Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AN2.2.-337-1007/2016

2016 m. rugpjūčio 3 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. Š. bei jo atstovei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Žiedienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį traukiamas G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametis, mokėsi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2016 m. balandžio 21 d. apie 19 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) parke iš nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini), pavogė „JBL“ garso kolonėlę, kurios vertė 39 eurai (1,04 MGL). Tokiais savo veiksmais G. Š. įvykdė svetimo turto pagrobimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. neigė pavogęs iš nepilnamečio D. V. „JBL“ garso kolonėlę ir paaiškino, kad tądien jis su draugais D. B., D. M. ir A. F. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, ten jau buvo D. V., kuris turėjo „JBL“ garso kolonėlę. Jis paprašė, kad D. V. leistų jam prisijungti prie „JBL“ garso kolonėlės. Kadangi jam nepavyko prisijungti, jis kolonėlę padėjo, visa tai galėjo matyti S. J. ir A. P.. Nors A. F. paaiškinimuose nurodo, kad jis pamatęs G. Š. turint kolonėlę, paklausė, kodėl jis negrąžino D. V. kolonėlės, o šis jam atsakė: „man pochui“, tačiau A. F. nori jį apkalbėti, nes jie susipyko. Paaiškino, kad A. F. pavogė dviratį, o jis pastebėjęs pas A. F. dviratį, suprato, jog dviratis priklauso jo draugui E. Š., ir apie tai pranešė E. Š. (policijai apie šį įvykį nepranešta). Išgirdęs liudytojų parodymus G. Š. nurodė, kad jis taip pat turi raudonos spalvos „JBL“ garso kolonėlę, kurios jis kartu su draugais klausėsi (duomenys neskelbtini) namo kieme.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad D. V. yra jos sūnus. Ji davė pinigų, kad jos sūnus pilnametis S. V. nusipirktų „JBL“ garso kolonėlę, ja naudojasi visi jos vaikai. Liudytoja neprisimena, kiek kainavo kolonėlė, todėl ją vertina 20 eurų. Paaiškino, kad sūnus D. V. pranešė, kad neranda „JBL“ garso kolonėlės. Jis nežinojo, kas paėmė kolonėlę, todėl apie įvykį pranešė policijai. Prašo atlyginti pažeidimu padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nepilnametis liudytojas A. F., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei, t. y. motinai S. A., nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. yra jo draugas. Paaiškino, kad tądien su draugais G. Š. ir D. B. buvo Naujojoje Akmenėje, esančiame (duomenys neskelbtini) parke. Kai jie jau ruošėsi išeiti iš (duomenys neskelbtini) parko D. V. paprašė, kad G. Š. grąžintų jam „JBL“ kolonėlę, tačiau jis atsakė, kad neėmė. Po to su draugais nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, šio namo kieme G. Š. rodė geltonos ar oranžinės spalvos kvadratinę kolonėlę. Jis suprato, kad tai D. V. kolonėlė, todėl paklausė, kodėl negrąžino kolonėlės D. V.. Liudytojas paaiškino, kad jo santykiai su G. Š. yra geri, prieš incidentą su kolonėle nebuvo susipykęs su G. Š., nors pripažino, kad vėliau tarp jų įvyko konfliktas dėl dviračio, tačiau jis neapkalba G. Š. ir teismo posėdyje nurodė tik tas aplinkybes, kurios jam yra žinomos.

Teismo posėdžio metu nepilnametis liudytojas D. M., dalyvaujant jo įstatyminei atstovei, t. y. motinai E. M., nurodė kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. yra jo draugas. Paaiškino, kad tądien su draugais buvo Naujojoje Akmenėje, esančiame (duomenys neskelbtini) parke. Po su draugais su A. F., D. B. ir G. Š. nuėjo prie sporto rūmų, G. Š. išsitraukė iš striukės ar megztinio raudonos spalvos kolonėlę, suprato, kad ši kolonėlė priklauso D. V.. Po jis kartu su A. F. išėjo ir nežino, ką po to veikė G. Š., kur šiuo metu yra ši kolonėlė.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. yra jo draugas. Paaiškino, kad tądien su draugais buvo Naujojoje Akmenėje, esančiame (duomenys neskelbtini) parke. Po to visi kartu su A. F., D. B. ir G. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir šio namo kieme matė, kad G. Š. turi kolonėlę, nes visi klausėsi muzikos. Jis nežinojo, kad ši kolonėlė priklauso D. V., todėl nieko blogo nepagalvojo. Tik vėliau, kai policija ėmė ieškoti dingusios D. V. kolonėlės, suprato, kad ją gali turėti G. Š..

