Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-09-18 · Byla Nr. N1-294-834/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
N1-294-834/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01992-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
M. Š.
Nukentėjusysis
D. S.
Advokatai
Romualdas Lelertavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-294-834/2015Proceso Nr. 1-57-1-01992-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.11.10.;;1.2.4.8.3. ; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Romui Karmazai, Loretai Davenienei, Daivai Šuopienei

dalyvaujant prokurorams Ievai Danylienei, Vičeslavui Jevmenovui,kaltinamajam M. Š. ir jo gynėjui advokatui Romualdui Lelertavičiui,nukentėjusiajam D. S. ir jo atstovei adv. R. J.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą B. S.,civiliniams atsakovams ir kaltinamojo atstovams pagal įstatymą D. Š., A. Š.,vaikų teisės apsaugos skyriaus atstovui Edvardui Zakševskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r, Lietuvos Respblikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mst., Maišiagalos sen., Vilniaus r. pagrindinio išsilavinimo, 11 klasės (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, administracine tvarka nebaustas, neteistas

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis nepilnametis M. Š. 2014 m. lapkričio 24 d., apie 14 val., Vilniaus r. Maišiagalos sen., Maišiagalos mst., Mokyklos g. 3, prie PC „Maxima“ , vieną kartą trenkė kairės rankos kumščiu į kairiąją akį D. S., po to trenkė kairiąja ranka į nosį ir du kartus į kairiąją akį mažamečiui D. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, taip nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą D. S..

Kaltinamasis nepilnametis M. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2014-11-24 su drauge D. F. atėjo prie parduotuvės ,,Maxima“. Atėjo D. S. su draugais. Jis norėjo pajuokauti su sniegu, išvolioti sniege, bet sniego nebuvo, tačiau D. S. pradėjo keiktis, pavadino negražiu žodžiu, tai yra „pidaru“. Jis jam pasakė, kas apsiramintų, tačiau jis norėjo jam trenkti, todėl jis, išvengdamas smūgio jį pastūmė. Nuo pastūmimo jis nukrito ant laiptų, vėl bandė prieiti, tačiau jis vėl D. S. pastūmė. Jis krito du kartu ant laiptų. Vieną kartą stūmė į kairės rankos petį ir jis nukrito ant pilvo. Antrą kartą į krūtinę ir jis nukrito šonu. Jis galėjo krisdamas susitrenkti kraujosruvos nosyje. Tačiau jokių smūgių jam į nosį ir galvą nesudavė. K. D. atsikėlė, kai nukrito ant laiptų, jis nepastebėjo kokių nors sužalojimų ant jo veido. Tą dieną po įvykio, maždaug po 1,5 val., kai jis vedžiojo šunį prie namų, kai prie jo sustojo automobilis, ir iš jo išlipo D. mama, kuri jį užpuolė, tempė už striukės ir mėgino per jėgą įtempti į automobilį. Kai jis mėgino ištrūkti, ji jam, tempdama už striukės, ją suplėšė ir pavadino jį negražiais žodžiais tai yra „Pidaru, urodu, suka“. Kai ji jo paklausė, kodėl jis pastūmė jos sūnų, jis jai atsakė, kad pastarasis jį pavadino „Pidaru“, o ji tuo metu jam atsakė, kad jis to nusipelnė. 2014-11-25 jį pakvietė mokyklos direktorė pas save į kabinetą, kabinete buvo D., jo mama, mokyklos soc. pedagogė. Mokykloje pasakė, kad buvo konfliktas, kad greičiau iš kabineto išeit. Nepamena ką tiksliai pasakė, praėjo nemažai laiko. Mokykloje atsiprašė D.. Kitą dieną matė mėlynes ant D. veide. Mano, kad jos galėjo atsirasti ir krentant, nes jam ir pačiam buvo tokių atveju. Nežino ar nuo jo veiksmų atsirado mėlynės. Jis norėjo tiesiog pajuokauti. Savo veiksmus vertina blogai, supranta, kad nereikėjo taip daryti. Tiesiog tuo momentu buvo supykęs už pavadinimą ir tiek. Tyrimo metu jis norėjo taikytis, tačiau nukentėjusysis ir jo mama nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. Š. kartu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis mažametis D. S. parodė, kad 2014-11-24 apie 13:45 val., jis kartu su draugais, M. S. ir V. Z. nuėjo prie Maišiagalos mst., esančios parduotuvės „Maxima“. Tuo metu kai jie stovėjo prie pagrindinių durų įėjimo ant laiptų prie jų priėjo mokykloje iš matymo pažįstamas M. Š. ir jam pasakė, kad eitų maudytis sniege, jis atsakė, kad jis pats eitų, jis neis, tada M. Š. priėjo prie jo ir trenkė 3 kartus į galvos sritį, taikydamas į akį. Jis jam trenkė kumščiu atgal ir M. Š. pavadino negražiu žodžiu, jis dar labiau supyko, pradėjo jį toliau trankyti ranka į galvos sritį. Pargriuvęs nebuvo. Tada iš kažkur atėjusi draugė D. F. suriko ant jų, kad jie liautųsi. M. Š. paleido jį ir išėjo, nieko nesakydamas, o jis nuėjo viską papasakojo mamai. Po įvykio matė M. Š. kai su automobiliu važiavo su mama. Pasakė, kad eina jaunuolis, kuris jį sumušė ir mama sustojo, apsisuko ir paskui jį nuvažiavo. Buvo išlipę, motina sakė, kad važiuojam į policiją ar į mokyklą ir po to paėmė už striukės, kad nepabėgtų. Paėmusi už striukės jį laikė ir sakė einam į automobilį. Po įvykio ant veido buvo mėlynė, nosis padraskyta, po akim mėlynė buvo apie savaitę, nevaikščiojo į mokyklą, jautė nepatogumą. Nepamena, ar kaltinamasis jo atsiprašė, piktumo jam nejaučia.

