- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- A-492-3330-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00211-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Pareiškėjas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. KS-89 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nesutinka, jog jis, dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) posėdyje ir jame balsuodamas dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „City service“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Teigė, kad jis samdomo darbo santykiais buvo susijęs su UAB „Domestas“, UAB „Realco“, UAB „Urban Housing“, tačiau ne su AB „City service“, todėl nepagrįstas yra Komisijos argumentas, jog vien dėl to, kad UAB „Icor“ ir AB „City service“ yra dukterinės bendrovės, pareiškėjas turi privatų interesą dėl balsavimo rezultatų. Pažymėjo, kad patronuojanti ir dukterinės įmonės yra susijusios tarpusavyje, tačiau pagrindinė priklausomybė ir interesų derinimas vyksta tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, bet ne tarp pačių dukterinių įmonių, nes įtaką jų veiklai turi patronuojančios (šiuo atveju UAB „Icor“) priimti sprendimai. Tuo tarpu dukterinės įmonės priimti sprendimai nesukuria imperatyvių teisių ir pareigų kitoms tos pačios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms. Todėl ir šiuo atveju balsavimo rezultatai, susiję su AB „City service“ interesais, esminę įtaką turės UAB „Icor“, o ne kitoms dukterinėms jos įmonėms. Pareiškėjas pažymėjo, jis, išrinkus jį Tarybos nariu, savo noru nutraukė darbo sutartis su UAB „Urban Housing“ bei UAB „Domestas“, siekdamas, jog ateityje nekiltų abejonių dėl jo nepriklausomumo sprendžiant su įmonėmis susijusius klausimus. Paaiškino, kad UAB „Urban Housing“ generaliniu direktoriumi dirbo iki 2007 m. birželio 21 d., UAB „Domestas“ generaliniu direktoriumi – iki 2007 m. birželio 21 d., o UAB „Realco“ dirba pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad dar iki balsavimo dėl UAB „Lazdynų būsto“ pareiškėjas jau nebedirbo minėtose įmonėse generaliniu direktoriumi, todėl neturėjo pareigos nusišalinti, nes nesikirto jokie privatūs interesai. Teigė, kad jis tiesiog tinkamai ėjo savo pareigas – dalyvavo posėdžiuose ir balsavo. Akcentavo, kad AB „City service“ pareiškėjas neužima jokių pareigų ir ši įmonė nėra susijusi su jo darbine veikla kitose tos pačios patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse. Teigė, kad jis ar jo šeimos nariai dėl dalyvavimo Tarybos posėdyje ir balsavimo jame negavo jokios turtinės ar kitokios naudos. Aiškino, kad neturi jokio asmeninio suinteresuotumo priimtais sprendimais šios įmonės atžvilgiu, kadangi yra samdomas darbuotojas, gaunantis nustatyto dydžio darbo užmokestį, kuris visiškai nepriklauso nuo balsavimo įmonių klausimais rezultatų. Pareiškėjas nėra nė vienos iš minėtų įmonių akcininkas, kuris, skirtingai nuo darbuotojo, yra suinteresuotas įmonės interesais priimamais sprendimais.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–35) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepime į skundą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-951/2010 bei 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010 padarytomis išvadomis ir teigė, kad atmestinas pareiškėjo teiginys, esą jis privalėjo vykdyti savo tarnybines pareigas ir dalyvauti klausimo, susijusio su AB „City Service“, svarstymo procese. Paaiškino, kad klausimų sprendimo metu bendrovės UAB „Urban Housing“, UAB „Domestas“, UAB „Realco“ ir AB „City Service“ priklausė įmonių grupei „Rubicon Group“ (buvo jos dukterinės bendrovės). AB „City Service“ 2006 metais įgijo bendroves, kuriose pareiškėjas ėjo generalinio direktoriaus pareigas – UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“. Vėliau bendrovės buvo sujungtos į UAB „Realco“ ir parduotos UAB „Rubicon Group“. Pažymėjo, kad dalį