- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1042/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. ir atsakovo tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. A2-34-578/2011 pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovui tikrajai ūkinei bendrovei „Energija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovui TŪB „Energija“ dėl skolos priteisimo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys patvirtino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 366 867,04 Lt sumą, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui taikos sutartyje nurodyta tvarka ir terminais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovui TŪB „Energija“ dėl skolos priteisimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį, atmesti šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas apie taikos sutartį sužinojo 2010 m. rugpjūčio 13 d., t.y. po to, kai antstolė areštavo TŪB „Energija“ lėšas ir atsakovas informavo apie tai pareiškėją. Pažymėjo, kad atsakovas yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Pareiškėjo J. K. įsitikinimu, teismo nutartis susijusi su jo teisėmis ir pareigomis, tačiau jis nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad išnagrinėtos civilinės bylos pagrindas – atsakovo įsipareigojimų nevykdymas pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad J. K. pareiškėjas nebuvo šios sutarties šalis, šia sutartimi jis neįgijo jokių teisių bei neprisiėmė jokių pareigų. Teismo teigimu, vien tai, kad pareiškėjas yra atsakovo TŪB „Energija“ tikrasis narys, kuris už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, nuomos sutartis pagal išnagrinėtoje byloje pateiktus įrodymus yra niekinė ir negaliojanti, todėl UAB „Via sportas“ reikalavimų pripažinimas taikos sutartimi yra teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimas, kurie imperatyviai įtvirtinti CK 1.5 straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3333-392/2010, pateikė tik ištraukas iš interneto tinklapiuose esančių straipsnių, kurios negali būti pripažintos svariais įrodymais, paneigiančiais ieškovo pateiktą šalių pasirašytą nuomos sutartį, patalpų perdavimo-priėmimo aktą, įrangos perdavimo-priėmimo aktą bei atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pagal byloje esančius įrodymus ex officio turėjo pripažinti nuomos sutartį niekiniu bei negaliojančiu sandoriu.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis ir jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartis buvo priimta klaidingai pritaikius teisės normas, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisme pateikė 2010 m. rugsėjo 9 d. ir teigė, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintą 2010 m. sausio 18 d. taikos sutartį jis sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 13 d., kai atsakovo vadovas jam pranešė apie antstolės patvarkymą areštuoti visas įmonės sąskaitas.
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas yra vienas iš dviejų atsakovo TŪB „Energija“ tikrųjų narių, o kitas tikrasis narys yra atsakovo direktorius V. D. , kuris atstovavo atsakovą civilinėje byloje, konstatavo, kad pareiškėjas, turintis teisę susipažinti su visais TŪB „Energija“ dokumentais, turėjo visas galimybes sužinoti apie civilinę bylą bei šalių pasirašytą taikos sutartį. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad taikos sutarties patvirtinimo teisme diena ir yra ta diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisme pateikė 2010 m. rugsėjo 9 d., t.y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pareiškėjas turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Dėl to teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujino atmestinas ir kaip pateiktas praleidus prašymo padavimo terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. ir atsakovas TŪB „Energija“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovui TŪB „Energija“ dėl skolos priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas J. K. neturėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kadangi jis nebuvo 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties šalis ir pagal ją neįgijo jokių teisių bei pareigų. Teismas ignoravo į bylą pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog minėta nuomos sutartis buvo niekinė, sudaryta tik dėl akių. Nepaisant to, kad J. K. nebuvo 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties šalis, teismas, patvirtindamas taikos sutartį, faktiškai pripažino jo prievolę mokėti tariamą skolą UAB „Via sportas“ tuo atveju, kai nepakanka įmonės turto, taigi nusprendė dėl tikrojo nario pareigų, nors pareiškėjas ir nedalyvavo teismo procese.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad TŪB „Energija“ ir UAB „Via sportas“ pasirašyta taikos sutartis neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešam interesui. Teismas, tirdamas į bylą pateiktus įrodymus, visiškai nevertino faktinio šalių elgesio, o rėmėsi vien UAB „Via sportas“ parengtų dokumentų pažodiniu aiškinimu. Teismas įrodymus vertino tik pagal jų formą, o ne pagal turinį, o tai neleido išsamiai nustatyti bylos faktinių aplinkybių.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas TŪB „Energija“ nesikreipė dėl nuomos sutarties nutraukimo. Dėl nuomos sutarties nutraukimo negalėjo kreiptis nei viena iš šalių, kadangi 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis buvo tariamas sandoris, kuris jokių teisių ar pareigų šalims nesukėlė.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apie 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį bei jos pagrindu patvirtintą taikos sutartį J. K. turėjo sužinoti taikos sutarties patvirtinimo teisme dieną, kadangi jis yra tikrasis ūkinės bendrijos narys ir turi teisę susipažinti su visais TŪB „Energija“ dokumentais. J. K. yra atsakingas už TŪB „Energija“ santykius su užsienio įmonėmis ir didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje, todėl objektyviai negali kasdien susipažinti su visais TŪB „Energija“ vadovo sudaromais sandoriais Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmos instancijos teismo išvada, jog J. K. turėjo sužinoti apie įvykusį teismo procesą nedelsiant po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo, apie kurią nebuvo informuotas, praleistas terminas atnaujintinas, kadangi buvo praleistas dėl svarbių priežasčių
