- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2-729-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01389-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1427-480/2018 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Luminor bank, AB, pateikė teismui skundą, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. lapkričio 23 d. įvykusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektros gelmė“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti įmonės administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nutraukti ne teismo tvarka pradėtą bankroto procesą, atnaujinti terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo paduoti.Pareiškėja nurodė, kad ji yra UAB „Elektros gelmė“ kreditorė, kadangi UAB „Elektros gelmė“ pareiškėjos naudai už trečiųjų asmenų prievoles nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra įkeitusi jai nuosavybės teise priklausantį 660 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 5 d. gavo UAB „Elektros gelmė“ bankroto administratorės pranešimą, kad įmonei nuo 2017 m. lapkričio 23 d. yra pradėtas neteisminio bankroto procesas. Pareiškėja apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informuota nebuvo, dėl to negalėjo pareikšti savo valios dėl svarstomo klausimo iškelti UAB „Elektros gelmė“ bankroto bylą ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino UAB „Elektros gelmė” 2017 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus iškelti įmonės bankroto bylą ne teismo tvarka ir paskirti administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nutraukė UAB „Elektros gelmė” bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka, pareiškėjai Luminor bank, AB, priteisė 2 371,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad pareiškėja Luminor bank, AB, yra UAB „Elektros gelmė” kreditorė, kurios reikalavimas yra lygus nustatytai įkeisto turto vertei (660 000 Eur), ir kuriai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnį privalėjo būti pranešta apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas (ĮBĮ 12 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas pažymėjo, kad įtraukus pareiškėją į UAB „Elektros gelmė“ kreditorių sąrašą, bendra įmonės kreditorių reikalavimų suma sudarytų 1 427 851,47 Eur, atitinkamai pareiškėjos finansinis reikalavimas būtų 46,22 proc. visų UAB „Elektros gelmė“ kreditorių reikalavimų sumos, todėl 2017 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka priimtas pažeidus ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę. Teismas konstatavo, kad UAB „Elektros gelmė” bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas pažeidžiant ir ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, kadangi UAB „Elektros gelmė” 2017 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo priimti, kai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodymą nurašyti 577,49 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Elektros gelmė” sąskaitos. Be to, 2017 m. spalio 11 d. pareiškėjai Luminor bank, AB, buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio 7 183 325,73 Eur skolos iš įkeisto turto išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Elektros gelmė” atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nepagrįstai išplėtė ratą asmenų, kuriems turi būti siunčiami pranešimai dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka inicijavimo, ir kurie turi teisę spręsti dėl įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimo. Pareiškėja kaip hipotekos kreditorė reikalavimo teisę įgijo tik prasidėjus UAB „Elektros gelmė” bankroto procedūrai, o ne iki jos. Iki bankroto proceso ne teismo tvarka pradžios pareiškėja laikytina įkaito turėtoja, o jos reikalavimo teisė yra ne absoliuti, o potenciali, sąlygojama įmonės bankroto procedūros pradžios. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga apie ketinimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka informuoti tik kreditorius, o ne kitus asmenis (svetimo daikto hipotekos turėtojus), ir tik kreditoriams yra paliekama teisė spręsti dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Tokiu aiškinimu nėra paneigiama pareiškėjos teisė reikšti suinteresuotam asmeniui finansinį reikalavimą jos bankroto procedūroje tiek vykdomoje teismine tvarka, tiek vykdomoje ne teismo tvarka. Pareiškėja į UAB „Elektros gelmė” bankroto procesą gali įstoti tik jam prasidėjus, t. y. pateikiant finansinį reikalavimą. UAB „Elektros gelmė” kreditorių susirinkimui patvirtinus pareiškėjos finansinį reikalavimą, pareiškėja įgis visas kreditorės teises, numatytas ĮBĮ, todėl tokiu būdu, vykdant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, pareiškėjos teisės nėra niekaip pažeidžiamos ar suvaržomos.Mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš UAB „Elektros gelmė” banko sąskaitos nėra vykdomasis dokumentas, nes nėra vykdomas civilinio proceso tvarka, todėl jo egzistavimas nesudaro kliūčių bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui. Be to, UAB „Elektros gelmė” prievolė mokesčių administratoriui šiuo metu yra įvykdyta, todėl net jeigu nurodymas nurašyti lėšas būtų pripažintas vykdomuoju dokumentu, pažeidimas turi būti laikomas tik formaliu, neturinčiu jokios įtakos tolesniam bankroto procesui, kitų kreditorių teisėms.Tarp UAB „Elektros gelmė” ir pareiškėjos nei ginčijamo kreditorių nutarimo priėmimo metu, nei dabar nėra kilęs joks turtinis ginčas. Atitinkamai, pagal tokį aiškinimą ĮBĮ nuostata dėl neteisminio bankroto procedūros galimumo, kad iš įmonės neturi būti išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, reikšminga tuomet, kai bankroto ne teismo tvarka įmonė turi asmeninę prievolę kreditoriui, o ne yra užtikrinusi trečiųjų asmenų prievoles.Pareiškėja Luminor bank, AB, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens UAB „Elektros gelmė” atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Pareigą įmonei pranešti visiems kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą iškelti įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka numato ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis. Ši