Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovo S. I. AS, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovei S. N. – Želvei, atsakovės V. Ž. atstovei adv. Ramunei Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. AS, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. Ž., tretieji asmenys – S. R., UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S. I. AS, veikiantis per Lietuvos filialą, laikotarpiu nuo 2014-02-23 iki 2015-02-22 apdraudė trečiajam asmeniui S. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Pagirių sen., Vilniaus r., būsto ir gyventojų turto draudimu nuo audros, elektros fenomeno, krušos, netikėto potvynio, smūgio ar atsitrenkimo, stiklo dūžio, tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo, ugnies, užliejimo, vagystės ir apiplėšimo pagal ieškovo patvirtintas 2011-11-02 redakcijos Būsto ir gyventojų turto draudimo taisykles ir 2010-01-01 redakcijos Bendrąsias draudimo sąlygas. Dėl 2014-05-20 draudėjo bute įvykusio draudiminio įvykio - buto užliejimo vandeniu - ieškovo buvo apskaičiuota ir draudėjo nurodytam remonto darbus bute atlikusiam rangovui UAB „Restum“ 2014-07-24 išmokėta 5174,41 Lt dydžio draudimo išmoka. Ieškovas prašė šią sumą, sumažintą atsižvelgiant į buto nusidėvėjimą iki 4685,06 Lt arba 1356,89 € sumos, kaip savo patirtą turtinę žalą, subrogacijos pagrindu priteisti iš atsakovės – buto, esančio Vilniaus r. sav. Pagirių sen. Vaidotų k. Statybininkų g. 2-9, kuris yra aukštu virš draudėjo buto, savininkės, teigdamas, jog žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir kaltės, nesugebant naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). CK 6.266 str. nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (LAT 2011 m. birželio 28 d. nutartis c.b. „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-222/2011).

Viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t.y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, turto sugadinimo atveju, kai butas užpilamas vandeniu, atsakovo neteisėti veiksmai suprantami kaip nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamas daikto valdymas, daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kietiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, tačiau ieškovas neturi įrodinėti, dėl kokios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovo buto. Taigi, ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai (LAT 2008-05-29 nutartis c.b. M.K., E.K. v G.N., A.N., Nr. 3K-3-299/2008).