pareiškėjo vadovavimo UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“ laikotarpio, šias bendroves kontroliavo AB „City Service“. Aiškino, kad UAB „Rubicon group“ (dabar – UAB „Icor“) valdo kontrolinį UAB „Realco“ (suformuota iš UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“) ir AB „City Service“ akcijų paketą. Šias visas, tarpusavyje susijusias įmones, privataus intereso šaltinio požiūriu atsakovas vertino kaip vieną darinį. Teigė, kad vienos bendrovės (įmonių grupės) dukterinės įmonės yra tarpusavyje susijusios, jos siekia tų pačių vieningų tikslų – patronuojančios (jas kontroliuojančios) įmonės (šiuo atveju UAB „Rubicon Group“) pelno didinimo. Atitinkamai dukterinės įmonės suinteresuotos ir kitų šios įmonių grupės (UAB „Rubicon Group“) dukterinių įmonių teigiamais veiklos rezultatais. Pažymėjo, kad įmonės įsigijimas – kai įsigyjančioji įmonė ima kontroliuoti įsigytosios įmonės turtą ir veiklą, o kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei, siekiant gauti naudos iš tos įmonės veiklos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 2 straipsnio 31 dalimi bei 30-uoju verslo apskaitos standartu ,,Susiję asmenys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. VAS-10. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (2007 m. lapkričio 26 d. administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2009 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A143-873/2009 ir kt.). Akcentavo, kad pareiškėjas tyrimo metu nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad nebėra UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“ generalinis direktorius, tokią informaciją jis pateikė tik teismui. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2008 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1945-08. Teigė, kad yra svarbi faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas ėjo itin atsakingas, vadovaujančias generalinio direktoriaus, pareigas net dviejose UAB ,,Rubicon Group“ dukterinėse įmonėse ir nepraėjus metams dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su patronuojančios bendrovės interesais. Teigė, kad pareiškėjas, kaip dviejų UAB ,,Rubicon group“ dukterinių bendrovių generalinis direktorius, kitos dukterinės įmonės – UAB ,,Realco“ projektų vadovas, buvo suinteresuotas kitos UAB ,,Rubicon group“ kontroliuojamos įmonės – AB ,,City Service“ sėkminga veikla (sutarties su UAB „Lazdynų būstas“ sudarymu), o tai jau yra pakankamas pagrindas pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų konfliktui atsirasti. Aiškino, kad šiuo atveju pareiškėjas negalėjo vykdyti savo, kaip Tarybos (Privatizavimo komisijos) nario, pareigų nešališkai ir objektyviai, ko iš jo reikalauja įstatymas ir viešasis interesas. Pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją ir privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti pagal Įstatymo nuostatas – vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant klausimus, susijusius su AB „City Service“. Pareiškėjas šios pareigos nevykdė. Aiškino, kad situacija, kai vietos politikas (pareiškėjas), eidamas savo tarnybines pareigas, sprendžia juridiniam asmeniui (jo darbovietes kontroliuojančiai bendrovei) neabejotinai reikšmingus klausimus neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų, numatančių, kad savivaldybės tarybos nariai, atstovaudami vietos bendruomenei, privalo visiems gyventojams tarnauti vienodai teisingai ir nešališkai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 126–132) prašė: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Įstatymas, ta apimti, kad nėra nustatyti konkretūs ribojimų taikymo terminai ir konkretūs santykių vertinimo kriterijai, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija); 2) nusprendus nesikreipti į Konstitucinį Teismą, spręsti ginčą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens argumentus.
