Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-588/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
2A-588/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vystymo grupė“
Ieškovas
A. J., A. M., E. K., M. S. K., V. K.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-588/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.9; 44.5.1; 45.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant: ieškovų atstovui adv. Deividui Gagiui,atsakovo atstovams M. R. , adv. Ryčiui Paukštei, adv. Kristinai Alešiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų vystymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1998-578/2008 pagal ieškovų A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų vystymo grupė“ dėl nesumokėtos daikto kainos dalies ir nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat atsakovo priešieškinį ieškovams dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies nutraukimo bei 640 000 Lt kainos permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. 2004 m. spalio 5 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Statybų vystymo grupė“ 1 060 000 Lt kaip dalį nekilnojamųjų daiktų kainos pagal 2000 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 762 650,70 Lt nuostolių atlyginimo dėl įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį nevykdymo, 140 849,30 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2000 m. kovo 30 d. jie su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovai pardavė atsakovui pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad parduodamų daiktų kaina – 3 860 000 Lt ir nustatytas dalinis mokėjimas už įsigyjamą turtą. Atsakovas ieškovams sumokėjo 2 160 000 Lt ir 640 000 Lt kainos, tačiau ieškovams neperdavė 530 kv. m ploto 1 060 000 Lt vertės gyvenamųjų patalpų, nurodytų Sutarties priede Nr. 2. Sutarties 3.2.2 punkte buvo nustatyta, jog 1 060 000 Lt atsakovas turi sumokėti perduodamas ieškovų nuosavybėn 530 kv. m ploto 1 060 000 Lt vertės gyvenamąsias patalpas objekte, aprašytame Sutarties priede Nr. 2, per 18 mėnesių nuo leidimo objekto statybai gavimo dienos. Atsakovas 2000 m. liepos 19 d. turtą perleido trečiajam asmeniui, įvykdyti Sutartyje nustatytą prievolę - perduoti ieškovų nuosavybėn 530 kv. m ploto 1 060 000 Lt vertės gyvenamųjų patalpų negali, todėl turi sumokėti 1 060 000 Lt, taip pat atlyginti Sutarties neįvykdymu padarytus nuostolius. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės, o gyvenamojo ploto kainos padidėjo, ieškovai patyrė 762 650,70 Lt nuostolių. Be to, atsakovas, praleidęs terminą įvykdyti prievolę, privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas, kurių dydis ieškinio padavimo dieną sudaro 140 849,30 Lt.

Atsakovas UAB „Statybų vystymo grupė“ 2004 m. gruodžio 30 d. priešieškiniu ieškovams prašė: 1) pripažinti, kad ieškovai neįvykdė 2000 m. kovo 30 d. Sutarties 7.5 punkte nustatyto įsipareigojimo pateikti pirkėjo reikalavimus atitinkančią teritorijos detaliojo plano korektūrą; 2) nutraukti 2000 m. kovo 30 d. Sutartį dalyje (7.5 p.), kurioje numatytas pardavėjų įsipareigojimas pateikti pirkėjui tinkančią detaliojo plano korektūrą ir pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjams papildomą kainą už nustatyto įsipareigojimo įvykdymą (3.2 p.); 3) priteisti iš ieškovų solidariai 640 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Sutartimi buvo susitarta, jog 530 kv. m gyvenamosios patalpos bus pastatytos bei perduotos pardavėjams, jeigu šie iki nustatyto termino savo sąskaita bei įstatymų nustatyta tvarka atliks ir pateiks atitinkančią pirkėjo reikalavimus teritorijos detaliojo plano korektūrą, leidžiančią pirkėjui žemės sklype, kuriame yra pirkėjui parduodamas nekilnojamasis daiktas, pastatyti planuojamą objektą. Už tai bus sumokėta Sutartyje nustatyta papildomos kainos dalis – 640 000 Lt ir perduotos šalių susitarimu 1 060 000 Lt verte įvertintos gyvenamosios patalpos. Tik laiku ir tinkamai įvykdytas ieškovų įsipareigojimas pateikti detaliojo plano korektūrą, lemtų atsakovo pareigą sumokėti papildomą kainą ir perduoti ieškovams sutartas gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto taryba 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 254 patvirtino sklypo detaliojo plano sprendinius. Jame nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - visuomeninis, aukštingumas 2-3 aukštai su mansarda. Detaliojo plano korektūra turėjo atitikti pirkėjo reikalavimus, leidžiančius žemės sklype pastatyti planuojamą gyvenamosios paskirties objektą. Pardavėjai neįvykdė sutarties 7.5 punkte numatytų esminių reikalavimų detaliojo plano korektūrai. Minėto Vilniaus miesto tarybos sprendimo 2.1 punkte numatyta, jog žemės naudojimo būdas – visuomeninis. Tai reiškia, jog sklypas skiriamas ne gyvenamųjų, bet visuomeninės paskirties statinių statybai. Be to, sprendime numatytas pastatų aukštingumas, pagal kurį leidžiama tik atskirose vietose statyti 3 aukštų pastatą, nesutampa su Sutarties 7.5 punkte numatytu aukštingumu. Pirkėjas, siekdamas padėti pardavėjams įgyvendinti įsipareigojimus, pagal jų prašymą iki bus įvykdytas įsipareigojimas sumokėjo dalį pinigų - 640 000 Lt, kurie priklausytų pardavėjams kaip papildoma kaina, jeigu būtų įvykdyti jų įsipareigojimai ir sudarytos sąlygos pastatyti sutartyje nurodytą objektą. Kadangi ieškovai iki nustatyto termino neatliko ir nepateikė sutarties 7.5 punkte nurodytos detaliojo plano korektūros, atsakovas neturi pareigos perduoti 1 060 000 Lt vertės gyvenamųjų patalpų bei sumokėti papildomą kainą, o ieškovai turi pareigą gražinti atsakovui šio sumokėtą papildomos kainos dalį - 640 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė 2000 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuri numatė pardavėjų įsipareigojimą pateikti pirkėjui tinkančią detaliojo plano korektūrą ir pirkėjo pareigą sumokėti pardavėjams 1 060 000 Lt papildomą kainą už Sutarties 7.5 punkte nustatyto įsipareigojimo įvykdymą. Kitoje dalyje teismas priešieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujino procesą šioje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Ieškovai A. M. , E. K. , M. S. K., V. K. ir A. J. 2008 m. kovo 14 d. patikslintu ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo 1 060 000 Lt, kaip dalį nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo papildomos kainos pagal 2000 m. kovo 30 d. sutartį, 762 650,70 Lt nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų pagal nurodytą Sutartį nevykdymo, 140 849,30 Lt netesybų, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad papildomai kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus. 2008 m. kovo 3 d. buvo pateikta preliminari išvada, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų rinkos vertė 2008 m. kovo 3 d. būtų nuo 8 000 Lt iki 11 000 Lt už kvadratinį metrą. Ieškovai pažymėjo, kad prašomų priteisti nuostolių pagrindą išimtinai sieja tik su gyvenamųjų patalpų rinkos vertės padidėjimu. Sutarties 3.2.2. punkte numatytų ir ieškovams neperduotų 530 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų minimali vertė ieškinio pateikimo metu buvo 2 120 000 Lt, o patikslinto ieškinio padavimo dieną – 4 240 000 Lt. Ieškovai siekia, jog atsakovas atlygintų minimalius nuostolius, kuriuos ieškovai įvertino 762 650,70 Lt suma. Ieškovai papildomai prašo priteisti procesinio pobūdžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu (skundžiamas teismo sprendimas) panaikino teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „Statybų vystymo grupė“ A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. naudai 1 060 000 Lt, kaip dalį nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo kainos pagal 2000 m. kovo 30 d. sutartį, 762 650,70 Lt nuostolių, patirtų dėl įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 822 650,70 Lt sumą nuo 2004 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 140 849,30 Lt palūkanų ir atmetė atsakovo priešieškinį.

