Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4931-527/2024 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei V. V. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių perkėlimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį – jeigu toks ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Rūšinio teismingumo taisyklės yra įtvirtintos CPK 26, 27 straipsniuose. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

14. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, pirmąja instancija pagal teismingumą nagrinėja apygardų teismai. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnis).

15. Kaip jau minėta, ieškovas savo procesiniame dokumente (ieškinyje) suformulavo tris materialinius reikalavimus, kuriais prašoma:

15.1. pripažinti apsimestiniu pirkimo–pardavimo sandorį, patvirtintą 2012 m. liepos 16 d. Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B., notarinio registro Nr. 2-2291, ir perkelti ieškovui pirkėjo teises į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15.2. pripažinti apsimestiniu pirkimo–pardavimo sandorį, patvirtintą 2013 m. liepos 31 d. Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr.1-4222, ir perkelti ieškovui pirkėjo teises į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15.3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 35 500 Eur dydžio kompensaciją.

16. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas su atsakove yra buvę sugyventiniai. Gyvenant kartu ieškovas iš savo asmeninių lėšų 2012 metais, atsakovės vardu nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2013 metais kitą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Trečiąjį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovas kildina iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo abiejų sugyventinių lėšomis, nes šis turtas buvo įgytas pardavus šalių bendrai įsigytas medicininės paskirties patalpas su garažu, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal pastarąjį sandorį atsakovė liko skolinga ieškovui 35 000 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta ieškinio suma 90 527,8 Eur aiškiai neatitinka tikrosios prašomo išreikalauti iš kito asmens nuosavybės turto vertės, o tikroji ieškinio suma, kurią nustatė teismas, viršija 100 000 Eur.

18. Teismas nurodė, kad iš pateiktos 2012 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog daikto kaina tuo metu buvo 90 000 Lt (kas atitinka 26 065,80 Eur), tačiau paties ieškovo teigimu, po sutarties sudarymo į sandėliuko remontą jis papildomai investavo daugiau kaip 12 000 litų (ekvivalentas eurais 3 475,44) savo asmeninių lėšų. Todėl teismas konstatavo, kad turto, į kurį ieškovas prašo perkelti pirkėjo teises, vertė yra 29 541,24 Eur (26 065,80 + 3 475,44 = 29 541,24). Nustatydamas ieškinio kainą pagal antrąjį ieškinio reikalavimą, teismas pažymėjo, kad nors pagal pirkimo–pardavimo sutartį šio turto kaina buvo tik 28 962 Eur, ieškovas nurodė, kad už šį turtą jis asmeninėmis lėšomis mokėjo 29 688 Eur (2 027,34 + 6 661,26 + 6 661,26 + 1 013,67 + 1 013,67 + 1 158,48 + 5 792,4 + 5 360 Eur = 29 688); 2015 m. sausio 8 d. pervedė V. J. S. 7 000 JAV dolerių (kas tuo metu atitiko 5 948,33 Eur, nes valiutų santykis buvo 1,1768) į jos asmeninę sąskaitą JAV banke; 2014–2017 metais į žemės sklypo paskirties keitimą, projektavimo, paruošiamuosius žemės darbus ir plokščiųjų pamatų įrengimą investavo dar virš 25 000 Eur savo asmeninių lėšų. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad teisinga, sąžininga ir protinga šio ieškinio reikalavimo suma reikia laikyti ne 28 962 Eur sumą (įvardintą 2013 m. liepos 31 d. sandoryje), o 60 636,33 Eur sumą (29 688 + 5 948,33 + 25 000 = 60 636,33).

19. Sudėjęs visų savarankiškų reikalavimų sumas, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio suma yra 125 677,57 Eur (29 541,24 Eur + 60 636,33 Eur + 35 500 Eur).

20. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku. Turto rinkos vertė laisvos rinkos sąlygomis nėra griežtai apibrėžta, jos nustatymas priklauso nuo taikomo vertinimo metodo, be to, priklausomai nuo valstybės ekonominės būklės, turto ypatumų, pasiūlos ir paklausos bei kitų veiksnių, gali nuolat kisti. Siekiant neužkirsti kelio civilinio proceso dalyviams pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, ieškinio sumą, išsprendęs ginčą, nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodo ieškinio sumą 90 527,80 Eur, t. y. sandoriais nustatytą ir savarankiškai reikalaujamą priteisti kaip kompensaciją pinigų sumą, kuri ieškinio padavimo metu nebuvo paneigta kita nei ginčijamuose sandoriuose nustatyta turto rinkos verte, ir kurią, be kita ko, patvirtino Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, konstatuodamas, kad bendra ieškinio suma yra 90 527,80 Eur. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas, nustatinėdamas ieškinio sumą, rėmėsi ne sandorio verte ir ne turto rinkos verte, bet ieškovo papildomomis įmokomis, skirtomis turto pagerinimui ir kitoms investicijoms, dėl kurių savarankiški reikalavimai byloje nėra reiškiami.

22. Be to, ginčijami sandoriai yra sudaryti pakankamai seniai, todėl, atsižvelgiant į 20 punkte paminėtą kasacinio teismo praktiką, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-160-370/2023). Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto teisėti lūkesčiai išnagrinėjus bylą apylinkės teisme nebus pažeisti.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, dėl to ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.