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Via sportas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimo bylai svarbias aplinkybes ištyrė ir byloje esančius įrodymus vertino būtent ta apimtimi, kurios pakako nustatyti, ar yra pagrindas proceso atnaujinimui, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal bylos medžiagą, pareiškėjo, ieškovo bei atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrindo procesui atnaujinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatyta tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, o visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Turint dėmesyje svarbų teisės sistemos stabilumo siekį, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo ir jis gali būti naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės savo pažeistas teises apginti kitais teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra pasinaudodamas instancine teismų sistema. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Dėl to pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo pateiktas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, pagal CPK 370 straipsnio pirmąją bei trečiąją dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo J. K. teigimu, procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto pagrindu, kadangi teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių taikos sutartis, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, bei CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Teisėjų kolegija nesutinka J. K. su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apie 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį bei jos pagrindu patvirtintą taikos sutartį J. K. turėjo sužinoti taikos sutarties patvirtinimo teisme dieną, kadangi jis yra tikrasis ūkinės bendrijos narys. Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnio antroji dalis numato, kad kiekvienas tikrasis narys, įgyvendindamas priimtus sprendimus, turi teisę veikti bendrijos vardu, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip; jeigu bendrijos vardu turi teisę veikti tik visi tikrieji nariai kartu, sandorius pasirašo visi tikrieji nariai, o kai yra kitų tikrųjų narių rašytinis įgaliojimas sudaryti sandorius, juos gali pasirašyti vienas tikrasis narys. Į bylą pateikta TŪB „Energija“ 2009 m. birželio 25 d. jungtinės veiklos sutartis patvirtina, kad šią bendriją sudaro du dalyviai – J. K. bei V. D. ir šie dalyviai minėtos sutarties 7.6 punktu susitarė, kad V. D. , vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 11 straipsnio antrąja dalimi, įgaliojamas bendrijos vardu pasirašyti sandorius. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei šalių 2010 m. sausio 18 d. taikos sutartį TUB „Energija“ vardu sudarė V. D. . Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad J. K. ir V. D. laisva valia susitarė, jog sandoriai TŪB „Energija“ vardu bus sudaromi dalyvio V. D. , nėra pagrindo pripažinti, kad J. K. apie V. D. veiksmus nežinojo, taip pat laikytina, kad J. K. turėjo visas galimybes sužinoti apie sudarytus sandorius, iškeltą civilinę bylą bei šalių pasirašytą 2010 m. sausio 18 d. taikos sutartį. CPK 368 straipsnio pirmoji dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2010 m. rugsėjo 9 d., laikytina, kad pareiškėjas J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidus įstatymo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio termino praleidimo yra pagrįstos. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas J. K. neturėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. 2009 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Via sportas“ ir TŪB „Energija“, taigi J. K. sutarties šalimi nebuvo. Minėta sutartis teises ir pareigas sukūrė UAB „Via sportas“ bei TŪB „Energija“, tačiau ne tiesiogiai TŪB „Energija“ tikriesiems nariams. Be to, kaip konstatuota, J. K. apie tokio sandorio sudarymą, būdamas vienu iš dviejų tikrosios ūkinės bendrijos dalyvių, perdavęs bendrijos atstovavimo teisę V. D. , turėjo žinoti.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog TŪB „Energija“ ir UAB „Via sportas“ pasirašyta taikos sutartis neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešam interesui. Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nustatyta įstatyme (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), tačiau ji nėra visiškai nevaržoma, nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. TŪB „Energija“ ir UAB „Via sportas“ 2010 m. sausio 18 d. taikos sutarties turinys patvirtina, kad šalys susitarė, jog atsakovas TŪB „Energija“ yra skolingas UAB „Via sportas“ 366 867,04 Lt pagal šalių sudarytą 2009 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir šios sutarties pagrindu iki kreipimosi į teismą dienos atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras. Apelianto teigimu, šalių sudaryta taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, kadangi 2009 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis buvo tariamas sandoris. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. 2009 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas, 2009 m. balandžio 1 d. įrangos perdavimo-priėmimo aktas, atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad minėta sutartis buvo vykdoma, t.y. buvo sukurtos teisinės pasekmės, kurių buvo siekiama sudarant 2009 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių sudarytos taikos sutarties turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad ši sutartis prieštarauja viešajam interesui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą Teisėjai Artūras Driukas Kazys Kailiūnas Egidijus Žironas