L. M. S. parodė, kad 2014-11-24 po pamokų jis kartu su V. Z. ir D. S. atėjo prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra Maišiagaloje. Jie su Vladu stovėjo prie parduotuvės netoli įėjimo, o D. vaikščiojo prie durų. Jie kalbėjo su Vladu, vėliau pastebėjo, kad D. S. mušasi su kažkokiu berniuku, jis jo nepažįsta. Pradžios muštynių jis nematė, todėl negali pasakyti kas pirmas pradėjo. Jis negali paaiškinti kaip D. mušėsi su tuo vaikinu, gali tik pasakyti, kad tai buvo netoli įėjimo į parduotuvę. Jis nematė, kad D. būtų pargriuvęs ant žemės, ar ant laiptų. Jis negirdėjo, kad D. ar tas vaikinas kažką sakytų vienas kitam ir negirdėjo, kad D. ar tas berniukas įžeidinėtų vienas kitą. Vėliau iš parduotuvės išėjo mergaitės ir jie visi kartu išėjo namo, tas berniukas, kuris mušėsi su Deividu, irgi išėjo. Deivido veidas buvo raudonas, sakė, kad jam skauda.

Liudytoja I. Z. parodė, kad V. Z. yra jos sūnus, kuris mokosi kartu su Deividu ir jis tapo liudininku. Jai žinoma, kad įvykis įvyko prie „Maximos“, vaikai po pamokų bendravo prie parduotuvės. Prie jų priėjo berniukas ir iš jos sūnaus žodžių, berniukas pasakė, kažkokias frazes, jis pasakė, pagal jo sūnaus žodžius, einam aš tave sniege išmaudysiu ir trenkė į veidą. Deividui tai nepatiko ir buvo smūgis, tiksliai neatsimena ar į pilvą ar į veidą. Apie tai jai papasakojo sūnus, pati nieko nematė ir apie tai žino tik iš sūnaus. Sūnus jai pasakojo po to kai juos pasikvietė direktorius. Po įvykio buvo praėję viena – dvi dienos. Tą pačią dieną jis jai nieko nepasakojo.