Paaiškino, kad Įstatyme nėra apibrėžti kriterijai pagal kuriuos nustatomas interesų konflikto buvimas. Teigė, kad Komisijos išvada, jog patronuojanti įmonė ir visos jos dukterinės įmonės yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios, ginčytina, kadangi patronuojanti įmonė ir dukterinės įmonės yra susijusios tarpusavyje, tačiau interesų derinimas vyksta tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, bet ne tarp pačių dukterinių įmonių. Pažymėjo, kad balsavimo rezultatai esminę įtaką turės UAB „Icor“, o ne kitoms dukterinėms įmonėms, su kuriomis pareiškėją siejo darbo santykiai, todėl mano, kad pareiškėjas šiuo atveju neturėjo privačių interesų, interesų konfliktas nekilo. Pažymėjo, kad nei anksčiau, nei priimant sprendimus pareiškėjas nebuvo UAB „Icor“ dukterinių įmonių akcininkas. Aiškino, kad pernelyg atitolusių santykių vertinimas, kaip interesų konflikto buvimo pagrindas, neproporcingai apriboja tarnautojų teises, atliekant savo pareigas. Teigė, kad toks įstatymo aiškinimas ir interpretavimas, aiškių kriterijų neapibrėžimas ir sankcijų taikymas, neesant aiškaus reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai. Akcentavo, kad Įstatyme neapibrėžtas laiko tarpas, kurį buvęs darbuotojas laikomas susijusiu su ankstesne darboviete. Pažymėjo, kad Privatizavimo komisijai sprendžiant sutarties sudarymo su UAB „City service“ klausimą, pareiškėjas jau daugiau kaip tris mėnesius buvo nutraukęs santykius su UAB „Icor“ dukterinėmis įmonėmis, kuriose užėmė generalinio direktoriaus pareigas. Aiškino, nustatytas draudimas vienus metus po pažeidimo skatinti tarnautoją, o pasibaigus santykiams, draudimas tris metus priimti į valstybinę tarnybą, yra didele apimtimi varžantys asmens teises, todėl šie ribojimai, sankcijos negali būti paskiriamos, vadovaujantis spragų turinčiu reguliavimu, Komisijai ar teismui taikant įstatymo analogiją. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, plečiamasis Įstatymo aiškinimas, nurodant, kad asmuo laikomas susijęs su buvusiu darbdaviu 12 mėnesių po santykių nutraukimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis teisės principus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A745-1945/2008 suformuotas precedentas neturėtų būti taikomas. Teigė, kad Įstatymo normų plečiamasis aiškinimas šiuo atveju nėra galimas, be to, toks netikslus, spragų turintis teisinis reguliavimas, paliekant terpę subjektyviems vertinimams, prieštarauja pilietinės visuomenės, teisinės valstybės ir kitiems principams. Pažymėjo, kad šios aplinkybės kelia pagrįstą abejonę dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai. Paaiškino, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Įstatymo 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Teigė, kad šios teisės normos konstitucingumo klausimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, kad siekis užtikrinti viešojo intereso apsaugą negali nulemti kitų principų ir vertybių ignoravimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu (b. l. 162–171) pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. KS-89 „Dėl G. K.“ ir priteisė iš Komisijos G. K. naudai 100 Lt teismo išlaidų.
Teismas padarė išvadą, kad šios bylos dalykas yra išsiaiškinti, ar sieja kokie nors interesai (privatūs, viešieji, kt.) asmenis, dirbančius (dirbusius) patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse su tos pačios patronuojančios įmonės kitomis dukterinėmis įmonėmis, kuriose šie asmenys nedirba (nedirbo). Teismas nustatė, kad atsakovas remiasi įmonių sąsajumą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurių galima rasti Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas), Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas). Teismas nustatė, kad atsakovas, pasirėmęs nurodytuose įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis, padarė išvadą, jog patronuojanti įmonė ir visos jos dukterinės įmonės ne tik visuomet yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, tačiau ir jų interesai visuomet sutampa – siekti kuo didesnio pelno ir naudos. Teismas konstatavo, kad atsakovas išvadą, jog pareiškėjas nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytos prievolės įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, padarė neįvertinęs visų aplinkybių, nepakankamai pagrindęs Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo teisės normų sąsajumą su Įstatymo normomis, todėl mano, kad skundžiamas aktas nėra tinkamai (pakankamai) ir