- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-826-323/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui G. V., jo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dalyje pagal atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (t. 1, b.l. 2-3, 16-17) ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo (t. 1, b.l. 58-60, 171-174). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes, pripažino ieškovui G. V. asmeninės nuosavybės teisę į santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: virtuvinius baldus 10000,00 Lt vertės; rumunišką sekciją 3000,00 Lt vertės; minkštą kampelį 3500,00 Lt vertės; minkštą kapelį 6000,00 Lt vertės; valgomojo svetainės komplektą 10000,00 Lt vertės; indaplovę 1300,00 Lt vertės; elektrinę viryklę 1500,00 Lt vertės; buitinę techniką 5000,00 Lt vertės; vonios kambario baldus 2000,00 Lt vertės; dulkių siurblį 6000,00 Lt vertės, priteisė atsakovei V. V. iš ieškovo G. V. 24150,00 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančią santuokos metu įgyto kilnojamojo turto dalį, kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė (t. 4, b.l. 72-81). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovui G. V. asmeninės nuosavybės teisė į santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir priteista atsakovei V. V. iš ieškovo G. V. 24150 Lt piniginė kompensacija už jam atitenkančią santuokos metu įgyto kilnojamojo turto dalį ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 4, b.l. 125-131).
Šalies argumentai
2011-06-22 civilinę bylą dalyje pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo paskyrus nagrinėti iš naujo (t. 4, b.l. 135), atsakovė priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą: virtuvės baldus – 2000 Lt vertės; minkštą kampelį – 4000 Lt vertės; minkštą kampelį – 800 Lt vertės; valgomojo svetainės komplektą – 8000 Lt vertės; indų plovyklą – 700 Lt vertės; elektrinę viryklę – 500 Lt vertės; vonios kambario baldus – 2000 Lt vertės; dvigulę lovą – 2000 Lt vertės; du naktinius staliukus – 400 Lt bendros vertės; tualetinį staliuką su veidrodžiu – 1500 Lt vertės; televizoriaus staliuką – 700 Lt vertės; keturių durų medinę spintą – 6000 Lt vertės; dviejų dalių sofą-lovą – 250 Lt vertės; iš viso turto už 28 850 Lt, turtą natūrą priteisiant ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisiant 14 425 Lt kompensaciją, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išvardyti kilnojamieji daiktai faktiškai yra gyvenamajame name, kuriame gyvena ieškovas, pastarasis jais iki šiol naudojasi, daiktai yra pritaikyti būtent šio namo patalpoms, todėl atsakovė pati jų realiai panaudoti negalės, juolab, kad šiuo metu gyvena užsienyje, todėl laiko, kad dalintinas turtas natūra turi būti priteistas ieškovui, atsakovei išmokant 14425 Lt dydžio kompensaciją (t. 1, b.l. 58-60, 171-174, t. 5, b.l. 48-49).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį ir papildomais rašytiniais paaiškinimais su priešieškiniu nesutinka, prašo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra priteisti atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisti 1000 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės nurodoma kilnojamojo turto vertė – 28850 Lt yra nepagrįsta ir aiškiai per didelė, laiko, kad toks turtas praktiškai jokios vertės neturi, todėl yra pagrindas visą šį turtą natūra priteisti atsakovei, ieškovui priteisinat 1000 Lt dydžio kompensaciją. Paaiškino, kad turtu praktiškai nesinaudoja, jis tėra sandėliuojamas ieškovo gyvenamojoje patalpoje, turtas nėra kaip nors atskirai pritaikytas būtent tam gyvenamajam namui, todėl gali būti perduotas atsakovei ir toliau jos naudojamas. Pripažįsta, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas realiai egzistuoja, išskyrus indų plovyklą. Paaiškino, kad išlikęs turtas įsigytas 1987 – 1990 m., naudotas buityje, todėl įvertinant visuotinai žinomą aplinkybė apie baldų ir namų apyvokos reikmenų vertės kritimą bei daiktų įsigijimo datą, toks turtas šiuo metu yra menkavertis (t. 2, b.l. 3-5, t. 5, b.l. 53-55).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo priešieškinį tenkinti, padalinti santuokos metu šalių įgytą kilnojamąjį turtą, šį turtą natūra priteisiant ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją. Nurodė, kad ginčo daiktai yra unikalūs, pagaminti iš natūralių medžiagų, skirti parodoms. Pažymėjo, kad į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad ginčo turtas realiai egzistuoja. Paaiškino, kad atsakovė faktiškai gyvena Anglijoje, todėl turtą priteisus natūra negalės juo realiai naudotis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dalintinas kilnojamasis turtas realiai jokios vertės neturi, daiktai įsigyti net prie 26 metus, todėl visas turtas gali būti įvertintas simboline 2000 Lt suma. Šiuo metu turtas nėra naudojamas, todėl siūlo atsakovei visą dalintiną turtą pasiimti, ieškovui išmokant 1000 Lt kompensaciją. Pažymėjo, kad priešingai nei atsakovė, kuriai tenka pareiga įrodyti priešieškinio pagrįstumą, kreipėsi į turto vertintojus, kurie atsisakė vertinti ginčo kilnojamąjį turtą, kadangi nėra išlikusių įsigijimo dokumentų ir tokio turto analogų.
