Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-09-07 · Administracinė byla Nr. I-2172-513/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-07
Bylos Nr.
I-2172-513/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Irma Čuchraj
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Klaipėdos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2172-513/2007Procesinio sprendimo kategorijos 3.1;3.5;25;61 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjai A. L., jos atstovui advokatui V. J., atsakovo atstovei Z. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovui – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus neteisėtų veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-04-23 pareiškėja pateikė skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, nes mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisako suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę bei išduoti asmens tapatybės kortelę. Nurodo, kad praleido terminą pilietybei nustatyti, kai jai buvo 16 metų, dėl Migracijos tarnybos darbuotojų kaltės, nes jai buvo paaiškinta, kad nesant tėvo sutikimui dėl pilietybės, ją galės gauti sulaukus pilnametystės. Nurodo, kad oficialiai apie tai, jog nebus suteikta pilietybė, sužinojo 2007-04-02 (b.l. 4-6).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, nes, kai pareiškėjai buvo 16 metų, jos tėvai nebuvo išsituokę, todėl turėjo būti pristatytas abiejų tėvų prašymas suteikti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prieš tai nustačius teisme juridinį faktą, jog ji nuo gimimo gyveno Lietuvos Respublikoje (b.l. 16-17).

Šalies argumentai

Pareiškėja A. L. ir jos atstovas advokatas V. J. prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė Z. M. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad pareiškėja gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) , jos tėvai A. L. ir T. L. išsituokė (duomenys neskelbtini), ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8, 11). Pareiškėjos motina T. L. (R.) yra Lietuvos Respublikos pilietė (b.l. 22). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė sūnus D. L. (b.l. 10). 2004-07-23 pareiškėja sumokėjo 10 Lt mokestį į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (b.l. 9, 12). 2005-08-29 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Klaipėdos miesto pataisos inspekcija kreipėsi į Migracijos skyrių su pranešimu apie tai, kad pareiškėja yra įrašyta į įskaitą ir neturi asmens dokumento, prašydama suteikti visokeriopą pagalbą padedant sutvarkyti jai asmeninius dokumentus (b.l. 25). 2007-02-01 pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai 2007-02-05 buvo pateiktas atsakymas, kad tam tikslui būtina nustatyti juridinį faktą, nes nėra rašytinių įrodymų apie deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (b.l. 18-19). 2007-03-07 pareiškėja pateikė prašymą dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (b.l. 20). 2007-04-02 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyris pareiškėjai atsakė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo metu jai netaikomos, nes pilietybės įgijimo klausimas nebuvo išspręstas iki jai sukako 18 metų, todėl Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas bei pasiūlė pateikti atitikimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 13, 26). Pareiškėja pateikia motyvus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2002 metais, kai jai 2002-08-02 suėjo 16 metų. Pagal 1990-11-08 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-766 (2001-12-29 redakcijoje) patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų 6 punktą, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, pasas turėjo būti išduodamas, kai yra įvykdytos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (1991-12-05 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas Nr. I-2072 (1997-07-16 redakcijoje) nustatytos sąlygos. Pareiškėja skundžia 2007-04-02 atsisakymą išduoti asmens tapatybės kortelę ir suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl šiam ginčui taikomi įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji aktai, kurie galiojo atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą metu (LR ABTĮ 4 straipsnio 4 dalis). Asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę, ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išduodant asmens tapatybės kortelę turi būti duomenys apie pilietybę. Pareiškėja yra asmuo be pilietybės, todėl klausimas dėl asmens kortelės išdavimo gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus išspręstas pareiškėjos pilietybės klausimas. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir įgyvendinimas reglamentuotas 2002-09-17 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme Nr. IX-1078 (toliau tekste – įstatymas). Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos: Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas: 1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; 2) prašymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; 3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų; 4) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; 6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Be to, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir jeigu yra įstatymo 14 straipsnyje nurodytos sąlygos. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji atitinka visas sąlygas Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, neturi įrodymų apie tai, kad nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (turi leidimą nuolat gyventi), todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85-87 straipsniais, nusprendžia: Pareiškėjos A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai Irma Čuchraj Vida Stonkuvienė Laimutė Jokubauskaitė