Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjams advokatams Angelei Fominienei ir Valerijui Karpovui, nuteistajam G. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų E. V. ir G. Č. apeliacinius skundus dėl 2007 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nubaustas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d.- vieneriems metams dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 187 str. 3d.- šešiasdešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimo principą ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str.9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 11 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

G. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubaustas vieneriems metams dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str.9 d. prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai vienuolika mėnesių laisvės atėmimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo E. V. nukentėjusiam M. M. priteista 140 Lt, o iš nuteistųjų E. V. ir G. Č. solidariai nukentėjusiam A. U. priteisti 265 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. ir G. Č. pagal BK 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad jie 2007 m. sausio 19 d. apie 2 val., veikdami bendrininkų grupėje, Kaune, prie (neskelbtini) namo, E. V. atsuktuvu išlaužus automobilio „Ford Escort", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. U., kuriuo naudojosi A. U., 100 Lt vertės vairuotojo durelių spynelę, 100 Lt vertės salono priekinę panelę ir tuo tyčia sugadinus ir sunaikinus nedidelės 200 Lt vertės turtą, abu įsibrovę į automobilį, pagrobė svetimą A. U. turtą - 200 Lt vertės CD grotuvą "Aivva", bendros 50 Lt vertės dvi garso kolonėles „Saundmax" ir 30 Lt vertės akinius nuo saulės, padarydami nukentėjusiam 280 Lt vertės žalą.

Be to, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiklą, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, E. V. atsuktuvu išlaužus automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančio S. V., kuriuo naudojosi M. M., neturinčią materialinės vertės vairuotojo durelių spynelę, sulaužius 100 Lt vertės,priekinę panelę, sugadinus 40 Lt vertės salono daiktinės spynelę ir tuo sugadinus nedidelės, t.y. 140 Lt vertės turtą, abu įsibrovę į automobilį, pagrobė svetimą M. M. turtą - 150 Lt vertės CD grotuvą "Pioneer", 60 Lt vertės vieną garso kolonėlę „Bochman", 40 Lt vertės bėgių rankenos antgalį, padarydami tuo nukentėjusiam 250 Lt vertės žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. Č. ir E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei bausmių skyrimo motyvų neišdėstymų.

Abu apeliantai savo kaltės bei jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, todėl, nors teismas įstatymo nustatyta tvarka nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nemotyvavo, nesant šioje dalyje skundo, kolegija nei nusikalstamų veikų padarymo, nei jų kvalifikavimo neanalizuoja ir nevertina.

BPK 305 str. įsakmiai įpareigoja teismą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat išdėstyti ir bausmės skyrimo motyvus. Surašydamas nuosprendį, šiuos reikalavimus, teismas pažeidė ir apeliantams nei paskirtų bausmių rūšies, nei paskirtų bausmių dydžio įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrindė ir pažeidė tuo BPK reikalavimus. Šis teismo padarytas BPK reikalavimų pažeidimas yra grubus, tačiau pagrindo naikinti nuosprendį, nėra, nes, šios instancijos teismas, išdėstydamas šią teismo neišdėstytą nuosprendžio dalį, teismo padarytą pažeidimą gali ištaisyti.

BK 61 str. 2 dalis įpareigoja teismą, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį parinkti motyvuotai, o skiriamos bausmės dydį, skaičiuoti nuo josios vidurkio.

Apeliantai nusikalstamas veikas – vagystes iš automobilių, padarė bendrininkų grupėje, tad nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje pagrįstai teismo laikytas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad E. V. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi buvo konstatuota kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisiamojo posėdžio protokolas rodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi abu kaltinamieji. Nepripažinimą to jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas rėmė ne jų parodymais apie jų pačių kaltę, bet neišsaniais ir abstrakčiais parodymais apie vienas kito veiksmus. Tokia teismo traktuotė, neteisinga. BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikydamas paties kaltininko prisipažinimą kaltu, padarius įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, kaltininkui reikalavimo duoti konkrečius bei išsamius parodymus ir apie bendrininko veiksmus, nekelia. Vadinasi, kiekvieno iš apeliantų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintas nepagrįstai, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir E. V. bei G. Č. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintinas kiekvieno jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje įpareigoja teismą, skirti bausmę, baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijos ribose bei atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visa tai, išdėstomi šie bausmių nuteistiesiems skyrimo motyvai.