įtikinamai argumentuotas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str.). Pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas skundžiamų veiksmų atlikimo metu ėjo pareigas bei gavo su darbo santykiais susijusių pajamų iš kitų trijų UAB „Rubicon group“ dukterinių įmonių, nes jis dar 2007 m. rugpjūčio 17 d. Komisijai pateikė privačių interesų deklaracijos priedą Nr. 3 (dėl duomenų patikslinimo), kurio I skyriuje ,,Bendrieji duomenys“ nurodė, jog dirba UAB ,,Realco“ projektų vadovu ir Tarybos nariu, todėl, teismas vertino, kad atliekant tyrimą, jis neprivalėjo savo iniciatyva papildomais dokumentais įrodinėti, jog jo darbo santykiai su kitomis dviem įmonėmis, kuriose jis dirbo generaliniu direktoriumi, nutrūko. Tačiau teismas padarė išvadą, kad šis skundžiamo sprendimo netikslumas savaime jo nedaro neteisėtu, nes pagal teismų praktiką analogiškose bylose, asmeniui pakeitus darbovietę, 12 mėnesių toks asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos išvada apie pareiškėjo kaltę pažeidus Įstatymą, padaryta formaliai pacitavus įstatymų (kurie, beje, reglamentuoja visiškai kitus teisinius santykius) normas dėl įmonių, kurios sudaro grupę, tarpusavio sąsajumo, ir iš esmės ją (t. y. išvadą) sudaro vienas sakinys, kad patronuojanti įmonė ir visos jos dukterinės įmonės ne tik visuomet yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, tačiau ir jų interesai visuomet sutampa – siekti kuo didesnio pelno ir naudos. Teismas vertino, kad ši išvada nepagrindžia pareiškėjo, kaip buvusio dviejų dukterinių įmonių generalinio direktoriaus ir šiuo metu tebedirbančio trečios dukterinės įmonės projektų vadovu, interesų tiesioginio sąsajumo su ketvirta dukterine įmone, kurioje jis nedirbo ir nedirba, nes iš cituotų teisės normų galima daryti vienintelę neabejotiną išvadą, kad: a) patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės sudaro įmonių grupę (Atskaitomybės įstatymo 3 str. 2 d.) ir b) to paties patronuojančio apmokestinamojo asmens dukteriniai apmokestinamieji asmenys tarpusavyje yra susiję asmenys (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 31 d. 8 p.). Tačiau teismas vertino, kad sisteminė kitų teisės normų (Atskaitomybės įstatymo 3 str. 8–10 d., Akcinių bendrovių įstatymo 5 str. 4–5 d.) analizė leidžia teigti, kad dukterinės įmonės negali daryti viena kitai tiesioginio, o ir netiesioginio lemiamo poveikio. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nėra padaryta jokių analizių, kaip konkrečiai, kokiais aspektais (organizaciniais, finansiniais, atskaitomybės, kt.) tarpusavyje yra susiję (ar bent teoriškai gali būti susijusios) vienos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių vadovaujantys darbuotojai, šį sąsajumą vertinant pagal Įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), t. y. jį tinkamai motyvuoti, todėl nutarė skundžiamą sprendimą, kaip neatitinkantį šio reikalavimo, panaikinti. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas (22–24 str.) senaties terminų atsakomybei pagal šį Įstatymą taikyti nenumato. Teismas taip pat atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatęs, kad Įstatymu nėra nei galimybių, nei reikalo nustatyti „konkrečius santykių vertinimo kriterijus“, nes apie konkretaus asmens viešųjų-privačių interesų susikirtimą turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju detaliai išanalizavus situaciją. Taip pat pažymėjo, kad teismui nekyla jokių abejonių dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo teisės normų sisteminės analizės padaryta išvados, kad, pakeitus darbovietę, 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta.
III.
Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 176–179), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp AB „City Service“, kaip ketvirtosios UAB „Rubicon group“ dukterinės įmonės, ir pareiškėjo (jo eitų pareigų) nebuvo jokių sąsajų (tiesioginių ar netiesioginių), ir kad pareiškėjas tinkamai informavo Komisiją apie ryšių su dviem UAB „Rubicon group“ dukterinėm įmonėm nutraukimą. Paaiškina, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog dalį pareiškėjo vadovavimo UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“ laikotarpio, šias bendroves kontroliavo AB „City Service“ (AB „City Service“ 2006 metais įgijusi UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“, kuriose pareiškėjas ėjo generalinio direktoriaus pareigas, sujungė jas į UAB „Realco“ ir pardavė UAB „Rubicon Group“).