Sprendime rašoma, jog 2000 m. kovo 30 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė, o atsakovas nupirko ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 10,62 kv. m ploto mūrinį pastatą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), esančius 7 178 kv. m ploto valstybinės žemės sklype. Sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl 2 160 000 Lt pastato pirkimo-pardavimo pradinės kainos. Be to, šalys susitarė, kad jei ieškovai laiku ir tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus, numatytus Sutarties 7.5 punkte, atsakovas už pastatą sumoka ieškovams 1 700 000 Lt papildomą kainą (Sutarties 2 p.). Pagal Sutarties 3.1 punktą, papildomą kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams dalimis Sutartyje nustatyta tvarka: 640 000 Lt ieškovų pageidavimu ir besąlygišku nurodymu sumokami per 5 darbo dienas po ieškovų įsipareigojimų įvykdymo, kaip numatyta Sutarties 7.5 punkte, o 1 060 000 Lt sumokami per 18 mėnesių nuo leidimo objekto statybai žemės sklype gavimo dienos, perduodant ieškovų nuosavybėn 530 kv. m 1060 000 Lt vertės gyvenamąsias patalpas objekte (Sutarties 3.2. p.). Šalys susitarė, kad ieškovams tinkamai neįvykdžius sutarties 7.5 punkte numatyto įsipareigojimo, papildoma kaina ieškovams nemokama. Sutarties 7.5 punkte numatyta, kad ieškovai įsipareigoja iki 2000 m. liepos 1 d. savo sąskaita bei įstatymų nustatyta tvarka atlikti bei pateikti atsakovui teritorijos detaliojo plano korektūrą (ne mažiau 40 % užstatymo ploto, pastatų vidutinis aukštingumas – 3 aukštai su mansarda) ir/ar kitus įstatymų reikalaujamus veiksmus. Sutarties 7.5 punkte nustatytas terminas buvo keičiamas šalių susitarimais ir galutinai buvo nustatytas iki 2001 m. balandžio 15 d. Atsakovas, vykdydamas ieškovų nurodymus, sumokėjo ieškovams 640 000 Lt papildomos kainos dalį. Vilniaus miesto taryba 2001 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 254, kuriuo patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinius: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) visuomeninį žemės naudojimo būdą, ribas ir statybos reglamentą (sklypo plotas – 7 178 kv. m, pastatai – 2-3 aukštų su mansarda, 11,5-14,8 metrų aukščio iki kraigo, sklypo užstatymo tankis – 40 %). Šalys Sutartyje konkrečiai nesusitarė ir nenurodė, koks turi būti objektas, kurį ketina žemės sklype statyti atsakovas. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad „objektas“ turi būti vieno ar kelių pastatų ir kad jis pastatomas ir perduodamas naudotis pagal atitinkamai suderintą projektą. Teismas nesutiko su ankstesniame teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendime padaryta išvada, kad ieškovai nepateikė detaliojo plano korektūros, kurioje pastatų aukštingumas būtų numatytas 3 aukštai su mansarda. Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendime Nr. 254 nurodytas pastatų aukštingumas yra 2-3 aukštai su mansarda. Toks aukštingumas reiškia, kad statomo pastato aukštingumas negali būti didesnis nei 3 aukštai su mansarda. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto tarybos sprendime nurodytas pastatų aukštingumas (2-3 aukštai su mansarda) atitinka Sutarties 7.5 punkte nurodytą aukštingumą. Teismo manymu, ieškovai tinkamai įvykdė Sutarties 7.5 punkte numatytus įpareigojimus ir pateikė atsakovui tinkamą teritorijos detaliojo plano korektūrą. Atsakovas pažeidė Sutarties 3.2.2 punkto sąlygą sumokėti ieškovams 1 060 000 Lt, perduodant ieškovų nuosavybėn 530 kv. m ploto 1 060 000 Lt vertės gyvenamąsias patalpas. Didžioji dalis atsakovo ieškovams sumokėtos papildomos kainos sumokėta jau po to, kai Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 254 buvo patvirtinta ieškovų pateikta teritorijos detaliojo plano korektūra. Pervesdamas ieškovams dalį mokėtinos papildomos kainos atsakovas patvirtino, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutarties 7.5 punktą. Kadangi objektas pastatytas nebuvo ir atsakovas negali perduoti ieškovų nuosavybėn 530 kv. m ploto 1 060 000 Lt vertės gyvenamųjų patalpų, nes 2000 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pastatą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), pardavė kitam asmeniui, kuris juos 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi dar kartą pardavė UAB „Ranga IV“, iš atsakovo ieškovų naudai priteista 1 060 000 Lt, kaip dalis nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo kainos pagal sutartį. Pripažinus, kad ieškovai tinkamai įvykdė sutarties 7.5 punkte nustatytus įsipareigojimus, atsakovo priešieškinis atmestas.