Už turto vagystes apeliantas E. V. teistas 2 kartus (1997 m. balandžio 18 d. bei 2004 m. liepos 20 d.). 1997 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu 4 m. laisvės atėmimo bausme jis nuteistas buvo už 1961 m. BK 271 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams, teistumas išnykdavo nuo bausmės atlikimo dienos praėjus penkeriems metams, jei per tą laiką jie nepadarydavo naujo nusikaltimo. 2000 m. vasario 25 d. remiantis 2000 m. sausio 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi nuo likusios bausmės dalies atlikimo jis buvo atleistas. Atleidimo momentui jis buvo atlikęs trejų metų penkerių mėnesių 19 d. bausmę. Pagal tuo metu galiojusio BK 58 str., asmeniui, atleistam nuo bausmės prieš terminą, teistumo išnykimo laikas buvo skaičiuojamas remiantis faktiškai atlikta bausme nuo atleidimo momento. Vadinasi, už šią nusikalstamą veiką E. V. teistumas būtų išnykęs 2005 m. vasario 25 d. Tačiau, 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs BK 97 str., pakeitė teistumo išnykimo reikalavimus, nustatęs, kad teistumo išnykimo trukmė priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos, sunkumo. 1997 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu E. V. nusikalstama veika pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d, buvo kvalifikuota dėl grupėje iš anksto susitarusių asmenų padaryto įsibrovimo į gyvenamąjį namą. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2000 m. BK minėta E. V. nusikalstama veika dėl įsibrovimo į patalpą atitiko 2000 m. BK 178 str. 2 d. ir buvo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal 2000 m. BK 97 str., neturinčiais teistumo buvo laikomi tie už apysunkio nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kurie per trejus metus nuo tos dienos, kai atliko bausmę ar buvo atleisti nuo bausmės atlikimo, nepadaro naujo tyčinio nusikaltimo. E. V. nuo 1997 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo atleistas buvo 2000 m. vasario 25 d., tad treji metai nuo šios bausmės atlikimo suėjo 2003 m. vasario 25 d. ir teistumas jam išnyko. Vadinasi, 2003 m. balandžio 9 d. naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d., E. V. padarė išnykus teistumui už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą. Už 2003 m. balandžio 9 d. padarytas nusikalstamas veikas 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas buvo 50 parų areštu, bausmės vykdymą BK 75 str. tvarka atidėjus dvejiems metams. Pasibaigus šios bausmės vykdymo atidėjimo laikui, 2006 m. rugpjūčio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nuo paskirtos bausmės vykdymo jis buvo atleistas. Pagal BK 97 str., asmens, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teistumas išnyksta pasibaigus laikotarpiui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Vadinasi ir šis apelianto E. V. teistumas yra išnykęs. 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu 10-ies mėnesių laisvės atėmimo bausme E. V. nuteistas už apysunkį nusikaltimą - vagystę, padarytą 2007 m. birželio 5 d., o skundžiamu 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu 1 m. 10 mė. laisvės atėmimo bausme jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą - vagystę bei baudžiamąjį nusižengimą – nedidelės vertės turto sunaikinimą ir sugadinimą, padarytus iki priimant 2007 m. spalio 11 d. nuosprendį. Įvertinus tai, kad, vos tik išnykus teistumams, apeliantas E. V. ir toliau daro vis naujas nusikalstamas veikas, nedirba, griežčiausia, susijusi su laisvės atėmimu sankcijoje nustatytos bausmės rūšis, jam paskirta pagrįstai ir savo rūšimi ši bausmė jam nėra aiškiai neteisinga.

Apeliantas G. Č. teistas tris kartus. 1998 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu 2 m. laisvės atėmimo bausme jis nuteistas buvo už 1961 m. BK 271 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Vadovaujantis 1998 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“ 2 str. 1 d. 1 p, bausmė buvo sumažinta ½ dalimi ir 1999 m. rugpjūčio 10 d. iš bausmės atlikimo vietos, paleistas. Nepraėjus trejiems metams ir neišnykus teistumui, 2001 m. gegužės 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metams laisvės atėmimu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 212 ¹ str. Neišnykus teistumui, 2002 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 4 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 273 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą. 2004 m. sausio 22 d. nutartimi veika iš 1961 m. BK 273 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 181 str. 1d. ir paskirtoji bausmė sumažinta iki 3 metų 19 dienų. Iš bausmės atlikimo vietos paleistas buvo pilnai atlikus bausmą, t.y. 2005 m. balandžio 29 d. Už visas minėtas nusikalstamas veikas apeliantui G. Č. teistumas būtų išnykęs 2010 m. balandžio 29 d.(BK 95 str. 8 d.), tačiau, 2007 m. sausio 19 d. jis padarė naują apysunkį nusikaltimą – vagystę, numatytą BK 178 str. 2 d., už kurios padarymą buvo nuteistas skundžiamu 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, o 2007 m. vasario 2 d. padarė baudžiamąjį nusižengimą – nedidelės vertės svetimo turto vagystę, numatytą BK 178 str. 4 d., už kurios padarymą 30 parų arešto bausme buvo nubaustas 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu. Akivaizdu, kad visi trys ankstesni apelianto G. Č. teistumai, neišnykę. Tai rodo, kad, nusikalstamas veikas jis daro sistemingai ir išvadų iš teismo nuosprendžių, nedaro. Įvertinus tai, kad, neišnykus teistumams, apeliantas G. Č. sistemingai daro vis naujas nusikalstamas veikas, nedirba, griežčiausia įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jam taip pat paskirta pagrįstai ir savo rūšimi ši bausmė taip pat nėra aiškiai neteisinga.