L. V. Z. parodė, kad 2014-11-24 su draugais nuėjo į parduotuvę. Jie stovėjo, laukė kitų. D. S. vaikščiojo netoliese. Po to priėjo M. Š. ir jis norėjo įmesti Deividą į sniegą. D. S. laikėsi už turėklų ir nenorėjo eiti. M. Š. laikė D. ir vėliau D. smogė Mantui ir M. supyko ir jis sudavė į akį. M. Š. laikė Deividą su ranka už gerklės ir matė, kad jis sudavė Deividui į akis daugiau nei du smūgius. V. D. nukrito prie laiptelių. K. M. jam trenkė, arba jis paslydo ar pastūmė ir jis nukrito, jis tiksliai nežino. Jis krito ant užpakalio, M.s išėjo, tačiau D. jam kažką pasakė ir M. vėl grįžo prie jo, D. jau stovėjo. M. M. pakeltą kelį ir M. jį laikė, tačiau nematė, ar M. Š. ar jis tik pakėlė koja ar su ja sudavė. Jis nematė ar jis pataikė ar tik pakėlė koją. Po to D. verkė, kitą dieną neatėjo į mokyklą. Po trijų dienų buvo mėlynės po akim. Jis verkė, nes buvo sumuštas. Iki šio įvykio ant D. veido nebuvo jokių sužalojimų.

Liudytoja A. L. parodė, kad ji dirba Maišiagalos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos socialine pedagoge. Įvykis buvo po pamokų, pačio įvykio nematė. Buvo į mokyklą atėjusi D. S. mama, kuri paaiškino, kad jos vaikas D. buvo sumuštas prie parduotuvės „Maxima“ Maišiagaloje. Į pokalbį buvo pakviesti : M. Š., D. S., M. S., V. Z. ir D. F.. M. Š. nieko neprieštaravo, nesispyriojo atsiprašė ir tiek. Pokalbio metu M. Š. atsiprašė D. S., pokalbis vyko labai ramiai. M. Š. prisipažino, kad negražiai pasielgė, atsiprašė. Vėliau ji su Mantu turėjo individualų pokalbį, pokalbyje M. buvo vienas, nei vienas iš tėvų neatvyko dalyvauti, nors buvo kviečiami. Po kiek laiko sužinojo, kad iškelta byla ir viskas nuėjo iki teismo.

Liudytoja K. B. parodė, kad dirba M. A. gimnazijos direktore. M. Š. yra šios gimnazijos mokinys. 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje D. S. mama atvyko į gimnaziją ir pranešė, kad D. S. buvo sumuštas. Ji pasakė, kad sumuštas jos sūnus buvo prie parduotuvės Maxima po pamokų, kad jį sumušė M. Š.. Vėliau liudytoja pakvietė soc. darbuotoją A. L. ir apklausė vaikus, kuriuos D. S. mama nurodė, kurie matė įvykį. M. atsiprašė Deivido dėl muštinių, kai ji pasakojo negali pasakyti nieko, girdėjo atsiprašymą ir rankos paspaudimą matė, atsiprašė, D. atleido. Dėl smūgiu negirdėjo, kad mušėsi sakė, bet nieko nepasakys, nes visą laiką ten nebuvo, turėjo pamoką, apklausoje nedalyvavo.

Liudytoja D. F. parodė, kad 2014-11-24 buvo ,,Maximos“ parduotuvėje, išėjusi, pamatė, kaip M. Š. buvo susirėmęs su D. S.. Jiems pasakė pastabą, bet jie nekreipė dėmesio ir ji nuėjo. Jie vienas kitą laikė, o ar ką sakė vienas kitam, negirdėjo, tiksliai neprisimena kur ir už ko laikė. Jai atrodo, kad jie laikė vienas kitam už rūbų, bet praėjo nemažai laiko, gali neprisiminti.

Iš posėdžio metu pagarsintų D. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mokosi Didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje 9 klasėje. D. S. ji pažįsta iš matymo, jis mokosi jos mokykloje. Ji tiksliai dienos nepamena, berods 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje po pamokų ji kartu su Mantu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra Maišiagaloje. Jie kartu nuėjo prie parduotuvės, ji nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o jis liko prie parduotuvės lauke. Prie parduotuvės ji pamena stovėjo septintokai, keli berniukai iš jos mokyklos, o kas būtent, nepamena. Ji apsipirkusi, išėjo iš parduotuvės ir pastebėjo, kad M. su D. S. konfliktuoja, o būtent, ji matė, kad D. S. sudavė M. Š. smūgį, kur tiksliai, nepamena, nepastebėjo, ji pasakė jiems, kad jie nesipyktų, bet jie nepaisė jos žodžių, pasakė dar kartą, jie nekreipė dėmesio, todėl ji nusprendė, kad jie patys išsiaiškins ir todėl išėjo. Tie berniukai septintokai stovėjo netoli, tik žiūrėjo, nesikišo į muštynes. Ji iš kitų žodžių vėliau sužinojo, kad konfliktas tarp M. Š. ir D. S. įvyko dėl to, kad D. S. kažką pasakė ant Manto, ką tiksliai nežino. Kai ji išėjo iš parduotuvės, ji nematė, kad D. S. būtų pargriuvęs, jie abudu stovėjo, netoli laiptų, toje vietoje, kur iš parduotuvės vidaus nesimato nieko. Vėliau po įvykio, jai M. pasakojo, kad konfliktas tarp D. S. ir jo prasidėjo dėl to, kad D. S. M. Š. pavadino negražiu žodžiu, berods „lochas“ ar kitaip. Daugiau ji neturi ką parodyti (t.1, b.l. 49-50).