Teismas nurodė, kad pagal Sutartį ieškovams turėjo būti perduotos 530 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, kurių vertė tuo metu buvo 1 060 000 Lt. Ieškovai pateikė preliminarią išvadą dėl nekilnojamojo turto būsimosios vertės, kuria buvo vertinama būsima 1 kv. m gyvenamųjų patalpų vertė naujai pastatytame name (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad būsima gyvenamųjų patalpų rinkos vertė esamomis nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis (2004 m. lapkričio 19 d.) būtų nuo 4 000 Lt iki 6 000 Lt už kvadratinį metrą. Ieškovų kreipimosi į teismą metu 530 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos vidutiniškai būtų kainavusios 2 650 000 Lt. 2008 m. kovo 3 d. duomenimis būsima nurodytų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė esamomis nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis būtų nuo 8 000 Lt iki 11 000 Lt už kvadratinį metrą. 530 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų vidutinė rinkos vertė būtų 5 035 000 Lt. Nei kreipimosi į teismą metu, nei teismo sprendimo priėmimo metu ieškovai nurodyto dydžio patalpų, kurias sutarties pagrindu turėjo gauti iš atsakovo, dėl padidėjusių nekilnojamojo turto rinkos kainų negalėtų įsigyti už 1 060 000 Lt sumą, todėl ieškovų naudai priteista 762 650,70 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo.

Sprendime nurodyta, kad šalys Sutartimi susitarė dėl individualiais požymiais apibūdinto nekilnojamojo daikto perdavimo (atsakovas turėjo įvykdyti ieškovams nepiniginę prievolę). CK 6.210 straipsnis, kurio pagrindu ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas, taikytinas tik piniginių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 140 849,30 Lt palūkanas atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Statybų vystymo grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovai įvykdė tik mažesniąją dalį įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypo detaliojo plano korektūra (sutampa tik žemės sklypo užstatymo tankis). Leidžiamas pastatų aukštingumas ir žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka Sutarties reikalavimų. Teismas netinkamai išaiškino sutarties nuostatas, susijusias su pastatų aukštingumu. Pagal Sutartį bendras žemės sklype pagal detaliojo plano sprendinius numatytų statyti pastatų aukštingumas negali būti mažesnis kaip trys aukštai su mansarda. Detaliojo plano sprendinys „du-trys aukštai su mansarda“ neatitinka Sutarties 7.5 punkto nuostatų. Atsakovas ketino statyti gyvenamosios paskirties objektus. Galutinai planuojamų statyti gyvenamosios paskirties statinių projektai negalėjo būti rengiami, nes ieškovai netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su detaliojo plano korektūra. Detaliojo plano sprendiniai bei pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, jog žemės sklypas skirtas ambasados pastato statybai, neatitiko atsakovo interesų bei šalių ketinimų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo ketinimą statyti būtent gyvenamosios paskirties statinius. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą ir statybos veiklą. Šalių sudarytos Sutarties nuostatos, susijusios su detaliojo plano korektūra, turėjo būti aiškinamos atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojo M. R. parodymus bei šalių ketinimus dėl gyvenamosios paskirties patalpų perdavimo ieškovams.Teismo išvada, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus bei pateikė Sutarties 7.5 punkto nuostatas atitinkančią detaliojo plano korektūrą, nepagrįsta nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės normomis. Nustačius visuomeninį žemės sklypo naudojimo būdą bei sumažinus aukštingumą nuo 3 aukštų su mansarda iki 2-3 aukštų su mansarda, tampa nebeįmanoma pastatyti norimo gyvenamojo ploto kiekį, jog būtų galima sumokėti norimą kainą ir vystyti pelningą projektą. Atsakovas dalį papildomos kainos ieškovams sumokėjo po to, kai tapo žinomas pats faktas apie detaliojo plano patvirtinimą, tačiau jam nebuvo žinomi tikslūs detaliojo plano sprendiniai, nes ieškovai jų atsakovui nepateikė. Tik sumokėjęs papildomos kainos dalies dalį atsakovas sužinojo apie jam netinkančią detaliojo plano korektūrą ir siekė, kad ieškovai pateiktų atsakovui priimtiną ir Sutarties sąlygas atitinkančią detaliojo plano korektūrą. Teismas, priteisdamas ieškovams 762 650,70 Lt nuostolių, rėmėsi vieno iš ieškovų sudaryta preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas nenurodė, kokie tai nuostoliai – turėtos išlaidos ar negautos pajamos. Ieškovai pateikė tik išvadą, kuri neįrodo nei ieškovų turėtų išlaidų, nei negautų pajamų. Be to, ieškovai neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir tariamai atsiradusių nuostolių. Ieškovų motyvai, kad atsakovui neperdavus jiems 1 060 000 Lt vertės gyvenamųjų patalpų, tokios patalpos pagal preliminarias išvadas dėl galimos jų būsimos vertės 2008 m. kovo 3 d. gali būti vertintinos nuo 4 240 000 Lt iki 5 830 000 Lt atmestini, nes neįrodyti.Ieškovai, net ir gavę dalį papildomos kainos, tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesuteikė paslaugos, susijusios su detaliojo plano korektūra. Teismas nepagrįstai pripažino, kad detaliojo plano korektūra atlikta tinkamai ir atsakovas gavo tai, dėl ko šalys susitarė ir atsakovui jo sumokėti 640 000 Lt negrąžintini. Ieškovai, netinkamai įvykdę sutartinius įsipareigojimus, įgijo pareigą grąžinti atsakovui papildomą kainos dalį, nes pinigų gavimas už nesuteiktą paslaugą laikytinas nepagrįstu praturtėjimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovų A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. atstovas prašo atsakovo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:

Apelianto pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas dėl pastatų aukštingumo neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių. Atsakovui iš esmės nebuvo svarbu, kokios paskirties ar naudojimo būdo bus statomas objektas žemės sklype. Sutarties 7.5 punkte buvo nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti detaliojo plano korektūra, tai yra ne mažiau kaip 40 procentų užstatymo tankio ir pastatų vidutinis aukštingumas - 3 aukštai su mansarda. Sutartyje nebuvo nurodyta apie planuojamo objekto paskirtį. Apeliantas nepaneigė teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovai tinkamai įvykdė įsipareigojimą dėl detaliojo plano korektūros pateikimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad pastatų aukštingumas atitinka Sutartyje numatytą aukštingumą. Visuomeninės paskirties statiniuose gali būti ir gyvenamosios paskirties patalpų, todėl ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus dėl detaliojo plano korektūros pateikimo. Atsakovas, pervesdamas ieškovams dalį papildomos mokėtinos kainos, faktiškai patvirtino, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutarties 7.5 punktą. Tai, kad atsakovas pastatą perleido kitiems asmenims, patvirtina, jog jam apskritai nebuvo svarbūs detaliojo plano korektūros įgyvendinimas ir objekto statybos. Atsakovas ne tik nereiškė pretenzijų ieškovams dėl detaliojo plano sprendinių, bet apskritai dėl pačios Sutarties vykdymo, o tą patį turtą perleido kitiems asmenims. Pasirašant Sutartį su ieškovais atsakovas apskritai neturėjo tikslo statyti kokį nors jo nurodomą objektą, o siekdamas ieškovams pavesti atlikti detaliojo plano korektūrą buvo tiesiogiai susietas su didelės mokėtinos kainos išskaidymu.Turėdamas Sutarties pasirašymo metu užfiksuotą tikslą pastatyti objektą, atsakovas kaip sąžiningas sutarties dalyvis turėjo išlaukti iki sutartimi numatyto termino - 2001 m. balandžio 15 d., kada ieškovai turėjo pateikti detaliojo plano korektūrą ir tik tada, konstatavęs netinkamą ieškovų pareigų įvykdymą, realizuoti savo teisę perleisti įsigytus statinius. Teismas nurodė, kad ieškovai prašo atlyginti jų nuostolius dėl žymiai padidėjusių gyvenamųjų patalpų kainų rinkoje. Prašomo priteisti nuostolių dydžio pasirinkimas yra ieškovo subjektinė teisė. Teismo priteisti ieškovams nuostoliai yra pagrįsti, realūs, įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o apelianto nesutikimas su teismo išvadomis yra subjektyvus. Kadangi ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nebuvo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo už sutartinių prievolių neįvykdymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pardavėjų prievolių atlikti teritorijos detaliojo plano korektūrą pagal 2000 m. kovo 30 d. sutarties 7.5 punktą vykdymo

2000 m. kovo 30 d. sutartimi parduodamo objekto – mūrinio pastato (sargo namelio) ir kiemo statinių (asfaltbetonio dangos, tvoros) pradinė pardavimo kaina – 2 160 000 Lt (Sutarties 2 p.). Pirkimo – pardavimo objektas buvo 7178 kv. m valstybinės žemės sklype Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone, (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys sutarė (2 p.), kad pardavėjams įvykdžius 7.5 punkte numatytą įsipareigojimą, pirkėjas už parduotą pastatą papildomai sumokės 1 700 000 Lt (papildoma kaina). Papildomos kainos sumokėjimo sąlygos ir tvarka aptarta Sutarties 3.2 punkte. Šalys taip pat sutarė, kad dalis papildomos kainos – 640 000 Lt pardavėjams bus sumokėta pinigais, kitą dalį papildomos kainos – 1 060 000 Lt pardavėjai gaus perduodant jiems 530 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas objekte, kurį pirkėjas planuoja pastatyti minėtame žemės sklype. Sprendžiant iš Sutarties priede Nr. 2 esančio patalpų aprašymo, pirkėjas planavo sklype statybos objektą, kurį sudarytų vienas arba keli pastatai. Šalys sutarė, kad jeigu iki suderinto termino pardavėjai tinkamai neįvykdys 7.5 punkte numatytų įsipareigojimų, papildoma kaina nebus mokama ir tokiu atveju Sutartyje nurodyta pradinė 2 160 000 Lt kaina bus laikoma galutine kaina (Sutarties 3.2.2 p. antra pastraipa). Šalys vėliau keitė Sutarties sąlygas, susijusias su pardavėjų įsipareigojimų, numatytų Sutarties 7.5 punkte, vykdymu. Pagal paskutinį sutarties pakeitimą, pardavėjai įsipareigojo iki 2001 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento sąskaita bei įstatymų nustatyta tvarka atlikti ir pateikti pirkėjui teritorijos detaliojo plano korektūrą, kuri atitiktų pirkėjo reikalavimus, leidžiančius žemės sklype pastatyti planuojamą objektą (t. 1, b. l. 65). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie konkrečius pirkėjo reikalavimus pardavėjams dėl detaliojo plano korektūros, išskyrus numatomą užstatymo plotą ir pastatų aukštį.

Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2000 m. kovo 30 d. daiktų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su šios Sutarties šalių prievolių apimtį ateityje galinčia pakeisti sąlyga (pakeičiamoji sąlyga). Ši sąlyga taikytina sandorio daliai dėl kainos, t. y. šalių numatytos papildomos kainos už parduodamą objektą atsiradimo faktui ir tokios kainos mokėjimui. Sutartyje šalys numatė faktinę aplinkybę, kuriai atsiradus pasikeistų šalių teisių ir pareigų apimtis, t. y. pardavėjams atsiras teisė gauti papildomą kainą už parduotus daiktus, o pardavėjui – pareiga šią papildomą kainą sumokėti. Konkrečiai sakant, Sutarties šalys nustatė sąlygą dėl jų teisių ir pareigų apimtį (susijusi su Sutarties kaina) galinčios ateityje pakeisti aplinkybės – teritorijos detaliojo plano korektūros patvirtinimo. Tokį Sutarties šalių sutartinių santykių teisinį kvalifikavimą teisėjų kolegija pateikia tam, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog Sutarties dalis dėl sąlygų, lemiančių papildomos kainos mokėjimo prievolės atsiradimą, reiškė susitarimą suteikti atlygintines pardavėjų paslaugas pirkėjui. Aukščiau pateiktas sandorio šalių numatytų sąlygų dėl Sutarties kainos dydžio turinys ir tokių sąlygų atsiradimą lemiančių veiksnių teisinis kvalifikavimas neatitinka įstatyme (CK XXXV skyrius) apibrėžtos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sampratos ir požymių. Pagal detalųjį teritorijų planavimą reguliuojančias teisės normas ieškovai nėra subjektai, turintys teisę organizuoti detaliojo planavimo procedūras, teikti išvadas dėl detaliojo plano sprendinių, tvirtinti arba keisti jau patvirtintus detaliojo plano sprendinius. Detaliojo teritorijų planavimo procesas yra griežtai reglamentuotas, jis atliekamas Teritorijų planavimo įstatyme numatytų teisės subjektų, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad nuo ieškovų – paslaugos teikėjų valios priklausė, ar bus parengti ir patvirtinti jų kliento (atsakovo) pageidaujamą rezultatą tenkinančio detaliojo plano pakeitimų (korektūros) dokumentai.

Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ir įvertinti, ar faktiškai atsirado Sutartyje numatyta sąlyga, pakeičianti šalių teisių ir pareigų apimtį dėl Sutarties kainos. Kaip jau minėta, pardavėjų teisę gauti papildomą kainą už parduotą objektą, o pirkėjo pareigą sumokėti papildomą kainą apsprendė sąlyga, numatyta Sutarties 7.5 punkte – patvirtinimas teritorijos detaliojo plano korektūros, sudarančios galimybę užstatyti 40 proc. žemės sklypo ploto pastatais, kurių vidutinis aukštis būtų 3 aukštai su mansarda. Be to, sutarties 7.5 punkte buvo nekonkrečiai apibrėžta, kad detaliojo plano korektūra turi atitikti pirkėjo reikalavimus, leidžiančius žemės sklype pastatyti planuojamą objektą. Jau pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors konkrečius pirkėjo reikalavimus pardavėjams ar kitiems asmenims dėl teritorijos, kurioje yra ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo, įgalinančio joje plėtoti tam tikrą veiklą. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad šalys Sutartyje nesusitarė ir nenurodė, koks turėtų būti objektas, kurį atsakovas ketina (planuoja) statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įrodinėdamas, kad šiame žemės sklype jis ketino statyti gyvenamosios paskirties pastatus, remiasi Sutarties priede Nr. 2 „Patalpų aprašymas“ esančia nuoroda apie pardavėjams perduotinas 530 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas. Jis teigia, kad čia pavartota formuluotė patvirtina, jog atsakovas žemės sklype planavo gyvenamosios paskirties statinių statybą, todėl jam buvo svarbu, kad teritorijos detaliajame plane būtų nustatyta tokia žemės sklypo naudojimo paskirtis, kuri leistų gyvenamųjų pastatų statybą. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina konkrečių pirkėjo reikalavimų pardavėjams ar kitiems asmenims dėl to, kad teritorijos dalyje, kurioje yra aptariamas žemės sklypas, būtų nustatyta ne tik tam tikra žemės naudojimo paskirtis (naudojimo būdas), leidžianti joje statybos veiklą, bet ir konkretus tokios veiklos joje pobūdis – gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad atsakovo planuojama veikla Sutarties priede Nr. 2 apibūdinta kaip objekto, susidedančio iš vieno arba kelių pastatų, pastatymas ir perdavimas naudotis pagal atitinkamai suderintą projektą. Taigi, tokia formuluotė leidžia manyti, kad atsakovas turėjo ketinimų statyti vieną ar keletą pastatų, kuriuose galėjo būti gyvenamosios paskirties patalpų, reikalingų perduoti pagal Sutartį pardavėjams. Tai nereiškia atsakovo reikalavimo nustatyti tokį visos žemės sklypo teritorijos teisinį režimą, kur būtų galima plėtoti išimtinai gyvenamųjų namų statybą. Atsakovas, teigdamas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), planavo užsiimti tik gyvenamųjų namų statyba, remiasi atsakovo atstovo M. R. paaiškinimais, planuojamų statyti gyvenamųjų namų eskizais, preliminariais projektais. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti eskizai, piešiniai, preliminarūs projektai savaime nepatvirtina konkrečių statinių statybos planavimo būtent šiame žemės sklype, atsakovo atstovas M. R. laikytinas suinteresuotu asmeniu, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Detalieji planai - tai dokumentai, kurie suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype. Detaliųjų planų sprendiniais nustatomas tam tikros teritorijos tvarkymo teisinis režimas, t. y. teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus. Privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai apima žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdą, statinių aukštį, užstatymo tankį ir užstatymo intensyvumą. Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 254 (t. 1, b. l. 78-79) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) visuomeninis žemės naudojimo būdas, ribos ir statybos reglamentas – 2-3 aukštų su mansarda, 11,5 -14,8 metrų aukščio iki kraigo pastatų statyba, sklypo užstatymo tankis – 40 proc. Tiek visuomeninės paskirties, tiek gyvenamosios paskirties teritorijos priskiriamos prie kitos paskirties žemės pagal jos naudojimo būdą (Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas). Tokiose teritorijose gali būti leidžiama ir mažaaukščių (statiniai iki 3 aukštų), ir daugiaaukščių statinių (statiniai virš 3 aukštų) statyba (Reglamento 1 priedo 5 lentelė). Kaip matyti iš Sutarties 7.5 punkto turinio, šalims buvo svarbi teritorijos, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūra, susijusi su dviem privalomaisiais teritorijos tvarkymo režimo reikalavimais dėl galimų veiklos projektų: statinių aukščio ir užstatymo tankio. Sutartyje nėra pareigos ieškovams siekti tokios Vilniaus miesto Žvėryno pietinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių korektūros, pagal kurią žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų nustatytas tvarkymo režimas, įgalinantis plėtoti išimtinai gyvenamosios paskirties objektų statybą. Ši aplinkybė jau išanalizuota aukščiau išdėstytuose šios nutarties motyvuose. Kad Sutarties šalys neteikė reikšmės prievolėms dėl žemės sklypo konkretaus naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo detaliojo plano korektūros sprendiniuose, patvirtina ir ta aplinkybė, kad dar 2000 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 839-01, kurio 2 punktu pakeitė tikslinę žemės sklypo paskirtį ir nustatė, kad žemės sklypas naudojamas gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti. Tokia pati žemės sklypo paskirtis fiksuota ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2576-01 3 punkte. Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 254 priėmimo metu minėti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo (paskirties) nustatymo galiojo. Šios aplinkybės nurodytos kitoje civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 19 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. spalio 29 d. nutartyje (bylos apeliacinėje instancijoje Nr. 2A - 292/2001 m.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje (bylos kasacinėje instancijoje Nr. 3K-7-658/2002 m.).