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (t. 1, b.l. 6), kuri nutraukta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu (t. 4, b.l. 72-81). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi grąžino civilinę bylą dalyje dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo nagrinėti iš naujo (t. 4, b.l. 125-131). Nagrinėjant bylą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ginčas kilo dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo ir vertės.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118 str., 3.119 str.).
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto turto balanso: šalys sutinka, kad santuokos metu įgijo kilnojamuosius daiktus - virtuvės baldus, du minkštus kampelius, valgomojo svetainės komplektą, elektrinę viryklę, vonios kambario baldus, dvigulę lovą, du naktinius staliukus, tualetinį staliuką su veidrodžiu, televizoriaus staliuką, keturių durų medinę spintą, dviejų dalių sofa-lovą (t. 5, b.l. 48-49, 53-55). Ieškovas tenurodo, jog šalių santuokos metu įsigyta indų plovykla nėra išlikusi (t. 5, b.l. 53-55, 63), ir nors iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galima įtarti, jog namo (duomenys neskelbtini) virtuvėje yra indų plovykla (t. 5, b.l. 30), tačiau teismo sprendimo negalima grįsti prielaidomis, o atsakovė, kuriai tenka įrodinėjimo našta, grindžiant priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, jokių duomenų apie būtent santuokos metu šalių įgytos indų plovyklos egzistavimą nepateikė (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog byloje yra nustatytas šalių santuokos metu įgytas turtas (virtuvės baldai, du minkšti kampeliai, valgomojo svetainės komplektas, elektrinė viryklė, vonios kambario baldai, dvigulė lova, du naktiniai staliukai, tualetinis staliukas su veidrodžiu, televizoriaus staliukas, keturių durų medinė spinta dviejų dalių sofa-lova), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.118 str. 1 d.).
Pagal 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to šeimos santykių pasibaigimo santuoką nutraukus atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto kilnojamojo turto padalijimo variantus. Atsakovė prašo netaikyti turto padalijimo natūra principo, prašo visą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovui bei įpareigoti pastarąjį kompensuoti atsakovės dalį pinigais – 14 425 Lt (t. 5, b.l. 48-49). Tuo tarpu ieškovas ginčo kilnojamąjį turtą laiko beverčiu, sutinka jį visą atiduoti atsakovei, pastarajai ieškovui išmokant simbolinę 1000 Lt kompensaciją (t. 5, b.l. 53-55). Atsakovė (jos atstovė), kuriai įstatymų leidėjas nustatė pareigą įrodyti būtent tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (priešieškinį) (CPK 178 str.), tiek patikslintame priešieškinyje (t. 5, b.l. 48-49), tiek teismo posėdžių metu (t. 5, b.l. 43, 48-49, 62) nurodo, kad ginčo daiktai yra didelio dydžio, nestandartiniai, vienetiniai, pritaikyti būtent gyvenamajam namui, kurio apstatymui buvo pirkti ir kuriame jie iki šiol yra, todėl laiko, jog tikslingiausia ginčo turtą natūra palikti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ginčo daiktai yra nedalomi, iš byloje esančio 2012-09-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ginčo kilnojamieji daiktai nėra kažkaip specialiai pritaikyti konkrečiai patalpai, jos išplanavimui, jie nėra įmontuoti ar kaip kitaip susieti su konkrečia vieta, juolab, jog baldai pirkti, o ne gaminti pagal specialų užsakymą (t. 5, b.l. 11), todėl nėra teisinio pagrindo netaikyti turto padalijimo natūra būdo. Atsakovė reikalavimą šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūrą priteisti ieškovui bei įpareigoti pastarąjį kompensuoti atsakovės dalį pinigais iš esmės grindžia aplinkybe, jog ji, atsakovė, neturi patalpų, kuriose galėtų jai tenkančią dalį ginčo baldų laikyti ir jais praktiškai naudotis (t. 5, b.l. 48-49), tačiau, kaip minėta, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Maža to, ginčo turto padalijimas atsakovės pageidaujamu būdu negalimas dar ir dėl tos priežasties, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ginčo kilnojamojo turto rinkos vertę, nors būtent objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo turto vertę įrodinėja savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, kadangi daiktų įsigijimo dokumentai nėra išlikę (t. 5, b.l. 8). Atsakovė nurodo, kad ginčo daiktų vertę (28850 Lt) nustatė pati, pagal savo supratimą ir vidinį įsitikinimą (t. 5, b.l. 8, 11), tuo tarpu byloje apklausti liudytojai L. M., R. D. ir R. D. teparodė, kad ginčo daiktus yra matę, pastarieji jiems atrodę „gražūs, dideli, vertingi, prabangūs, įspūdingi, aukščiausios kokybės“ (t. 5, b.l. 9-11). Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimai apie ginčo turto vertę įrodymų pakankamumo prasme nėra pakankami įrodymai, kadangi atsakovė suinteresuota bylos baigtimi, juolab kad tokie paaiškinimais nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų parodymai jokios įrodomosios reikšmės turto vertei nustatyti taip pat neturi. Savo ruožtu ieškovas į bylą pateikė turto vertintojo atsakymą į paklausimą dėl ginčo turto įvertinimo, jog be turto įsigijimo dokumentų, kurie nagrinėjamu atveju neišlikę ir nesant analogų rinkoje, turto įvertinimas negalimas (t. 5, b.l. 59). Taigi nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas kilnojamasis turtas tarp šalių turi būti padalytas nenukrypstant nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra principo. Laikytina, kad ginčo kilnojamasis turtas, kuris turi didesnę ar mažesnę, tačiau byloje nenustatytą ekonominę vertę, racionaliai naudojant gali duoti ekonominės naudos (parduodant, naudojant ūkinėje veikloje ir pan.), todėl, kaip minėta, tarp šalių gali ir turi būti padalytas natūra. Teismas ginčo kilnojamuosius daiktus padalija kiekvienai šaliai proporcingai pagal vertę, kurią nurodė atsakovė ( t. 5, b.l. 40, 48-49), kadangi ieškovo nurodoma daiktų vertė (2000 Lt) (t. 5, b.l. 53-55, 61, 63) vertintina kaip principinė nesutikimo dalintis santuokos metu įgytą turtą pozicija, kuri taip pat negali būti laikoma objektyvia ir patikima, juolab, kad tokia 2013-02-22 teismo posėdžio metu nurodyta 2000 Lt daiktų vertė prieštarauja faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovo nurodytai ginčo daiktų vertei (t. 5, b.l. 24-25). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo, racionalumo ir ekonomiškumo principais ieškovui asmeninės nuosavybės teisė pripažintina į virtuvės baldus – 2000 Lt vertės, valgomojo svetainės komplektą – 8000 Lt vertės, viryklę – 500 Lt vertės; vonios kambario baldus – 2000 Lt vertės; tualetinis staliukas su veidrodžiu – 1500 Lt vertės; iš viso turto už 14 000 Lt; atsakovei asmeninės nuosavybės teisė pripažintina į minkštą kampelį – 4000 Lt vertės; minkštą kampelį – 800 Lt vertės; du naktinius staliukus – 400 Lt bendros vertės; televizoriaus staliuką – 700 Lt vertės; dvigulę lovą – 2000 Lt vertės; keturių durų medinę spintą – 6000 Lt vertės; dviejų dalių sofą-lovą – 250 Lt vertės; iš viso turto už 14150 Lt. Kadangi, kaip minėta, dalijamo turto vertė yra orientacinė ir neatspindi realios tokių daiktų rinkos vertės, kompensacijos klausimas dėl atsakovei tenkančios didesnės turto vertės nesprendžiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu išspręsdamas klausimą dėl ginčo kilnojamųjų daiktų padalijimo priteisė iš atsakovės valstybės naudai ir žyminį mokestį nuo 24150 Lt sumos už kilnojamojo turto padalijimą (t. 4, b.l. 72-81). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi panaikinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio už šį reikalavimą priteisimo nepanaikino (t. 4, b.l. 124-131, 154). Esant aplinkybėms, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu už reikalavimą padalyti santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus mokėtiną žyminį mokestį paskaičiavo nuo 24150 Lt sumos, kas sudarytų 725 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu bylą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjant iš naujo ginčo daiktų vertė buvo sumažinta, ir nuo sumažintos daiktų vertės mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 433 Lt, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas grąžinti atsakovei 292 Lt (725 Lt – 433 Lt) žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 5, b.l. 56-57). Tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, šalių elgesį, į tai, kad teismo posėdžiai buvo atidėti dėl negalėjimo patekti į patalpas, kuriose yra ginčo daiktai, su tikslu juos apžiūrėti, į tai, kad ieškovas iš pradžių neigė egzistuojant šalių santuokos metu įgytam turtui, į tai, kad byloje buvo pateiktas priešieškinis, patikslintas priešieškinis, į tai, kad priešieškinis netenkintas tik dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalys paliktinos su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 83 str., CPK 84 str., CPK 93 str., CPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
priešieškinį tenkinti iš dalies.
- ieškovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į virtuvės baldus – 2000 Lt vertės, valgomojo svetainės komplektą – 8000 Lt vertės, viryklę – 500 Lt vertės, vonios kambario baldus – 2000 Lt vertės, tualetinį staliuką su veidrodžiu – 1500 Lt vertės.
- atsakovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į minkštą kampelį – 4000 Lt vertės, minkštą kampelį – 800 Lt vertės, du naktinius staliukus – 400 Lt bendros vertės, televizoriaus staliuką – 700 Lt vertės, dvigulę lovą – 2000 Lt vertės, keturių durų medinę spintą – 6000 Lt vertės, dviejų dalių sofą-lovą – 250 Lt vertės.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 292,00 Lt (du šimtai devyniasdešimt du Lt 00 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.