2. Akcentavo, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Komisijai tyrimo metu nepateikė aiškių duomenų, patvirtinančių, kad nebėra UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“ generalinis direktorius, t. y. to nenurodė nei Komisijai teiktame paaiškinime, nei privačių interesų deklaracijoje. Vadovaujasi Komisijos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. KS-24 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių nuostatomis, galiojusiomis nagrinėjamų pareiškėjo veiksmų atlikimo metu ir nurodo, kad Komisijai nebuvo pateikti privačių interesų deklaracijos pakeitimai, kuriuose būtų aiškiai, pagal privačių interesų deklaracijų pildymo taisykles, nurodyta, jog pareiškėjas nutraukė ryšius su šiomis įmonėmis.
3. Nurodo, kad Komisijos sprendime nagrinėti klausimai dėl pareiškėjui kilusio interesų konflikto konkrečiu atveju sietini su įmonių (privačių asmenų valdomų bendrovių) veikloje kylančiais teisiniais santykiais, todėl Komisija pagrįstai rėmėsi sprendime ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių (bendrovių) sąsajumą, ir pagrįstai jais vadovavosi įrodinėdama konkrečių įmonių tarpusavio ryšius ir dėl šių ryšių pareiškėjui kilusį interesų konfliktą.
4. Paaiškina, kad įmonių grupę sudarančios patronuojančios įmonės dukterinės įmonės, vykdydamos savo veiklą, rūpinasi patronuojančios įmonės, kaip šias dukterines įmones kontroliuojančio asmens (galinčio daryti joms lemiamą įtaką), įtakos sferos plėtimu, pelno didinimu ir pan. Dukterinė įmonė, joje vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai yra suinteresuoti kitos dukterinės įmonės veikla tiek, kiek ji gali lemti patronuojančios įmonės gerovę. Patronuojanti įmonė kartu su dukterinėmis įmonėmis (įmonių grupė) vertintina kaip vienas darinys, vienas ūkio subjektas, kuris suinteresuotas pelno siekimu. Komisija vertina, kad vienos dukterinės įmonės darbuotojas, dalyvaudamas priimant sprendimą dėl kitos dukterinės įmonės, veikia abiejų dukterinių įmonių patronuojančios įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).
Atsiliepimas
5. Akcentuoja, kad Sprendime bei atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui cituotų teisės aktų nuostatos atspindi įstatymų leidėjo valią vienos patronuojančios įmonės dukterines įmones (įmonių grupė) laikyti tarpusavyje susijusiomis, todėl mano, kad teisingai laikė šias įmones vienu dariniu, galinčiu lemti asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, interesų konfliktą Įstatymo prasme.
6. Pastebi, kad ir konkurencijos teisėje įmonių grupę sudarančios bei vienos įmonės visos dukterinės įmonės laikomos tarpusavyje susijusiomis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“, „susijusių ūkio subjektu grupė“ – subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu, iš esmės atitinka subjekto, sudaryto iš patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių, sampratą (Konkurencijos įstatymo 2 str. 12 d. 2 p.).
7. Akcentuoja, kad teismas, teigdamas, jog asmeniui, einančiam atitinkamas pareigas vienoje dukterinėje įmonėje, interesų konfliktas nekyla dalyvaujant rengiant, svarstant (ir) ar priimant sprendimus dėl tos pačios patronuojančios įmonės kitų dukterinių įmonių veiklos, formuoja ydingą praktiką, kuri leis apeiti Įstatymo, siekiančio įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, nuostatas, pavers šias nuostatas deklaratyviomis.
Pareiškėjas G. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 183–184).
