Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. P. (V. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2018 m. liepos 22 d., apie 11.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė A. U. į kūno kairės pusės šoną, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš motinos. Jis pažįsta A. U. apie metus laiko, ją sutiko praeitą žiemą eidamas iš parduotuvės. A. U. miegojo po balkonu, jam jos pagailo, todėl priėjo ir pasiūlė A. U. gyventi pas jį. A. U. sutiko. Jau pusmetį jie gyvena kartu, tačiau nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda. Minėtas namas yra dviejų kambarių, todėl jie gyvena skirtinguose kambariuose. Konfliktas su A. U. įvyko pirmą kartą. 2018 m. liepos 22 d., tikslaus laiko neatsimena, jis buvo minėtame name, savo kambaryje gėrė alkoholinius gėrimus. Netrukus iš parduotuvės namo grįžo A. U., kuri buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. A. U. užėjo pas jį į kambarį, pamatė, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus, pasakė „nu ką, p..., vienas geri?“ ir paprašė jo išgerti. Jis A. U. atsakė, kad ji jau yra girta ir atsisakė duoti jai išgerti. Tuomet A. U. supyko ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis supyko, kad A. U., būdama jo namuose, keikia jį necenzūriniais žodžiais. Jis A. U. pasakė, kad ji išeitų iš jo namų. A. U. atsisakė išeiti. Tuomet jis atsistojo, priėjo prie A. U. ir tris kartus kumščiu sudavė jai į kairės pusės šoną. Daugiau jis prieš ją nesmurtavo. Po to jis pats iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie nepageidaujamą asmenį savo namuose. Netrukus atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė už tai, kad jis panaudojo smurtą prieš A. U.. Jis pageidauja, kad A. U. išsikeldintų iš jo namų. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, pažada, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 34, 44).

Nukentėjusioji A. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji apie metus laiko gyvena nuomojamame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), pas V. P., kuris gyvena tame pačiame name, tik kitame kambaryje. Judviejų santykius įvardijo kaip pažįstamų. 2018 m. liepos 22 d., apie 11.30 val., jai ir V. P. būnant namuose, jie kartu išgėrinėjo, tačiau kiekvienas iš jų buvo savo kambaryje. Po kurio laiko V. P. atėjo pas ją į kambarį, užkalbino ją, pokalbio metu norėjo ją apkabinti ir pasakė, kad nori su ja pasimylėti. Ji V. P. pasakė, kad to nenori, po ko jis nieko nesakydamas parvertė ją ant lovos. Jai gulint ant lovos ant nugaros, V. P. abiem rankomis paėmė ją už kairės kojos, nutempė ant grindų ir pradėjo kojomis spardyti jai į kairės pusės šoną ir kitas kūno vietas, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. V. P. jai smūgiavo ir rankomis ir kojomis. Mušdamas V. P. jai pasakė, kad arba ji su juo pasimylės, arba jis iškvies policijos pareigūnus ir pasakys, kad ji nenori išeiti iš jo namų. Kadangi ji nesutiko su juo mylėtis, V. P. ir toliau ją spardė kojomis, po to nustojo ir, jai gulint ant grindų, paskambino bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, V. P. jiems pasakė, kad ji neišeina iš jo namų, o jis nori, kad ji išeitų. Po pokalbio su policijos pareigūnais, jie visi kartu atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Prašė dėl V. P. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl patirtų sužalojimu ji pageidavo kreiptis į teismo medicinos ekspertus, kadangi iki šiol jaučia nuolatinį skausmą kairiajame šone. Tačiau po įvykio į medicinos įstaigą dėl sumušimų nesikreipė. Paaiškino, kad jai buvo įteikta užduotis atlikti abdukciją, tačiau V. P. grįžęs iš areštinės suplėšė visus procesinius dokumentus ir pasakė, kad atkeršys jai už tai, kad kreipėsi į policijos įstaigą. V. P. pridūrė, kad, jeigu jis paklius į kalėjimą, už jį jai atkeršys jo draugai, tačiau tiksliai nepasakė, kaip būtent keršys. Ji išsigando ir išėjo iš V. P. namų, dvi savaites gyveno miške, esančiame Paneriuose. Po to pažįstami žmonės pasiūlė jai nueiti gyventi į nakvynės namus, kuriuose ji šiuo metu gyvena. Ji nepageidauja atskiro tyrimo ir nerašys skundo dėl to, kad įvykio dieną V. P. norėjo su ja lytiškai santykiauti prieš jos valią. Iš tikrųjų, V. P. ją sumušė dėl to, kad įvykio dieną ji jam nedavė pinigų, o ne dėl to, kad ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti. Dėl to, kad V. P. grasino jai atkeršyti, ji pretenzijų neturi. Jai reikėjo anksčiau išeiti iš V. P. namų, nes, kai prisigeria, jis būna labai agresyvus (b. l. 10, 11).