teisės norma nenumato išimčių, kad hipotekos kreditoriai, kuriems yra įkeistas įmonės turtas, neturi būti informuojami apie šaukiamą susirinkimą, o vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad nutarimui vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka turi pritarti ¾ balsų turintys kreditoriai, įskaitant tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, suponuoja pagrįstą išvadą, kad ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis nediferencijuoja kreditorių, kuriems turi būti ir kuriems neturi būti pranešta apie šaukiamą susirinkimą.Apeliantė nepagrįstai neatsižvelgia į reikšmingą faktinę aplinkybę, kad jos 2017 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo metu, kuriame buvo priimtas apskųstas nutarimas iškelti UAB „Elektros gelmė” bankroto bylą ne teismo tvarka, jau buvo išduotas ir viešame registre nuo 2017 m. spalio 13 d. įregistruotas faktas dėl 2017 m. spalio 11 d. notarės išduoto vykdomojo įrašo dėl daugiau nei 7 000 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų bei subsidiariai atsakingo asmens – įkaito davėjo UAB „Elektros gelmė“.Apeliantės argumentai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas nurašyti nuo UAB „Elektros gelmė” banko sąskaitos mokestinę nepriemoką nėra vykdomasis dokumentas, yra nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio 2 dalį, mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką vykdomas Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, o pagal CPK vykdomieji dokumentai yra ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Notaro vykdomasis raštas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, todėl apeliantei žinant, kad bankas pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, buvo neteisėtai pradėtas neteisminis UAB „Elektros gelmė“ bankroto procesas, pažeidus ĮBĮ 12 straipsnyje numatytas imperatyvias normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Elektros gelmė” bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl pareigos informuoti kreditorius apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka
ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei, t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016).Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Luminor bank, AB, nebuvo informuota apie ne teismo tvarka UAB „Elektros gelmė“ keliamą bankroto bylą. Tačiau apeliantės teigimu, ji neturėjo pareigos informuoti pareiškėjos apie bankroto bylos iškėlimą, kadangi pastaroji kaip hipotekos kreditorė reikalavimo teisę įgijo tik prasidėjus UAB „Elektros gelmė” bankroto procedūrai, todėl iki bankroto proceso ne teismo tvarka pradžios Luminor bank, AB, laikytina tik įkaito turėtoja, o jos reikalavimo teisė yra sąlygojama bankroto procedūros pradžios. Apeliacinės isntancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, juos laiko teisiškai nepagrįstais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Elektros gelmė“ banko naudai už trečiųjų asmenų prievoles nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra įkeitusi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir sklypo nuomos teisę. Hipoteka yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Pažymėtina, kad viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo daikto hipoteka. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t. y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.181 straipsnis). Šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. notarė R. B. atliko vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 7 183 325,73 Eur skolos iš Luminor bank, AB įkeisto turto išieškojimo, notarės vykdomajame įraše nurodyta, kad kartu su skolininku subsidiariai atsakingas asmuo įkaito davėjas – UAB „Elektros gelmė“. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ne teismo tvarka iškeltos bankroto bylos metu (2017 m. lapkričio 23 d.) pareiškėja Luminor bank, AB, turėjo reikalavimą teisę į UAB „Elektros gelmė“, kaip į subsidiarią skolininkę, t. y. UAB „Elektros gelmė“ buvo UAB „Elektros gelmė“ hipotekos kreditorė, todėl jai turėjo būti pranešta apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis).
Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka
ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Elektros gelmė” 2017 m. lapkričio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo buvo priimti tuo metu, kai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodymą nurašyti 577,49 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Elektros gelmė” sąskaitos. Apeliantės teigimu, mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš UAB „Elektros gelmė” banko sąskaitos nėra vykdomasis dokumentas, nes nėra vykdomas civilinio proceso tvarka, todėl jo egzistavimas nesudaro kliūčių bankroto ne teismo tvarka vykdymui.CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodymas nurašyti 577,49 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Elektros gelmė”, priešingai nei teigia apeliantė, yra vykdomasis dokumentas, kuris reiškia tarp įmonės skolininkės ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kilusį turtinį ginčą. Vien tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka metu nebuvo pažeistos ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios nuostatos. Be to, pagal CK 4.192 straipsnio 5 dalį, nutarties 16 punkte nurodytas notaro vykdomasis įrašas taip pat yra vykdomasis dokumentas, vykdomas pagal CPK nustatytą tvarką.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė ĮBĮ normas, todėl naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėja Luminor Bank, AB, prašo priteisti 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punktą maksimali už šio procesinio dokumentų parengimą priteistina suma yra 353,92 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki nurodytos sumos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai Luminor bank, AB, j. a k. 112029270, iš suinteresuoto asmens UAB „Elektros gelmė“, j. a k. 302874236, 353,92 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 92 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.