Ieškovo atstovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – S. R. 2014-05-20 pranešimas apie įvykį, ieškovo S. I. AS Lietuvos filialo 2014-05-22 surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, 2015-03-17 Išvada dėl apliejimo priežasties, UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2014-05-23 Apžiūros aktas Nr. 14-16 bei 2015-03-30 ir 2015-04-13 raštai, ieškovo pateiktos 2014-05-22 ir 2014-05-29 darytos buto nuotraukos, o taip pat liudytojų Z. J. ir E. B. parodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui S. R. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Statybininkų g. 2-6, Vaidotų k., Pagirių sen. Vilniaus r., 2014-05-20 buvo užlietas vandeniu iš viršaus, t.y. iš atsakovei V. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vaidotų k. Pagirių sen. Vilniaus r.: buvo iš dalies aplietos, sudrėko ir dalinai supelijo apdrausto buto virtuvės, koridoriaus, vonios ir kambario lubos, viršutinė sienų dalis, jose atsirado pūslės, dėmės. Kadangi tiek ieškovo 2014-05-22 apžiūros protokolo sudarymo metu, tiek UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2014-05-23 Apžiūros akto Nr. 14-16 sudarymo metu nebuvo patekta į atsakovės butą ir jis nebuvo apžiūrėtas (nurodoma, jog niekas durų neatidarė), UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2014-05-23 akte nurodoma tik galima įvykio priežastis – netvarkingi atsakovės buto vandens tiekimo sistemos įrenginiai, tuo tarpu objektyvių duomenų byloje, kurie leistų teismui nustatyti tikrą S. R. buto užpylimo priežastį, nėra. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, jog užpylimo židinys buvo būtent atsakovės V. Ž. butas, kadangi kaip patvirtino abi ginčo šalys, daugiabutis namas yra trijų aukštų, S. R. butas yra antrame aukšte, buvo užpilta ir sudrėko viršutinė buto dalis, t.y. dalies buto patalpų lubos, vieta ties lubų ir sienų sujungimu, viršutinė sienų dalis, tuo tarpu V. Ž. butas yra viršutiniame (paskutiniame), t.y. trečiame aukšte, todėl įvertintus buto apliejimo ir patalpų lokalizaciją, pastato aukštingumą ir kitas aplinkybes, galima spręsti apie draudėjo buto užliejimą iš virš jo esančio buto. Byloje apklausti liudytojai – UAB „Nemėžio komunalininkas“ darbuotojai Z. J. ir E. B., 2014-05-23 S. R. prašymu atvykę apžiūrėti jo užpiltą butą bei surašę minėtą apžiūros aktą, parodė, jog siekdami nustatyti užliejimo priežastį ir šaltinį, 2014-05-23 apžiūrėjo ne tik S. R. butą, bet ir viso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)., Pagirių sen. Vilniaus r., bendrąsias konstrukcijas, o būtent namo stogą, bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, rūsį ir nustatė, jog namo stogas yra tvarkingas, jame nėra jokių skylių, plyšių ir pan., pro kurias vanduo galėtų patekti į žemiau esančius butus, kitos namo konstrukcijos ir įrenginiai taip pat tvarkingi, visur buvo sausa, vamzdžiai nėra trukę. Šios aplinkybės bei UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime, jo 2015-03-30 ir 2015-04-13 raštuose nurodytas, o taip pat pačios atsakovės pripažintas faktas, jog įvykio metu nei pačios atsakovė butas, nei jokie kiti daugiabučiame name esantys butai, nei bendrojo naudojimo patalpos nebuvo užpilti vandeniu ar kitaip nukentėję, tuo metu nebuvo užfiksuota jokių gedimų ar avarijų (nebuvo gauta gyventojų nusiskundimų dėl jų butų užpylimo, bendrojo naudojimo įrangos, stogo gedimų ar remonto), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog S. R. butas negalėjo būti užpiltas iš / dėl netinkamos būklės namo stogo, vandens tiekimo, kanalizacijos konstrukcijų, t.y. bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, nes tokiu atveju pirmiausia nukentėtų viršutinio namo aukšto butai, o bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų gedimo atveju – ir kiti butai, tokie apliejimai būtų ne vienkartiniai, kaip nagrinėjamu atveju, o dažni ir nuolat pasikartojantys (esant lietui ir kitiems krituliams). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip matyti iš byloje esančio UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2009-08-20 akto, UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepimo, pačios atsakovės pateiktų „If P&C Insurance AS“ filialui adresuotų dokumentų ir kaip parodė liudytojai E. B. bei Z. J., S. R. butas ankščiau buvo užpiltas iš viršaus taip pat 2009 ir 2012 m. (dėl pastarojo užpylimo Vilniaus rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama c.b. Nr. e2-1423-494/2015 pagal ieškovo S. I. As ieškinį atsakovei V. Ž.). Duomenų, jog tiek ankščiau, tiek 2014 m. panašaus pobūdžio užliejimai būtų įvykę ir kituose namo butuose, įskatinat atsakovės bute, byloje nėra.