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas, jame taikyti tinkami ir galiojantys teisės aktai bei įsigilinta į bylos aplinkybes. Mano, kad apelianto nurodyti motyvai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei prieštarauja priimtam teismo sprendimui. Pažymi, kad Komisija nutraukė vieną tyrimą dėl analogiškos situacijos su pareiškėju (2010 m. balandžio 5 d. Komisijos sprendimas). Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo ankstesni nutarimai nebeturi prasmės, nes pareiškėjas nebėra Tarybos narys, todėl apeliacinio skundo padavimas net neturės praktinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija, kurios vienas iš narių – G. K.. Jis dalyvavo ir balsavo komisijos 2007 m. spalio 8 d., 10 d., 22 d., lapkričio 13 d., gruodžio 12 d. posėdžiuose svarstant dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „City Service“.
Klausimų sprendimo metu bendrovės UAB „Urban Housing“, UAB „Domestas“, UAB „Realco“ ir AB „City Service“ priklausė įmonių grupei „Rubicon Group“ (buvo jos dukterinės bendrovės). AB „City Service“ 2006 metais įgijo bendroves, kuriose pareiškėjas ėjo generalinio direktoriaus pareigas – UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“. Vėliau bendrovės buvo sujungtos į UAB „Realco“ ir parduotos UAB „Rubicon Group“. Dalį pareiškėjo vadovavimo UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“ (iki 2007 m. birželio 21 d., b. l. 10, 11) laikotarpio, šias bendroves kontroliavo AB „City Service“. UAB „Rubicon group“ (dabar – UAB „Icor“) valdo kontrolinį UAB „Realco“ (suformuotą iš UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“) ir AB „City Service“ akcijų paketą. UAB „Realco“ nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. G. K. dirbo projektų vadovu (b. l. 12). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad įmonių grupę sudaro patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės. Dukterinė įmonė – tai įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vieną ar kelias įmones. Įmonių grupę sudaro patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės. Patronuojančios įmonės atliekama kontrolė yra įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš to gauti naudos. Patronuojančios įmonės ir visų jos dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės turi būti konsoliduotos (sudaromos kaip viena atskaitomybė).
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat numato, kad to paties patronuojančio apmokestinamojo asmens (patronuojančios įmonės) dukteriniai apmokestinamieji asmenys (dukterinės įmonės) yra susiję. Taip pat susijusiais asmenimis laikomi patronuojantis apmokestinamasis asmuo (patronuojanti įmonė) bei dukterinio apmokestinamojo asmens (dukterinės įmonės) valdymo organo narys (31 str. 2 d. 8 p., 11 p.).
Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Konkurencijos įstatyme vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“, „susijusių ūkio subjektų grupė“ – subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu, iš esmės atitinka subjekto, sudaryto iš patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių, sampratą (2 str. 12 d. 2 p.).
Aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas pagrindžia išvadą, kad patronuojančios ir dukterinės įmonės veikia kaip susijusių ūkio subjektų grupė, vienijama tų pačių interesų ir tikslų – siekti pelno. Įmonių konsoliduotas apskaitos tvarkymas reiškia, kad visos įmonių grupės turtas, įsipareigojimai, veiklos pelnas apskaitomas bendrai, sprendimus dėl dukterinių įmonių pelno paskirstymo priima patronuojanti bendrovė.
CK 2.45 straipsnis numato, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. CK 2.48 straipsnis numato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Dukterinės bendrovės (jų akcijos) yra patronuojančios bendrovės turtas, nagrinėjamu atveju valdomas nuosavybės teise.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad sprendimo priėmimas dėl vienos iš dukterinių bendrovių nesusijęs su kitos dukterinės bendrovės veikla, grindė išimtinai formaliu teisės normų, susijusių su sprendimų priėmimu dėl dukterinės bendrovės valdymo, aiškinimu, t. y., kad viena dukterinė bendrovė negali priimti sprendimų, susijusių su kitos dukterinės bendrovės valdymu. Tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes ji neatspindi tiek patronuojančios, tiek dukterinės bendrovių valdymų organų priimamų sprendimų turinį lemiančio faktoriaus – visos susijusių įmonių grupės bendrų interesų, sąlygotų tikslo veikti pelningai. Bendrine prasme žodis ,,interesas“ yra suprantamas kaip reiškiantis svarbų, rūpimą dalyką, reikalą, naudą (Lietuvių kalbos instituto parengtas ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“). Vadinasi, patronuojanti įmonė yra suinteresuota, kad jos dukterinė įmonė veiktų kuo pelningiau (siektų kuo didesnio pelno), sudarinėtų sandorius pačiomis palankiausiomis sąlygomis, patronuojanti įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį visų dukterinių įmonių ūkinei veiklai, imtis priemonių, kad dukterinių įmonių sprendimai būtų derinami. Kita vertus, dukterinė įmonė visada veikia atsižvelgdama į patronuojančios įmonės interesus, tai reiškia, ir į visos susijusių įmonių grupės interesus.