Civilinė ieškovė B. S. paaiškino, kad 2014-11-24 sūnus D. S. namo grįžo piktas, suirzęs, veidas buvo, verkdamas pasakė, kad jį sumušė vyresnis moksleivis. Nuvažiavo prie ,,Maximos“ ir sūnus nurodė tą berniuką. Jo paklausė, kodėl sumušė sūnų, bet jis nenorėjo bendrauti, atsisakė važiuoti pas tėvus ar į mokyklą. Kai su juo kalbėjo, norėjo patraukti, nes važiavo mašinos, bet jis jai sudavė per rankas ir pabėgo. Sūnus labai pergyveno, bijojo eiti į mokyklą, patyrė gėdą, be to buvo sumuštas, matėsi mėlynės ir dėl to nelankė mokyklos apie savaitę. Gydytojas liepė patepti tepalu, jei skaudės. Sūnus psichologiškai blogai jautėsi, bet atsisakė eiti pas gydytojus, nes reikėtų vėl viską prisiminti. M. Š. jų neatsiprašė. Ar būnant mokykloje jis atsiprašė, neatsimena. Sūnus su Mantu nesusitaikė, rankų vienas kitam nepaspaudė. Sūnus patyrė psichologinį stresą, kuris neišgydomas. Tai buvo ne muštynės, o sumušimas. Jos sūnus gynėsi. Tyrimas mokykloje vyko iki kreipimosi į policiją. Prašo priteisti neturtinę žalą 500 eurų sūnui, nes sūnus patyrė stresą, pasidarė uždaras, akyse matėsi baimė, bijojo eiti į mokyklą. Taip pat prašo priteisti 26 eurų turtinę žalą ir 200 eurų advokato išlaidos. Nuo 200 eurų neturtinės žalos savo naudai atsisakė.

Civilinis atsakovas A. Š. paaškino, kad pedagogai jam sakė, kad vaikai susitaikė, o vėliau gavo šaukimą pas tyrėją, todėl mano, kad ši moteris bando pasipelnyti. Nesutinka su ieškiniu, jis pats patyrė nemažai išlaidų. Sūnaus veiksmų netoleruoja, tyrėja jam pasakė, kad nenori ši moteris su jais taikytis, o tik pasipelnyti. Jis buvo linkęs susitaikyti ir atlyginti žalą, jei reikėtų už gydymą, bet ji prašo daug pinigų. Jis gauna 630 eurų, bet turi finansinių įsipareigojimų, šeimoje 4 asmenys, vyresnysis sūnus stoja mokytis, reikės mokėti už mokslus. Kadangi ir jis turėjo išlaidų, tai mano, kad neturi atlyginti jai žalos. Ieškinio nepripažįsta. Po įvykio su sūnumi rimtai bendravo, jis pažadėjo, kad daugiau tokių dalykų nepasikartos. Sūnus pripažino, kad negerai pasielgė, bet kai prie kitų išvadino „pidaru“, supyko. Taip pat sūnų išvadino ir nukentėjusiojo motina.

Civilinė atsakovė D. Š. paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Gariūnuose sūnui pirko striukę, jos sūnus irgi patyrė šoką. Po įvykio buvo rimtas pokalbis ir jis buvo nubaustas 2 savaitėm neišeiti į lauką. Jie buvo linkę susitaikyti, bet daugiau bendravo vyras. Girdėjo, kad nukentėjusysis ne pirmą kartą yra patekęs į tokią situaciją, į muštynes. Sūnus pasekmes suprato, bet irgi nukentėjo, jam buvo nemalonu. Nukentėjusysis nevartojo vaistų ir manau, kad tokio šoko kaip nurodė, tikrai nepatyrė. Sutinka sumokėti 100 eurų žalos. Nesutinka su tuo, kad už kurą sumokėjo 11.85 eurų, nes iki nuovados ėjimo 5 min.