Atsakovė nurodė, kad įvykio dieną buvus itin stipriam lietui ir vėjui, S. R. butas galėjo būti užlietas iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo ventiliacijos šachtų, už kurių priežiūrą ir būklę atsako namo administratorius, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią atsakovės iškeltą versiją. Nors iš atsakovės pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015-03-19 rašto Nr. (5.58-10)B8-508 matyti, kad 2015-05-20 kritulių kiekis buvo 10,5 mm, ir per 2014 m. gegužės 2-ąjį dešimtadienį iškritęs kritulių kiekis 2,8 karto viršijo vidutinį daugiametį dešimtadienio kritulių kiekį, vėjo greitis siekė 14 m/s, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog būtent dėl netinkamų ventiliacijos šachtų ir į jas patekusių gausių kritulių buvo užlietas draudėjo butas. Liudytojai Z. J. ir E. B. parodė, kad atvykę į namą, 2014-05-23 namo ventiliacijos šachtų neapžiūrėjo, tačiau ši aplinkybė pati savaime, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų apie jų būklę bei priežastinį ryšį tarp šios būklės ir S. R. buto užliejimo, negali būti pagrindu spręsti dėl tikrosios buto užpylimo priežasties ir židinio. Liudytojas Z. J. parodė, kad šis UAB „Nemėžio komunalininkas“ administruojamas daugiabutis namas ir jame esantys butai ankščiau niekada nebuvo užlieti per ventiliacines šachtas, o norint, kad taip įvyktų, reikėtų į jas pilti vandenį didele srove, kaip iš kibiro, be to, tokiu atveju akivaizdu, jog būtų užlieti visi butai, pradedant nuo viršutinio (nes ventiliacinės šachtos eina nuo viršaus – namo stogo, iki apačios), ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Kaip matyti iš UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2015-03-30 ir 2015-04-13 raštų, atlikus tyrimą dėl 2014-05-20 įvykusio buto Nr. 6 apliejimo priežasties nustatymo, 2015-05-23 bendrojo naudojimo santechninės įrangos gedimų nustatyta nebuvo, namo stogo danga, ventiliacijos angų būklė yra tvarkinga.

Atsakovės V. Ž. pateiktas 2015-03-17 UAB „Konvita“ raštas, kuriame nurodoma, kad planuojama atlikti vamzdynų sandarumo patikrinimo darbus atsakovės V. Ž. bute, taip pat namo konstrukcijų, ventiliacinių angų sandarumo tikrinimo darbus esant drėgnom oro sąlygoms, nei paneigia, nei patvirtina kokias nors reikšmingas bylai aplinkybes, nes nesuteikia jokių duomenų apie tiek atsakovės buto, tiek bendrojo naudojimo vamzdynų, angų ir įrenginių būklę jų patikrinimo metu, o svarbiausia - draudiminio įvykio metu, t.y. 2014 m. gegužę. Atsakovės pateiktas 2009-08-19 „If P&C Insurance AS“ filialo Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas ir pačios atsakovės šiam draudikui ryšium su tuo metu įvykusiu S. R. butu užliejimu (draudiminiu įvykiu) pateikti raštai, kuriose išdėstoma jos pačios įvykio versija, nesant jokių galutinių to įvykio tyrimo rezultatų įrodymų, taip pat negali būti laikomi kokias nors turinčias reikšmės bylai patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodymais, kadangi patvirtina tik patį S. R. buto užliejimo 2009 m. rugpjūtį faktą, tačiau nerodo jo užliejimo priežasties ir neleidžia daryti jokių reikšmingų šioje byloje tiriamo įvykio, įvykusio po penkerių metų, t.y. 2014 m., išvadų. Atsakovė taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog žala šiuo atveju atsirado dėl force majeure aplinkybių arba buto savininko S. R. tyčios ar didelio neatsargumo, t.y. kad S. R. kokiais nors savo tyčiniais ar itin neatsargiais veiksmais būtų prisidėjęs prie žalos atsiradimo.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo argumentu, jog tiek ieškovo, tiek UAB „Nemėžio komunalininkas“ apžiūros aktų sudarymo metu nedalyvavo (nebuvo rasta bute). Teismo nuomone, ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo eliminuoti jos atsakomybę ir priešingai vertinti ieškovo nurodytas bei įrodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą jos deliktinei atsakomybei kilti. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovei jos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (Statybininkų g. 2-9, Vaidotų k. Vilniaus r.) dar 2014-06-11 registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovo raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 14/220-0334, kuriuo jai buvo pranešta apie S. R. buto apgadinimą, draudiko atliktą buto apžiūrą, jos metu nustatytus buto apgadinimus, padarytas išvadas dėl žalos padarymo iš atsakovės buto, paprašyta pateikti įvykio ištyrimui reikšmingą turimą informaciją apie jo aplinkybes ir pasekmes, pranešta apie galimas informacijos negavimo pasekmes, tačiau jokio atsakymo į šį raštą atsakovė nepateikė, į jį niekaip nesureagavo. 2014-07-25 ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovei 2014-07-25 pretenziją Nr. R14-0595, kurioje taip pat nurodė įvykio aplinkybes, draudiko padarytas išvadas bei paprašė atlyginti draudikui padarytą 5174,41 Lt dydžio žalą, nurodė galimas pasekmes. Atsiliepime į ieškinį pati atsakovė pripažino, kad gavo iš ieškovo pretenziją. Tokiu būdu matyti, kad žinodama ir negalėdama nežinoti apie įvykusį draudiminį įvykį, pati atsakovė nebendradarbiavo su draudiku, nereagavo į jo raštus, neteikė draudikui jokios informacijos, kuri galėtų būti reikšminga tiriant įvykį ir nustatant jo priežastį, manydama, kad S. R. buto užliejimo priežastimi negalėjo būti kokie nors netinkami jos veiksmai, nesiėmė protingų tokioje situacijoje priemonių savo aplinkybėms pagrįsti (pvz., nesikreipė į UAB „Nemėžio komunalininkas“, ką patvirtino atsakovės atstovė posėdžio metu).

