o po 5 minučių-ir greitoji pagalba. Policijos pareigūnams nukentėjusioji pasakė, kad nori dirbti toliau prie šulinio ir nuėjo į kartį kalti vinių. Policininkai dar papildomai nukentėjusiąją apklausė, nufotografavo. Greitoji pagalba išvežė J. į (duomenys neskelbtini) globos namus. Policijos pareigūnas liepė nukentėjusiajai tą pačią dieną vykti pas teismo mediką, 15 val. 15 min. atvykusiu autobusu ji nuvyko į Alytų. Medikai nustatė, kad nuo smūgio yra paraudimas, patinimas ir nubrozdinimas.

Įvykio dieną kalbėjo su seserimi G. Kai „abdukciją“ padarė, nuvyko pas ją, viską papasakojo, rodė sužalojimus.

Liudytoja S. M., policijos pareigūnė, parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją prisimena. Buvo rugpjūtis, ji dirbo su pareigūnu I., gavo budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes gautas pranešimas, jog prieš pranešėją smurtauja sesuo. Atvykę rado pranešėją-nukentėjusiąją, T. ir jų neveiksnią seserį. Neveiksni sesuo sėdėjo ant suoliuko prie namo, prie pareigūnų priėjo pranešėja, ji buvo susijaudinusi, net ašarojo, bet elgėsi adekvačiai, nelakstė po kiemą ir neraudojo, nerėkė. Kaltinamoji T. buvo prie neveiksnios sesers. Pranešėja papasakojo, kad rinko kriaušes ir gavo smūgį lazda į kairį petį. I. apklausė nukentėjusiąją, o pareiškimą priėmė liudytoja. Kaltinamąją jau iš anksčiau pažinojo, ji su policijos pareigūnais nebendradarbiavo. Nukentėjusioji nurodė, kad jai trenkė T. Kadangi buvo aišku, kad T. bus sulaikyta, pareigūnai nusprendė, kad reikia pasirūpinti neveiksnia seserimi. Nepavykus susisiekti su socialinėmis darbuotojomis, pareigūnai iškvietė atvyktų greitąją pagalbą, medikai apžiūrėjo neveiksnią seserį ir išvežė į (duomenys neskelbtini) senelių namus, o T. pareigūnai nuvežė į komisariatą tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti.

Nurodė, kad nukentėjusioji parodė pareigūnams sužalojimą, jie jį apžiūrėjo. Nukentėjusioji pasakojo apie įvykius girdint abiem pareigūnams. Aiškiai matėsi kraujosruva, patinimas ir paraudimas. Paprašius antrą kartą parodyti sužalojimą, praėjus kiek laiko, matėsi, kad sužalojimas tinsta, kad tai- nesenas sumušimas. Nors liudytoja ir nėra specialistė, bet tai buvo akivaizdu. Pasidarė porą nuotraukų.

Kaltinamosios buvo klausta, ar ji sužalojo seserį, ji kategoriškai tą neigė. Ji ne į visus klausimus atsakinėjo. Kaltinamoji nebendradarbiauja, liudytoja su kolega ne kartą bandė ją apklausti ir anksčiau kitose bylose, bet nepavyksta. Kaltinamoji T. pareigūnams žinoma iš anksčiau, teko dalyvauti ekipaže su kolegomis, kuomet jai buvo kviesta policija dėl necenzūrinių žodžių, triukšmo. Iš kolegų pasakojimų žino, kad čia jau seni konfliktai, žinomi pareigūnams.

Lazda buvo išimta ir prijungta prie medžiagos, tai buvo medinė lazda su ornamentais. Šia lazda buvo galima padaryti sužalojimą, nuo smūgio ant nukentėjusiosios buvo matyti žymė kaip nuo lazdos.

Kai pareigūnai sugrįžo antrą kartą, konflikto, atrodo, nebuvo. Pareigūnai buvo pasišalinę tik kelioms minutėms, pasirūpino greitąja pagalba. Nukentėjusioji ir toliau dirbo ūkio darbus. Kai pareigūnai grįžo, kaltinamoji T. neveiksnią seserį aprenginėjo, sakė, kad ji buvo nurengta, kad pasidegintų saulėje.

Liudytojas A. I., policijos pareigūnas, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. dirbo su tyrėja S. M., gavo budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini). D. kvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje. Per 15 min. nuvykę į sodybą, rado D. T. ir dar vieną jų neįgalią seserį. D. paaiškino, kad atvykusi sesuo T. be priežasties, paėmusi neįgalios sesers lazdą, vieną kartą ta lazda jai sudavė per nugarą. D. buvo susijaudinusi, verkė. Pareigūnai priėmė pareiškimą, įformino įvykį, organizavo neįgalios sesers patalpinimą į slaugos namus: paskambino (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai, policijos budėtojui, pasakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Greitoji pagalba neįgalią seserį išvežė į ligoninę.