Iš 2014-11-24 B. S. skundo su VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo rezoliucija, kuria pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. matyti, kad 2014-11-24 apie 14 val., jos sūnus D. S., gim. 2001-08-04, grįžo namo iš mokyklos su mėlyne po akim ir sužalota nosimi, sūnus jai paaiškino, kad jam, stovint su draugais prie Maximos ant laiptinės, prie jo priėjo vyresnės klasės mokinys M. Š., kuris mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jos sūnus. M. M. žodžiais pradėjo kibti prie jos sūnaus, kuris į jo žodžius nereagavo, dėl ko M. kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, vėliau dar vieną kartą trenkė į akies sritį. Jos sūnus nuo Manto smūgių taip pat gynėsi trenkdamas jam atgal. M. gyvena Maišiagaloje. Ji prašo nubausti Mantą už jo elgesį (t.1, b.l.1);

Iš 2014-11-27 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu objektas yra prie parduotuvės „Maxima“ adresu Mokyklos g. 3, Maišiagalos mst., Maišiagalos sen., Vilniaus r., nuo kelio pusės iš dešinės yra pagrindinis įėjimas į „Maxima“, apžiūros metu matomi laiptai su 4 laipteliais, iš abejų pusių turėklai. Įvykio vietoje kairysis kraštas šalia laiptelių tiesiai prieš langą šalia įėjimo į prekybos parduotuvę „Maxima“. (t.1, b.l. 4-7);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4104/14(01) nurodyta, kad D. S. padaryta poodinės kraujosruvos nosie nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 29-30);

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad D. S. yra gimęs 2001 m. rugpjūčio mėn. (b.l. 31)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo M. Š. daliniu kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiojo D. S., M. S., V. Z., D. F. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis kaltinamasis M. Š. 2014-11-24 apie 14 val., Vilniaus r. Maišiagalos sen., Maišiagalos mst., Mokyklos g. 3, prie PC „Maxima“ , vieną kartą trenkė kairės rankos kumščiu į kairiąją akį D. S., po to trenkė kairiąja ranka į nosį ir du kartus į kairiąją akį mažamečiui D. S., tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke.

Tačiau aplinkybės, kad kaltinamasis dešine ranka palenkęs D. S. galvą sudavė keliu į nosį nematė ir nepatvirtino nei vienas liudytojas. V. Z. teigė, jog matė manoti pakeltą kelį, tačiau nematė ar jis pateikė, ar tik pakėlė koją, dėl sudavimo keliu paties V. Z. parodymais prieštaringi, pats negalėjo kategoriškai patvirtinti ar sudavė keliu , ar tik pakėlęs koją buvo. Todėl nesant neginčytinų įrodymų aplinkybė, jog palenkęs galvą sudavė keliu, pripažįstama neįrodyta ir šalintina iš kaltinimo. Nors M. Š. neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius, o tik pastūmė, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigė posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Z., kuris parodė, jog M. sudavė Deividui smūgius. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais. Be to ir eksperto išvadoje užfiksuotas kraujosrūvas nosies nugarėlėje ir kairės apatiniame voke. Tokių duomenų, jog kairės akies apatiniame voke mėlynė galėjo atsirasti nuo smūgio į nosį eksperto išvadoje nėra, todėl šis gynėjos argumentas atmestinas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis iš esmės tik pripažino įvykusį konfliktą, ir susistumdymą, tačiau ne visas faktines aplinkybes, kurias teisiamajam posėdyje buvo neginčytinai įrodytos, pripažino. Nepasitvirtino, tik tai, kad keliu sudavė į nosį. Todėl jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis, jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, iš BK 93 str. matyti, kad šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors kaltinamasis tardamas paskutinį žodį atsiprašė ir teigė, jog labai gailisi, tačiau posėdžio metu kaltinamasis M. Š. pripažino kaltę tik tuo aspektu, jog buvo susistumdymas, tačiau neigė smūgių sudavimą. Tačiau smūgių sudavimas teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodytas. tačiau šiuo atveju sprendžiant jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismo manymu yra svarbi ir nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo atstovo pozicija. Nukentėjusiojo mama pareiškė, kad mokykloje kaltinamasis neatsiprašė, jos sūnus su M. Š. nesusitaikė.