Tokiu būdu nors ir nenustačius tikslios buto užliejimo priežasties (atsakovės buto vandentiekio įrenginių nesandarumas, netvarkingumas, paliktas neišjungtas čiaupas ar kt.), tačiau nustačius, jog S. R. butas buvo užpiltas ir atitinkamai žala jam atsirado iš viršutinio buto Nr. 9, kuris šiuo atveju ir laikytinas užpylimo židinys ir šaltinis, bei atsakovei neįrodžius, jog trečiojo asmens buto užpylimo židinys buvo ne jos bute, atsiranda teisinis pagrindas atsakovės V. Ž. deliktinei atsakomybei kilti, nes atsakovė pažeidė pareigą savo turtą valdyti, juo naudotis, rūpintis, tvarkyti ir prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jo būklę ir pan., kad nebūtų daroma žala kietiems asmenims, o tuo pačiu ir bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.262 str. 1-2 d.).

CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusias draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo tarpu kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Teismas pažymi, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Kaip jau buvo minėta, dėl įvykusio draudiminio įvykio ieškovas išmokėjo 5174,41 Lt dydžio draudimo išmoką, vadovaujantis 2014-06-16 S. R. ir UAB „Restum“ sudaryta rangos sutartimi Nr. V14-23 dėl buto (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., vidaus apdailos remonto darbų pagal draudiko apžiūros protokolą, prie sutarties esančia lokaline sąmata, 2014-07-07 šalių pasirašytu Atliktų darbų aktu 5174,41 Lt sumai ir UAB „Restum“ 2014-07-07 PVM sąskaita faktūra. Iš šių dokumentų matyti, kad šalinant trečiojo asmens S. R. buto užliejimo pasekmes, buvo atlikti buto remonto darbai: pažeistų lubų ir sienų pagrindo gruntavimas, dažymas, lubų pakalimas dailylente ir pan. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4685,06 Lt, t.y. mažesnę, negu išmokėta draudimo išmoka, sumą, atsižvelgiant į buto nusidėvėjimą, apskaičiuotą pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtiną programą UAB „Sistela“ ir joje esančius statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus, įvertinus buto savininko nurodytą buto remonto darymo prieš 2 metus faktą. Teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovas būtų neteisingai apskaičiavęs atlygintinų nuostolių dydį, atsakovė nepaneigė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio pagrįstumo ir protingumo, nepateikė jokių įrodymų, įskaitant skaičiavimus, kurie leistų suabejoti ieškovo prašomos priteisti sumos nustatymo teisingumu.

