Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., A. P., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. P. sutuoktinis A. P.. Po palikėjo A. P. mirties pareiškėja M. P. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Pastatas–Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui, jo palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – name. Be kita ko, pareiškėjos vardu viešame registre yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo įgytas jau po palikėjo A. P. mirties, todėl yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Taigi palikimą po savo sutuoktinio mirties, M. P. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji liko gyventi name, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausiusiais asmeniniais daiktais ir kitais daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje. Be to, pareiškėja po palikėjo mirties ne tik liko gyventi name, tačiau taip pat jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Kiti palikėjo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi žinojo ir neprieštaravo, jog palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, priėmė pareiškėja M. P..

Suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas (toliau – Turto bankas) apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo buvo tinkamai pranešta, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Turto bankas nepateikė.

Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikiamais teisiniais pagrindais. Jokių pretenzijų dėl tėvo A. P. palikimo nereiškia ir ateityje nereikš. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikiamais teisiniais pagrindais. Jokių pretenzijų dėl tėvo A. P. palikimo nereiškia ir ateityje nereikš. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. kovo 24 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), žmona, suinteresuoti asmenys V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., (duomenys neskelbtini), – sūnūs. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) Pastatas–Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. rugsėjo 29 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. P-26 pagrindu; 2) Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. rugsėjo 29 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. vasario 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) Butas/Patalpa–Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. rugsėjo 29 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. vasario 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu; 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. lapkričio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje pateikta 1990 m. vasario 26 d. Kauno elektros tinklų pažyma, kurioje nurodyta, kad elektros energijos tiekiamos objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), vartotoja yra M. P.. Byloje taip pat pateikta 1991 m. spalio mėnesį su pareiškėja sudaryta Gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Ignitis“ raštas, kuriame nurodoma, kad 1993 m. sausio 1 d. pareiškėja už suvartotas gamtines dujas sumokėjo 5 793,26 Eur. Byloje taip pat pateiktas 1992 m. rugsėjo 29 d. Statinio priėmimo naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėja M. P. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų A. P. sudarytų testamentų faktų.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja po savo vyro A. P. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja toliau rūpinosi namu, sudarė sutartis su paslaugų tiekimo įmonėmis, mokėjo mokesčius, rekonstravo namą, įsigijo žemę ant kurios pastatytas namas. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog M. P. po savo vyro A. P. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo vyro mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jo turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje sudaro 7,46 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Priteisti iš pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 7,46 Eur (septynių eurų 46 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.