T. pareigūnams atsisakė duoti paaiškinimus. Ji stengėsi pasišalinti iš tos sodybos, ėjo nuo sodybos link kelio, vesdamasi neįgalią seserį. Pareigūnai T. sulaikė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ant nukentėjusiosios D. nugaros, prie kaklo, matė paraudimą. Kol formino dokumentus, tas paraudimas didėjo. T. atsisakė viską paaiškinti, ji sakė, kad sesuo viską filmuoja ir tegul ji pateikia filmuotą medžiagą.

Anksčiau teko bendrauti su abejomis seserimis, nes D. kažkada kvietėsi pareigūnus dėl to, kad T. iš ne jai priklausančio miško, pasisamdžiusi žmones, išpjovė medžius. Antrą kartą 2018 m. vasarą D. buvo parašiusi pareiškimą, kad T. nuskynė obuolius.

Nurodo, kad lazda, kuria buvo suduota D., buvo išimta iš įvykio vietos. Neįgali sesuo buvo kieme, ji buvo apsirengusi ilgais baltiniais. Nors buvo labai karšta, T. ją sodino kieme ant kėdutės, sakė, kad neįgaliai seseriai reikia būti ant saulės, reikia vitamino.

Apžiūros protokole ir fotolentelėje fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodyba (duomenys neskelbtini), čia rasta medinė vaikščiojimo lazda (b. l. 12-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 765/2018 (06) nurodyta, kad J. D. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairio peties srityje, sužalojimai padaryti veikiant kairį petį kietu buku žalojančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43).

E. T. neprisipažino smurtavusi prieš savo seserį J. D.. E. T. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisme neigė savo kaltę nurodydama, kad jai inkriminuotų nusikalstamos veikos neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Nors E. T. neprisipažino smurtavusi prieš savo seserį J. D., tačiau jos kaltė dėl to įrodyta.

Nukentėjusioji J. D. nurodė, kad jai atvykus į sesers dukrai priklausančią sodybą, kaltinamoji E. T. jai lazda sudavė smūgį į pečius. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. I. ir S. M., kurie patvirtino, kad atvykę į sodybą pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jie matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno, abu pareigūnai nurodė, kad ant nukentėjusiosios J. D. nugaros, prie kaklo, matė paraudimą.

Kaip nurodė šie liudytojai, jie į įvykį atvyko ne vėliau kaip po 15 min. nuo iškvietimo, ir kol jie formino dokumentus, tas paraudimas didėjo, tino. Jau pranešdama telefonui policijai apie nusikalstamą veiką ir kviesdama pareigūnus, nukentėjusioji J. D. nurodė prieš ją panaudoto smurto aplinkybes- jog prieš pranešėją smurtauja sesuo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. M.. Nukentėjusioji J. D. nurodė, kad jai buvo suduota medine lazda, o įvykio vietos apžiūros metu ši lazda buvo rasta ir nukentėjusioji nurodė, kad būtent šia lazda jai buvo suduota. Tuoj pat po įvykio, t. y. 2018-08-08 16 val. J. D. buvo apžiūrėta teismo mediko, ir jis specialisto išvadoje fiksuoja, kad J. D. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairio peties srityje, sužalojimai padaryti veikiant kairį petį kietu buku žalojančiu daiktu, taigi ši aplinkybė dar kartą patvirtina nukentėjusiosios J. D. paaiškinimus, kad jai į petį buvo suduota lazda.

Kaltinime nurodoma, kad E. T. smurtavo prieš savo šeimos narį-seserį J. D., tačiau sesuo nagrinėjamos bylos prasme yra laikoma artimu giminaičiu, todėl kaltinimas tikslinamas nurodant, kad E. T. smurtavo prieš savo artimą giminaitį-seserį J. D., kaltinimo esmė dėl to nesikeis, kaltinamosios padėtis nepasunkės.

Įrodyta, jog kaltinamoji E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamosios E. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. E. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. E. T. anksčiau neteista, anksčiau ji bausta administracine tvarka, nuobaudos galiojančios.

Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį E. T., atsižvelgiama į tai, jog ji teisiama pirmą kartą, yra jau nejauno amžiaus, yra pensininkė.

Yra pagrįstas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šią veiką padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti E. T. skyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl siekiant pasiekti bausmės tikslų, E. T. skiriamas laisvės apribojimas.

Į E. T. paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas, jos išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-08-08 iki 2018-08-09 (BK 66 straipsnis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – medinę lazdą, gražintą E. T., palikti pas E. T.

Kadangi E. T. nusikalto smurtaudama prieš savo artimą giminaitį, jai, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja J. D.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. T. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme jos išbūtą laiką nuo 2018-08-08 iki 2018-08-09.

E. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. T. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai – medinę lazdą, gražintą E. T., palikti E. T.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.