Skiriant bausmę nuteistajam E. V. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ( padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas); į jo kaltės formą ir rūšį; į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis; į tai, kad nors už nusikaltimus nuosavybei teisiamas ne pirmą kartą, tačiau ankstesni teistumai, išnykę; į tai, kad jo atsakomybę sunkina veikimas bendrininkų grupėje, o jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; į kaltinamojo sveikatą, amžių, šeimyninę padėtį.

Skiriant bausmę nuteistajam G. Č., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas); į jo kaltės formą ir rūšį; į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis; į tai, kad už nusikaltimus nuosavybei jis teisiamas ne pirmą kartą ir visi jo turimi teistumai neišnykę; į tai, kad jo atsakomybę sunkina veikimas bendrininkų grupėje, o jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; į kaltinamojo sveikatą, amžių, šeimyninę padėtį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą, nusikalstamos veikos padarymo iki 2007 m. liepos 21 d. galiojęs įstatymas numatė laisvės atėmimo iki penkerių metų, bausmę, o BK 187 str. 3 d. – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. BK 178 str. 2 d. nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija dvejus metus septynerius mėnesius. Abu nuteistieji nusikalstamas veikas padarė turėdami po vieną atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes. Už šios nusikalstamos veikos padarymą teismas abiem nuteistiesiems paskyrė vienodas laisvės atėmimo bausmes – po vienerius metus ir 10 mėn. laisvės atėmimo. Formaliai žiūrint, paskirtos bausmės yra mažesnės už įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tačiau, E. V. teistas 2 kartus, bet jo ankstesni jo teistumai išnykę, o G. Č. teistas 3 kartus, bet visi jo ankstesni teistumai, neišnykę, tad akivaizdu, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą abiems nuteistiesiems paskirdamas vienodo dydžio bausmes, teismas, skiriamų bausmių neindividualizuodamas, E. V. paskyrė savo dydžiu neteisingą bausmę, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas, o E. V. pagal BK 178 str. 2 d. (redakcija iki 2007 m. liepos 21 d.) skirta laisvės atėmimo bausmė, mažintina.

E. V. taip pat yra nuteistas ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d. padarymą. Įvertinus tai, kad apeliantas E. V. nedirba, legalaus pragyvenimo įaltinio neturi, už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą areštas jam skirtas, pagrįstai. Nors pagal BK 49 str. už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatyta arešto trukmė yra nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų, teismas apeliantui paskyrė 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Akivaizdu, kad ir šioje dalyje teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas taip pat ir paskirta bausmė mažinama iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir subendrindamas bausmes apeliantui G. Č.. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas G. Č. nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. , padarymą, o 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu jis nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., padarymą. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu konstatuota padaryta nusikalstama veika padaryta buvo iki priimant 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino BK 63 str. 9 d. tvarka, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priklauso skirtingoms kategorijoms (BK 10 ir 11 str.) paskirtas bausmes bendrino jas iš dalies sudedant, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas ir bausmįs bendrintinos BK 63 str. 5 d. 2 p. Tvarka jas apimant.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistųjų E. V. ir G. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendį bausmių E. V. skyrimo dalyse, E. V. ir G. Č. bausmių subendrinimo dalyse, pakeisti, taip pat išdėstyti teismo nuosprendyje neišdėstytus bausmių parinkimo bei paskyrimo abiem nuteistiesiems motyvus ir nustatyti E. V. bei G. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

E. V. pagal BK 178 str. 2 d. (redakcija iki 2007 m. liepos 21 d.) nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sumažinti iki vienerių metų penkerių mėnesių.

E. V. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d. padarymą paskyrtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. sumažintą iki 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir sumažintą iki 40 parų arešto bausmę, paskyrtą už BK 187 str. 3 d., padarymą, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskyrti subendrintą vienerių metų penkerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalių tvarka, iš dalies sudedant subendrinti su 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu už musikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą paskirta 10-ies mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrti dvejus metus laisvės atėmimo.

Vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Č. paskyrtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą, BK 63 str. 1, 2 ir 9 dalių tvarka bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta trisdešimties parų arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrti vienerius metus dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Nuteistųjų E. V. ir G. Č. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti kiekvieno jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistųjų E. V. ir G. Č. bausmių parinkimo bei paskyrimo motyvais pripažinti šio apygardos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas bausmių parinkimą ir paskyrimą grindžiančias aplinkybes.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.