Liudytoja V. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2018 m. liepos 22 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 14.20 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui nepavyksta išprašyti nepageidaujamo asmens iš savo namų. Atvykę nurodytu adresu, prie ten esančių namų juos pasitiko pranešėjas V. P., kuris paaiškino, kad jo neblaivi nuomininkė A. U. atsisako išeiti iš jo namų. Užėję į namus jie pastebėjo, kad bendra namo tvarka yra pažeista. Namo kambaryje ant ten esančios lovos sėdėjo A. U., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Ant A. U. kūno ir veido ji matė kraujosruvas, kadangi A. U. persirenginėjo prie jos. Ji atsimena sumušimus ant A. U. veido, tačiau neatsimena, kurioje vietoje. A. U. skundėsi šono skausmais, paaiškino, kad maždaug prieš savaitę ją sumušė V. P., o šiandien jis trenkė jai į šoną. A. U. paaiškino, kad V. P. prieš ją smurtauja, kai ji atsisako su juo lytiškai santykiauti. V. P. prisipažino, kad smurtavo prieš A. U., kadangi ji jį sunervino. V. P. paaiškino, kad priėmė A. U. gyventi pas save, kadangi ji yra benamė. A. U. ir V. P. buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Ji neatsimena, ar į įvykio vietą buvo atvažiavę medikai (b. l. 15, 17).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. S. 2018 m. liepos 22 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. U., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2018 m. liepos 22 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), V. P., būdamas neblaivus, sudavė jai ne mažiau trijų smūgių kojomis per kairės pusės šoną ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 3).

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 22 d. 14.45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. P. pranešimas, kad jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), guli neblaivi pažįstama moteris, kurios nepavyksta išprašyti, vyksta konfliktas, laukia. Patikrinus pranešimą, nustatyta, jog nuomininkė A. U. paaiškino, kad V. P. ją sumušė, ant A. U. kūno matėsi daugybė mėlynių ir nubrozdinimų. Abu asmenys buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi (b. l. 5).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2018 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 22 d., patruliuojant su vyriausiąja patrule V. V., apie 14.47 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo namuose guli neblaivi pažįstama moteris, kurios nepavyksta išprašyti, vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi V. P., kuris paaiškino, jog neblaivi nuomininkė A. U. atsisako išeiti iš namų. Niekas negalėjo pateikti nuomos sutarčių. Aiškinantis aplinkybes, ant A. U. veido jie pastebėjo sumušimą. A. U. paaiškino, kad maždaug prieš savaitę namuose ją sumušė V. P. ir pridūrė, jog šiandien pastarasis kumščiu sumušė jos kairės pusės šoną. A. U. skundėsi skausmais. V. P. prisipažino sumušęs A. U., paaiškindamas, kad ji nervino jį. A. U. teigė, kad V. P. norėjo su ja mylėtis, tačiau jai nesutikus, V. P. ją sumušė. Paklausus, ar jie yra sugyventiniai, V. P. ir A. U. atsakė, kad ne, bendros buities jie neveda. Abu tolesniam aiškinimuisi buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Vykstant tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. V1855), A. U. dar kartą viską papasakojo – turi būti vaizdo ir garso įrašas (b. l. 6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. S. 2018 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo dėl procesinių veiksmų matyti, kad 2018 m. liepos 8 d., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-35001-18, įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra nebuvo atlikta, kadangi nuvykus nurodytu adresu namo durys buvo užrakintos (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2018 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, išreikalautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos registratorės E. P. 2018 m. spalio 10 d. 9.04 elektroninio laiško matyti, kad A. U. iki 2018 m. spalio 10 d. į jų įstaigą nesikreipė (b. l. 25).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 22 d. 15.50 val. V. P. nustatytas 2.22 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 47).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 22 d. 17.23 val. A. P. nustatytas 2.56 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

V. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ji apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. P. kaltė įvykio metu, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavus A. U. į kūno kairės pusės šoną, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. savo kaltę įvykio metu smurtavus nukentėjusiosios A. U. atžvilgiu pripažino visiškai ir parodė, kad jo smurtiniai veiksmai pasireiškė A. U. mušimu, o būtent trijų smūgių kumščiu sudavimu jai į kairės pusės šoną. Tokių V. P. parodymų nuoseklumą rodo jų tapatumas apklausų metu (b. l. 34, 44). V. P. poziciją taip pat patvirtina kiti įrodymai. Štai iš nukentėjusiosios A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu V. P. smurtavo jos atžvilgiu. Tiesa, A. U. nurodė, kad V. P. jai ne tik smūgiavo rankomis, bet ir parvertė ją ant lovos, abiem rankomis paėmęs už kairės kojos nutempė ant grindų ir spardė kojomis. Be to, A. U. parodė, kad V. P. ją mušė ne tik į kairės pusės šoną, bet ir į kitas kūno vietas (b. l. 10, 11). Kiek mažiau V. P. smurtinių veiksmų nurodyta A. U. pareiškime, iš kurio matyti, kad įvykio metu V. P. jai sudavė ne mažiau trijų smūgių kojomis per kairės pusės šoną ir kitas kūno vietas (b. l. 3). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. V. parodymų ir vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių sugretinimas rodo, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams A. U. tepasakė, jog tądien V. P. kumščiu trenkė jai į kairės pusės šoną (b. l. 6, 15, 17). Dar bendresni A. U. paaiškinimai užfiksuoti policijos įvykių registre, kuriame nurodyta, kad A. U. paaiškino, jog V. P. ją sumušė (b. l. 5). Šių įrodymų, kurių pirminiu šaltiniu yra A. U., palyginimas tarpusavyje atskleidžia, kad jie sutampa tik dalyje dėl V. P. jai suduotų smūgių kumščiu į kairės pusės šoną. Tai atitinka pateiktus V. P. parodymus. Tuo tarpu A. U. nurodytų V. P. atliktų kitų smurtinių veiksmų, taip pat kitos suduotų smūgių lokalizacijos, atsispindinčių jos parodymuose ir pareiškime, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, V. P. jau į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino smurtavęs A. U. atžvilgiu, o būtent ją sumušęs. Tai atskleidžia liudytojos V. V. parodymų ir vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių sugretinimas (b. l. 6, 15, 17). Pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad V. P. įvykio metu ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė A. U. į kūno kairės pusės šoną.

Iš nukentėjusiosios A. U. parodymų matyti, kad V. P. mušimas jai sukėlė fizinį skausmą. Netgi vėliau tą pačią dieną vykusios apklausos metu A. U. nurodė iki šiol jaučianti nuolatinį skausmą kairiajame šone ir pageidavo kreiptis į teismo medicinos ekspertus (b. l. 10, 11). Liudytojos V. V. parodymai patvirtina, kad netrukus po įvykio A. U. skundėsi šono skausmais (b. l. 15, 17). Iš esmės tai užfiksuota ir vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Visa tai rodo, kad V. P. suduoti trys smūgiai kumščiu į kairės pusės šoną A. U. išties sukėlė fizinį skausmą. Neabejotinai suvokdamas savo veiksmų smurtinį pobūdį V. P. numatė, kad dėl trijų smūgių kumščiu sudavimo A. U. į kairės pusės šoną, ji patirs fizinį skausmą ir to norėjo.

Tai, kad įvykio metu kaltinamasis V. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be jo parodymų prieš pat įvykį vartojus alkoholinius gėrimus (b. l. 34, 44) pagrindžia nukentėjusiosios A. U., liudytojos V. V. parodymai (b. l. 10, 11, 15, 17), taip pat objektyviai patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad netrukus po įvykio V. P. buvo nustatytas 2.22 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 47).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 58-59, 60).

Dėl V. P. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas kito žmogaus sveikatai, ne mažiau kaip tris kartus sudavus kumščiu į kūno kairės pusės šoną sukėlus fizinį skausmą senyvo amžiaus moteriai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, supykus dėl įžeidimų. V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į V. P. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 53), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 54), neteistas (b. l. 56), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjo (b. l. 50-52), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, V. P. nėra linkęs nusikalsti, nusikalstamą veiką jis padarė daugiau dėl atsitiktinai, jo padaryti administraciniai nusižengimai (važiavimas be bilieto) nėra ypatingai pavojingi ir itin sistemingi. Tai leidžia spręsti, kad visumoje V. P. nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios. Visa tai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal V. P. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

V. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. P. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 22 d. 14.58 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 10.34 val. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (b. l. 28, 37).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų likimo

V. P. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie baudžiamosios bylos laikoma skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su išreikalautu skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. (V. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. (V. P.) laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 22 d. 14.58 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 10.34 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. (V. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie baudžiamosios bylos laikomą skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) su išreikalautu skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.

Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.