Ta atsakovės akcentuota aplinkybė, jog vykdydamas turto draudimo sutartį, draudikas (ieškovas) draudimo išmoką išmokėjo ne tiesiogiai draudėjui, o draudėjo prašymu – rangovui UAB „Restum“, faktiškai atlikusiam darbus, nepaneigia ieškovo žalos patyrimo fakto, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi bet kuriuo atveju dėl įvykusio draudiminio įvykio buvo patirta turtinė žala (tiesiogianiai nuostoliai). Ši aplinkybė taip pat negali sudaryti pagrindo eliminuoti iš priteistinos iš atsakovės sumos į 2014-07-07 PVM sąskaitą faktūrą įtraukto PVM nuo visos priskaičiuotos sumos, kadangi sąskaita buvo išrašyta fiziniam asmeniui – S. R. (užsakovui), nesančiam PVM mokėtoju, už jam atliktus darbus, o ne ieškovui ar kitam PVM mokėtojui, kuris esant įstatyme numatytoms sąlygoms galėtų reikalauti šio mokesčio grąžinimo ir iš kurio PVM galėtų būti nepriteisiamas. Kaip parodė liudytojas R. M. – ieškovo turto žalų ekspertas – prieš draudikui išmokant draudimo išmoką pagal pateiktą UAB „Restum“ sąskaitą, buvo patikrinti ir derinti atliktų darbų akte nurodyti darbų pobūdis, apimtys, jų protingumas ir pagrįstumas. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad iš priteistinos atliktų darbų akte nurodytos galutinės sumos turėtų būti eliminuojamos priskaičiuotos 31 proc. socialinio draudimo įmokos, teigdama, jog įmokos gali būti skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio, o ne nuo visų atliktų rangos darbų sumos. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Rangos sutarties su UAB „Restum“ Priede Nr. 1 – lokalinėje sąmatoje, tiek 2014-07-07 Atliktų darbų akte kiekvienoje eilutėje (darbų pozicijoje) dalyje „Tiesioginės išlaidos“, yra išskirta, kokią bendros šios eilutės kainos dalį sudaro darbų kaina, kokią – medžiagos, kokią – mechanizmai, ir socialinio draudimo mokesčiai priskaičiuoti ne nuo visos kainos, o tik nuo tos jos dalies, kuri apima „darbų“ kainą, t.y. kuri betarpiškai susijusi su fizinio asmens (asmenų) darbo jėgos sukuriant darbo rezultatą panaudojimu: į 2520,64 Lt bendrą kainą įeina 134,20 Lt mechanizmų kaina, 714,72 Lt medžiagų kaina ir 1671,72 Lt darbų kaina, ir tik nuo pastarosios buvo pagrįstai priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1356,89 € žalos atlyginimą (CK 6.1015 str.), o taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistina proporcinga dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio – 30,41 €, tuo tarpu 75 procentai nuo likusios ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalies – 8,25 €, jam iš dalies atsisakius nuo ieškinio ir teismui 2015-03-26 nutartimi bylą dalyje nutraukus, grąžintina ieškovui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. straipsniais, teismas

nusprendė:

I. S. Insurance As (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – Estija, T. V. 6), veikiančio per Lietuvos filialą (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – Ulonų g. 2, Vilnius) ieškinį atsakovei V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Pagirių sen. Vaidotų k. Statybininkų g. 2-9) tretieji asmenys - S. R., UAB „Nemėžio komunalininkas“ tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Ž. ieškovui S. I. As, veikiančian per Lietuvos filialą, 1356,89 € (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 89 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,41 € (trisdešimt eurų 41 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui S. I. As, veikiančian per Lietuvos filialą, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 8,25 € (aštuonis eurus 25 centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.