Žemės sklypo naudojimo būdas priklauso nuo pagrindinės tikslinės žemės paskirties ir nurodo veiklą, kurią galima plėtoti planuojamoje teritorijoje (žemės sklype ar jų grupėje). Teritorijos tvarkymo reikalavimai privalo būti pažymėti pagrindiniame brėžinyje bei aprašyti aiškinamajame rašte (Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 13 p.). Byloje esančiame teritorijos tarp Kraševskio, Birutės ir Kęstučio gatvių Vilniuje detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje (teritorijos užstatymo reglamentai) nurodyta, kad 7178 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas prioritetinis teritorijos naudojimo būdas – visuomeninė teritorija, skirta ambasados statybai, galimas užstatymo plotas – 2871 kv. m (t. 2, b. l. 60). Žemės sklypo naudojimo būdas turi sutapti su sklype numatomų statyti pastatų (statinių) funkcija. Ambasada yra viena iš administracinės visuomeninės paskirties statinių rūšių (Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 1 priedas). Pažymėtina, kad ambasados statyba apima ne galutinį, bet tik prioritetinį sklypo naudojimo būdą, be to, brėžinyje numatyta, kad statiniais gali būti užstatomos kelios sklypo vietos. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Aplinkos ministerijos 2005 m. vasario 21 d. raštą (t. 2, b. l. 138-139), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad visuomeninės paskirties statiniuose gali būti įrengiamos ir kitokios nei pastatas paskirties patalpos. Įvertinus šią aplinkybę galima teigti, kad net ir statant žemės sklype išimtinai visuomeninės paskirties statinius, galėjo būti įgyvendintos Sutarties 3.2.2 punkto sąlygos dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir jų perdavimo ieškovams atsakovo planuojamame pastatyti objekte. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad detaliojo plano korektūros sprendiniai žemės sklypo naudojimo būdo (paskirties) bei pagrindiniame brėžinyje nurodyta pastaba, jog žemės sklypas skirtas ambasados pastato statybai, esą neatitiko nei abiejų šalių ketinimų, nei atsakovo komercinių interesų.

Aplinkybes, kad atsakovui buvo tinkami patvirtinti detaliojo plano korektūros sprendiniai dėl teritorijos naudojimo būdo, kad galimybė statyti išimtinai gyvenamosios paskirties statinius žemės sklype atsakovui nebuvo esminė veiklos šiame sklype sąlyga, patvirtina kiti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, kurie šioje nutartyje bus aptarti vėliau.

Sutarties 7.5 punkte šalys sutarė dėl pardavėjų įsipareigojimo siekti tokios detaliojo plano korektūros sprendinių, kurių pagrindu žemės sklype (duomenys neskelbtini) galimų statyti pastatų vidutinis aukštingumas būtų 3 aukštai su mansarda, užstatymo tankis – ne mažiau 40 proc. užstatomo ploto. Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 254 patvirtintuose teritorijos detaliojo plano sprendiniuose numatytas toks sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) statybos reglamentas: pastatai – 2-3 aukštų su mansarda, 11,5 – 14,8 metro aukščio iki kraigo, sklypo užstatymo tankis – 40 proc. Užstatymo tankis reglamentuoja statiniais užstatyto ploto santykį su viso sklypo plotu. Dėl detaliojo plano sprendiniuose numatyto sklypo užstatymo tankio tarp šalių ginčo nėra, atsakovas pripažįsta, kad Sutarties 7.5 punkto nuostata dėl sklypo užstatymo ploto yra įvykdyta tinkamai. Atsakovo teigimu, pardavėjai (ieškovai) netinkamai įvykdė įsipareigojimą dėl detaliojo plano korektūros sprendinio, kiek tai susiję su galimų statyti sklype pastatų aukščio nustatymu. Pastatų (statinių) aukštis nurodo didžiausią arba mažiausią leistiną aukštį ar leidžiamas aukščio svyravimo ribas. Reikalavimai gali būti konkretizuoti nurodant aukštų skaičių, aukštį metrais nuo žemės paviršiaus aukščio altitudės iki karnizo, stogo kraigo ar pan. (Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 7.2 p.). Kaip matyti iš Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 254 patvirtinto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) statybos reglamento, juo nustatytos leistinos aukščio svyravimo ribos – nuo 2 iki 3 aukštų pastatų su mansarda, be to, reikalavimai pastatų aukščiui konkretizuoti nurodant leistinas aukščio ribas nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo (11,5 – 14,8 metro). Šiuo atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog tokiu pastatų aukščio reglamentu buvo nustatytas reikalavimas, kad sklype negali būti statomi aukštesni kaip 3 aukštų su mansarda pastatai, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo būtų didesnis kaip 14,8 metro. Sutarties 7.5 punkte nenumatyta pardavėjų įsipareigojimų dėl detaliojo plano korektūros sprendinių, kuriuose būtų nustatyti konkretūs reikalavimai dėl pastatų aukščio metrais nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Detaliojo plano sprendiniuose nustatyta galimybė sklype statyti 3 aukštų su mansarda pastatus. Teritorijos užstatymo reglamento pagrindiniame brėžinyje pažymėta, kad sklype (duomenys neskelbtini) galima statyba pastatų, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo – 14,8 m. Brėžinyje apie kitokius pastatų šiame sklype aukščio nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo parametrus nenurodoma. Išdėstytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad detaliojo plano korektūros sprendiniai dėl pastatų aukštingumo iš esmės atitiko Sutarties 7.5 punkto sąlygas. Apeliantas aiškina, kad Sutarties 7.5 punkto sąlyga dėl pastatų aukštingumo turėjo sudaryti galimybę atsakovui sklype plėtoti ne tik mažaaukščių (iki 3 aukštų) bet ir daugiaaukščių (daugiau kaip 3 aukštų) pastatų statybą. Jokių duomenų, kad atsakovas būtų planavęs sklype daugiaaukščių pastatų statybą byloje nepateikta. Kita vertus, visoje Žvėryno pietinės dalies teritorijoje tarp Kraševskio, Birutės ir Kęstučio gatvių pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus nebuvo numatyta didesnių kaip 3 aukštų pastatų statyba, todėl atsakovui nebuvo pagrindo tikėtis galimybės sklype plėtoti mišrią mažaaukščių ir daugiaaukščių pastatų (pvz., kaip nurodyta apeliaciniame skunde – dviejų 2 aukštų ir dviejų 4 aukštų pastatų) statybą, neviršijant Sutarties 7.5 punkte numatyto pastatų vidutinio aukštingumo. Galimybė sklype statyti 3 aukštų su mansarda iki 14,8 metrų aukščio pastatus reiškė, kad buvo įvykdyta Sutarties 7.5 punkto sąlyga dėl reikalavimų pastatų aukštingumui detaliajame plane nustatymo. Be to, negalima sutikti su apelianto teigimu, kad pagal detaliojo plano sprendinius sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta tik vieno pastato statybos galimybė. To nepatvirtina nei Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 254 turinys, nei teritorijos detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenys, nei kiti teritorijų planavimo dokumentai.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai (pardavėjai pagal Sutartį) iš esmės laiku ir tinkamai įvykdė savo prievoles, numatytas Sutarties 7.5 punkte. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir aplinkybę, kad didžiąją dalį papildomos kainos dalies, mokėtinos pardavėjams Sutarties 3.2.1 punkte numatyta tvarka, pirkėjas (atsakovas) sumokėjo jau po to, kai Vilniaus miesto tarybos 2001 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 254 buvo patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai (t. 1, b. l. 120-122), tuo faktiškai patvirtindamas pardavėjų prievolių pagal Sutartį įvykdymo priimtinumą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis kainos dalį 2001 m. kovo 20 d. sumokėjo nežinodamas tikslių detaliojo plano sprendinių, neįrodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nuo ankstesnių dalies papildomos kainos mokėjimo dokumentų (t. 1, b. l. 126, 128-129), 2001 m. kovo 20 d. atlikto 337 500 Lt sumos papildomos kainos mokėjimo pavedime (t. 1, b. l. 122) nebėra nuorodos į tai, kad atliekamas išankstinis mokėjimas pagal Sutartį.