Nors kaltinamasis ir jo atstovai pagal įstatymą civiliniai atsakovai teigė, jog norėjo taikytis, sutiko atlyginti dalį žalos. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiesiems nebuvo atlyginta bent dalis žalos. Nukentėjusiojo atstovė teismo posėdžio metu sumažino kaltinamajam pareikštą civilinį ieškinį. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis M. Š., teigė, jog gailisi, tačiau teismo manymu, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, vien aplinkybės, jog atsiprašė ir tik iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pagrindu, visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste nesant pilnai įvykdytos BK 93 str. numatytos bent vienos alternatyvios sąlygos, teismas daro išvadą, jog M. Š. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jos padarymo aplinkybes, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, nebaustas administracine tvarka, neteistas, mokosi, į nukentėjusiojo elgesį, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau sankcijos minimumo, tačiau jos vykdymas atidėtinas skiriant auklėjamojo poveikio priemones, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 92 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) str.).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė B. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 26,91 eurų turtinės žalos, 500 eurų neturtinės žalos sūnaus naudai, 200 eurų neturtinės žalos savo naudai, 200 eurų advokato išlaidos ir priteisti iš 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b .l. 33-34). Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė patenkinti, tačiau neturtinę žalą sumažino ir prašė priteisti turtinę žalą, 500 Eurų neturtinės žalos ir advokato išlaidos.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos tenkintinas iš dalies, kadangi 15.06 eurų dydžio išlaidos valstybinei teismo medicinos tarnybai pagrįstos pateiktais dokumentais (b.l. 35), o 11.85 eurų dydžio išlaidos už kurą nepagrįstos jokiais dokumentais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas.

Civilinė ieškovė B. S. posėdžio metu prašo atlyginti ir patirtą neturinę žalą, kurią sumažino ir prašė priteisti 500 Eurų neturtinę žalą už sūnaus patirtus išgyvenimus.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl patirto smurto patyrė stresą, sumažėjo jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis, jis vaikščiojo sumuštu veidu, negalėjo lankyti mokyklos. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau iš posėdžio metu apklaustų liudytojų pedagogų, bei iškart po konflikto su ėjusių kartu namo vaikų galima daryti išvadą, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jautė neilgai. Kartu su juo po konflikto ėję M. S. teigė , jog nukentėjusysis iš pradžių sakė, kad skaudėjo, po to palydėjus namo sakė, jog jau mažiau skauda. Liudytojomis apklaustos pedagogės parodė, jog mokykloje aiškinantis konflikto aplinkybes, vaikai buvo nusiraminę, vienas kitam paspaudė rankas. P. D. matėsi mėlynė. Neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį taip pat ir į nukentėjusiojo vaidmenį šioje konfliktinėje situacijoje bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, nedirba, jokio turto neturi. Be to, nusikaltimo pasekmės nėra tokios didelės, sužalojimai nėra labai dideli, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris didesnio gydymo nepareikalavo, todėl darytina išvada, kad pareikštas 500 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo sveikatai ir kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl yra mažintinas.

Teismo nuomone, nepagrįstas civilinio ieškovo reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra ginčas. Kaltinamasis ir jo atstovai pagal įstatymą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios norėjo taikyti ir tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nesutiko su reikalaujamos žalos dydžiu. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir nustačius konkretų turtinės ir neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui. Tik nustačius, jog skolininkas nevykdo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigos atlyginti žalą galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinio ieškovo priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš kaltinamojo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiajam kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl atstovavimo išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti 100 eurų už civilinio ieškinio paruošimą ir 100 eurų už atstovavimą teisme. Išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 37, 157), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas

nusprendė:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 ir 2 punktus ir M. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą šešiems mėnesiams būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. Š. 15.06 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 200 eurų (du šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. S. naudai, o M. Š. neturint lėšų, iki jo pilnametystės, subsidiariai iš jo tėvų, civilinių atsakovų A. Š. ir D. Š.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. Š. 200 EUR, o jam neturint lėšų, iki jo pilnametystės, subsidiariai iš jo tėvų, civilinių atsakovų A. Š. ir D. Š..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Vaida Sinkevičienė