Šias visas, tarpusavyje susijusias įmones, privataus intereso šaltinio požiūriu atsakovas pagrįstai vertino kaip vieną darinį. Nagrinėjamu konkrečiu atveju, privačių interesų požiūriu, sprendimas dėl UAB „City Service“ sudaromo sandorio naudingumo yra reikšmingas tiek patronuojančiai įmonei, tiek visoms dukterinėms įmonėms, nes patronuojanti įmonė ne tik suinteresuota sandorio tiesiogine nauda, bet, esant konsoliduotai finansinei atskaitomybei, gali priimti lemiamus sprendimus dėl didelės vertės sandorio finansavimo.
Kitas reikšmingas aspektas byloje yra paties pareiškėjo privataus intereso identifikavimas. Sprendimų dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „City Service“ metu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį kitos dukterinės bendrovės – UAB „Realco“ projektų vadovu. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad jo pajamų pagal darbo sutartį dydžiui turi įtakos ne tik įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, bet ir patronuojančios bendrovės bei visos susijusių įmonių grupės ekonominė finansinė padėtis. Atsakingos pareigos vienoje dukterinėje bendrovėje yra veiksnys, patvirtinantis asmens privatų interesą, kad tiek kita susijusios grupės įmonė, tiek visa įmonių grupė veiktų pelningai. Be to, UAB „Realco“ yra įkurta sujungus UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“, kuriose pareiškėjas iki 2007 m. birželio 21 d. ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant tiek į įmonių sujungimo faktą, tiek į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008 pateiktą Įstatymo 6, 18–20 straipsnių sisteminę analizę, kad pakeitus darbovietę, 12 mėnesių asmuo laikomas turinčiu sąsajų su ankstesniąja darbo vieta, darytina išvada, kad pareiškėjo darbo sutarčių nutraukimas neturėjo įtakos pareiškėjo privačiam interesui, susijusiam su įmonių grupės veiklos gerais rezultatais.
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Pareiškėjas, dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje ir jame balsuodamas dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „City service“, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Ši situacija atitinka Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto definiciją. Pareiškėjo statusas įpareigoja jį tarnybinėje veikloje laikytis įstatymais numatytų reikalavimų, kurių tikslas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ įgyvendinimą. Vienas šio principo įgyvendinimo aspektų yra užtikrinimas, kad, priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, priimami sprendimai būtų nešališki ir būtų užkirstas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Siekiant šio tikslo, Įstatyme asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, yra numatytos konkrečios pareigos, kurių pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįvykdė.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl susijusių įmonių grupės valdymo, neįvertino priimamų sprendimų turinį lemiančių bendrų tikslų ir interesų, todėl nepagrįstai patenkino skundą ir panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Komisijos išvados apie įmonių ryšį patvirtina kilus interesų konfliktą. Tokios išvados pagrindimui neturėjo reikšmės, kad pareiškėjas nenurodė komisijai duomenų apie darbo santykių nutraukimą su UAB „Urban Housing“ ir UAB „Domestas“, kaip jau buvo aptarta aukščiau. Be to, Komisija, turėdama pareigą pagrįsti sprendimą objektyviais faktais, abejones dėl darbo sutarčių nutraukimo turėjo galimybę patikrinti viešuose duomenų šaltiniuose.
Įstatymas savo esme yra prevencinis. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečias pasekmes, patvirtinančias, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Ginčijamas komisijos sprendimas šiuo aspektu yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aiškinimu. Pirmosios instancijos išvada, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįsta.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo atmeta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., 142 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.