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimu ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: R. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 21 d. apie 19 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) parke jos nepilnamečio sūnaus D. V. teigimu, dingo „JBL“ garso kolonėlę, kurios vertė 39 eurai (3 b.l.); D. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad jis buvo (duomenys neskelbtini)“ parke ir su savimi turėjo oranžinės spalvos „JBL“ garso kolonėlę, nors G. Š. prašė prisijungti prie kolonėlės, tačiau jis jam neleido ir toliau važinėjosi su riedučiais, vėliau jis kaip G. Š. su draugais išėjo iš (duomenys neskelbtini) parko, po to jis neberado kolonėlės (4 b.l.); D. B. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2016 m. balandžio 21 d. apie 19 val. jis kartu su draugais A. F. ir G. Š. buvo (duomenys neskelbtini) parke, draugai važinėjosi, o jis sėdėjo. (duomenys neskelbtini) parke grojo kažkieno kolonėlė, tačiau jis jos neėmė ir nežino, kas ją galėjo pavogti (5 b.l.); R. V. prašymą dėl žalos atlyginimo (21 b.l.); administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (22-23 b.l.); „JBL“ garso kolonėlės instrukciją (25 b.l.). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad G. Š. nepilnametis, teistas (16-19 b.l.), baustas administracine tvarka (9-15 b.l.), nedirbantis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-2219/2011).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š. neigia pavogęs iš nepilnamečio D. V. „JBL“ garso kolonėlę, tačiau, teismo vertinimu, G. Š. paaiškinimai laikytini neįtikinamais, išreiškiančiais tik jo gynybinę poziciją nepalankioje situacijoje siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai A. F., D. M. ir D. B. patvirtino, kad matė, kad tą pačią dieną po apsilankymo Naujojoje Akmenėje, esančiame (duomenys neskelbtini) parke, G. Š. turėjo „JBL“ garso kolonėlę. Nors liudytojų paaiškinimuose ir yra kai kurių netikslumų, tai galima paaiškinti tuo, kad parodymai teisme duoti praėjus ilgam laiko tarpui nuo paties įvykio, tačiau parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių nuoseklūs ir logiški, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų tikrumu. Pastebėtina, kad liudytojų A. F. ir D. M. parodymai teismo posėdyje buvo nuoseklūs, logiški ir atitinka aplinkybes nurodytas jų rašytiniuose paaiškinimuose, t. y. jie kartu su G. Š. 2016 m. balandžio 21 d. apie 19 val. buvo Naujojoje Akmenėje esančiame (duomenys neskelbtini) parke ir matė, jog D. V. turi oranžinės spalvos kvadratinę kolonėlę, taigi po to, kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) parko ir pamatė G. Š. išsitraukiant tokią pat kolonėlę, todėl jie suprato, kad ji priklauso ne G. Š., o nepilnamečiui D. V., todėl A. F. jo paklausė, kodėl jis kolonėlė negrąžino D. V.. Be to, G. Š. tik išgirdęs liudytojų parodymus, kuriuose visi liudytojai tvirtino, kad G. Š. turėjo „JBL“ garso kolonėlę ėmė teigti, kad ir jis namuose turėjo raudonos spalvos kolonėlę, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kad esminių prieštaravimų dėl liudytojų nurodytų aplinkybių bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, darytina išvada, kad G. Š. 2016 m. balandžio 21 d. apie 19 val. Naujojoje Akmenėje, esančiame (duomenys neskelbtini) parke iš nepilnamečio D. V. pavogė „JBL“ garso kolonėlę. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji R. V. įvertino, kad „JBL“ garso kolonėlės vertė yra 20 eurų, t. y. neviršija 3 MGL, konstatuotina, kad G. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 8 puntu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad G. Š. pažeidimą padarė būdamas nepilnametis. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad G. Š. pažeidimą padarė pakartotinai per vienerius metus, būdamas baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, be to, G. Š. pažeidimą padarė būdamas teistas už nusikaltinimo padarymą.

Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis: nepilnametis, nebesimoko, nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, nustatytą administracinę atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 24, 30 ir 30² straipsniais G. Š. skirtina administracinė nuobauda – 86 Eur bauda, t. y. puse straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. administraciniu teisės pažeidimu padarė 20 eurų turtinį nuostolį nukentėjusiajai R. V., kurio iki šiol neatlygino, todėl jis įpareigotinas šį nuostolį atlyginti per dešimt dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Įpareigoti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per dešimt dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administraciniu teisės pažeidimu padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) turtinį nuostolį.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skunde patenkinimą dienos.

Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

G. Š. neturint savarankiškų pajamų, savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.