Aplinkybę, kad atsakovui nebuvo svarbūs ar tuoj po Sutarties sudarymo tapo neaktualūs detaliojo plano sprendiniai, kurie leistų jam planuoti ir vykdyti tam tikrą veiklą (gyvenamųjų namų statybą) žemės sklype (duomenys neskelbtini) patvirtina vėlesni jo veiksmai. Nežiūrint to, kad dar nebuvo suėjęs terminas, per kurį pardavėjai turėjo įvykdyti Sutarties 7.5 punkte numatytas prievoles, galėjusias iš esmės pakeisti Sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį dėl Sutarties kainos, atsakovas (pirkėjas) iš ieškovų (pardavėjų) Sutartimi įsigytus daiktus jau 2000 m. liepos 19 d. perleido fiziniam asmeniui, o šis tuos pačius daiktus 2000 m. lapkričio 17 d. dar kartą perleido kitam trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 113-119). 2000 m. liepos 19 d. ir 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimis perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), jose nebuvo aptartos kokios nors sąlygos, kuriomis ieškovai būtų galėję įgyvendinti Sutarties 3.2.2 punkte numatytą teisę į dalį papildomos kainos įgyjant gyvenamąsias patalpas objekte, kuris, atsakovo teigimu, buvo planuojamas pastatyti šiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad perleisdamas daiktus, kurių turėjimas suteikė teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, trečiajam asmeniui atsakovas iš anksto pašalino galimybę įvykdyti savo būsimą prievolę, numatytą Sutarties 3.2.2 punkte - perduoti ieškovams 530 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas žemės sklype (duomenys neskelbtini), jeigu pasikeistų aplinkybės, lemiančios Sutarties kainą. Iš aukščiau paminėtų teismų procesinių sprendimų kitoje civilinėje byloje matyti, kad detaliojo plano korektūros patvirtinimo metu, kuomet atsirado Sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį pakeičianti sąlyga, ne tik Sutarties objektai (pastatas ir kiemo statiniai), bet ir visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jau priklausė kitam privačiam (fiziniam) asmeniui. Taigi, dar prieš detaliojo plano korektūros parengimą ir patvirtinimą, galėjusį turėti įtakos prievolėms dėl Sutarties kainos, atsakovas atliko veiksmus, eliminuojančius teisinę galimybę jam įgyvendinti statytojo teises žemės sklype (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. – įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30). Atsakovo paaiškinimai, kad ir netekęs teisės naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), jis būtų turėjęs galimybę įvykdyti savo prievoles ieškovams pagal Sutarties 3.2.2 punkto sąlygas, nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį svarbu atsižvelgti ne tik į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, bet ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str. 1 ir 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 406/2000, „Teismų praktika“ Nr. 14, p. 87-92). Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia sutikti su ieškovų atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad atsakovui nebuvo svarbus detaliojo plano korektūros įgyvendinimas bei konkrečių objektų žemės sklype statybos tikslas. Bet kokiu atveju atsakovas negalėtų remtis kitos šalies prievolių neįvykdymu tiek, kiek sutartis negalėtų būti įvykdyta dėl jo paties veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jam tenka (CK 6.206 str. nuostatos).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktiškai atsirado Sutarties šalių teisių ir pareigų apimtį pakeičianti sąlyga, sukūrusi pardavėjų teisę reikalauti Sutarties 3.2 punkte numatytos papildomos kainos už parduotą objektą (CK 6.314 str. 5 d., 6.345 str. 3 d.). Esant tokiai Sutarties šalių prievolių aiškinimo ir jų faktinio vykdymo teisinei argumentacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl dalies nekilnojamųjų daiktų kainos (1 060 000 Lt) pagal Sutartį priteisimo ir visiškai atmetė atsakovo priešieškinį.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti nuostolius netekus galimybės įsigyti Sutartyje numatytos vertės gyvenamąsias patalpas

Ieškovų prašymas priteisti nuostolius grindžiamas išimtinai tuo faktiniu pagrindu, kad dėl pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje išaugo gyvenamųjų patalpų kainos, todėl ieškovai nebegali įsigyti Sutarties 3.2.2 punkte numatyto 530 kv. m ploto gyvenamųjų patalpų už Sutartyje nustatytą 1 060 000 Lt kainą. Toks nuostolių atsiradimo faktinis pagrindas nurodomas ieškovo E. K. 2004 m. liepos 16 d. pretenzijoje atsakovui, 2004 m. spalio 5 d. ieškinio pareiškime, 2004 m. lapkričio 16 d. dublike, 2008 m. kovo 14 d. patikslinto ieškinio pareiškime (t. 1, b. l. 49-51, 68, 84-87, t. 3, b. l. 123-125). Skundžiamame teismo sprendime taip pat pažymėta, kad ieškovai prašo atlyginti nuostolius dėl daugiau kaip 50 proc. padidėjusių gyvenamųjų patalpų kainų rinkoje. Padaręs išvadą, kad nei kreipimosi į teismą, nei teismo sprendimo priėmimo metu ieškovai tokio dydžio patalpų, kurias pagal Sutartį turėjo gauti iš atsakovo, dėl smarkai padidėjusių nekilnojamojo turto rinkos kainų negalėtų įsigyti už 1 060 000 Lt sumą, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą priteisti 762 650,70 Lt nuostolių atlyginimą. Argumentuodamas apeliacinio skundo dalį dėl priteisto nuostolių atlyginimo atsakovas akcentuoja, kad žalos, įskaitant ir negautas pajamas, faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Bet kokie nuostoliai - tiek tiesioginės išlaidos, tiek negautos pajamos - turi būti realūs, o ne tikėtini (hipotetiniai). Šie atsakovo argumentai pagrįsti.

Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Neginčytina, kad sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ieškovų nurodytas nuostolių atsiradimo faktinis pagrindas (dėl ekonominių pokyčių rinkoje išaugusios gyvenamojo būsto kainos) iš esmės reiškia, kad dėl atsakovo prievolių neįvykdymo ieškovai prarado galimybę įsigyti atitinkamo dydžio gyvenamąsias patalpas už Sutartimi sulygtą konkrečią tam tikrą piniginę vertę. Praktinėje sutartinių prievolių vykdymo erdvėje galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai sutartinių santykių šaliai būtų kompensuota prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, jeigu jos realumą ši šalis sugeba pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P- 382/2006, „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 9-24) išryškintos nuostatos apie tai, kad sprendžiant dėl nukentėjusios šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, turėjusios įvykdyti prievoles pagal sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei prievolę turinti vykdyti šalis elgėsi (veikė) nesąžiningai, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – prarastos galimybės piniginę vertę. Taigi, tam tikrais sutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės priteisimo nukentėjusiai sąžiningai sutarties šaliai. Tačiau, kaip jau minėta pagal apeliacinio skundo argumentus, nuostolių dėl prarastos galimybės piniginės vertės faktas ir dydis turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis. Pažymėtina, kad dažnai šio pobūdžio nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Būtent tokių objektyvių ekonominių procesų – kainų pokyčio nekilnojamojo turto rinkoje - pagrindu ir yra grindžiamas ieškovų reikalavimas priteisti nuostolius – piniginę prarastos galimybės kompensaciją. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad vien objektyvūs ir nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P- 382/2006, „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 9-24). Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Teisinės sutarties neįvykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų. Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovai ilgą laiką nekėlė pretenzijų atsakovui dėl šio veiksmų, iš esmės neatitinkančių Sutarties 11 punkto priešpaskutinės pastraipos (galimybės plėsti, siaurinti ar keisti Sutartimi nustatytas šalių teises ir pareigas tik raštišku abiejų šalių pasirašytu susitarimu) turinio (Sutartimi įgytų daiktų perleidimas kitam asmeniui, teisės naudotis žemės sklypu netekimas ir kiti atsakovo veiksmai, kuriais buvo susiaurintos ir suvaržytos ieškovų teisės ir atsakovo pareigos pagal Sutartį), nors būdami apdairūs ir rūpestingi apie tokius atsakovo veiksmus galėjo sužinoti tuoj po veiksmų atlikimo (pvz., pagal duomenis nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje). Nors Sutarties 7.5 punkte aptarta detaliojo plano korektūra buvo patvirtinta dar 2001 m. kovo 14 d. ir jau nuo tada pasikeitė Sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis dėl Sutarties kainos, tačiau pagal bylos duomenis pirmoji ieškovų pretenzija atsakovui dėl sutartinių prievolių nevykdymo buvo pareikšta tik 2004 m. vasario 27 d., t. y. beveik po trejų metų nuo sąlygos, pakeitusios šalių prievolių apimtį, atsiradimo, kuomet jau buvo iš esmės pakitusios nekilnojamojo turto, ypač gyvenamojo būsto rinkos kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmoje atsakovui adresuotoje pretenzijoje nebuvo keliamas klausimas dėl nuostolių atsiradimo, prašyta tik pervesti nesumokėtą kainos dalį (t. 1, b. l. 66-67). Šios aplinkybės parodo, kad ieškovai nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, kad būtų galima išvengti netiesioginių nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, todėl objektyvių veiksnių sąlygotas kainų nekilnojamojo turto rinkoje išaugimas, kuriuo remdamiesi ieškovai prašo kompensuoti nuostolius – prarastos galimybės piniginę vertę – nėra pakankamas pagrindas priteisti tokią kompensaciją. Minimalius ieškovų nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas neįvykdė prievolės sumokėti papildomą kainos dalį pagal Sutartį, kompensuoja pirmosios instancijos teismo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistos palūkanos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo panaikina ir šioje dalyje priima kitą sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 762 650,70 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmeta.

Iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą apskaičiuojama, kad pagal ieškinio sumą yra patenkinta 87 proc., o atmesta 13 proc. ieškovo reikalavimų, pagal priešieškinio sumą atmesta 100 proc. atsakovo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas perskirstomos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos šalių bylinėjimosi išlaidos ir atitinkamai paskirstomas šalių turėtų išlaidų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlyginimas. Ieškovų sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas sumažinamas iki 20 650 Lt. Atsakovo turėtos žyminio mokesčio už priešieškinį ir už ankstesnį byloje paduotą apeliacinį skundą dėl priešieškinio išlaidos nepriteisiamos, nes priešieškinis atmestas. Atlikus pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas priteistinų šalims advokato atstovavimo išlaidų nagrinėjant bylą pirmąja instancija tarpusavio įskaitymą, apskaičiuota priteisti iš atsakovo po 500 Lt šių išlaidų atlyginimą kiekvieno ieškovo naudai. Taikant tą patį skaičiavimo principą (proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir tuo pagrindu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą) apskaičiuojama atsakovui (apeliantui) priteisti iš ieškovų 2 889,38 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą ir 871,26 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš UAB „Statybų vystymo grupė“ A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. naudai priteista 762 650,70 Lt nuostolių. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. ieškinio reikalavimą atsakovui UAB „Statybų vystymo grupė“ dėl 762 650,70 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimo dalį dėl įstatyminių procesinių palūkanų priteisimo išdėstyti taip: „Priteisti iš UAB „Statybų vystymo grupė“ A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 060 000 Lt sumą nuo 2004-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteistą iš UAB „Statybų vystymo grupė“ A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. naudai žyminį mokestį sumažinti iki 20 650 Lt.

Priteistas iš UAB „Statybų vystymo grupė“ A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki po 500 Lt kiekvienam.

Likusią teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Statybų vystymo grupė“ iš ieškovų A. J. , A. M. , E. K. , M. S. K. ir V. K. po 752,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Priteisti iš UAB „Statybų vystymo grupė“ į valstybės biudžetą 14 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis