- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- AS-525-681-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00207-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinio teismo laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja Marytė Švažienė 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo nušalinimą teisėjui Žanui Kubeckui ir skyrė pareiškėjui 2 000 Lt baudą.
Nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui Ž. Kubeckui, motyvuodamas tuo, kad teisėjas šioje byloje yra šališkas, nes nepriėmė pareiškėjo prašymo atsakovais įtraukti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, taip pat pagal pareiškėjo prašymą nepadarė bylos dokumentų kopijų. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnių ir pabrėžė, jog pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybė nelaikytinos ir kitokiomis, aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjos nešališkumu. Pažymėjo, jog teisėjas neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė įtraukti Lietuvos valstybės atstovais Sveikatos apsaugos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kultūros ministeriją. Teisėjas Ž. Kubeckas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepateikė 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytus reikalavimus atitinkančio skundo. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2012 m. birželio 19 d. nutartimi, turėjo teisę šią nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pabrėžė, jog pareiškėjo motyvai nušalinti teisėją, kad pastarasis nepriėmė prašymo atsakovais įtraukti jo nurodytus subjektus, neduoda pagrindo abejoti teisėjo, nagrinėjančio šią bylą, nešališkumu. Be to, patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių tariamai neteisėjų Kalėjimo departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), nenurodė jokių aplinkybių, iš esmės nepagrindė galimo savo teisės pažeidimo, taip pat neištaisė skundo trūkumų. Pažymėjo, jog nėra pagrindo bejoti nešališkumu ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo padarytos jo prašomos bylos dokumentų kopijos. Nurodė, jog pareiškėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, 2012 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė padaryti jo nurodytų dokumentų kopijas ir nurodė, kad, esant būtinybei, teismas paskaičiuotų už kopijų padarymą ir atsiuntimą pinigų sumą bei praneštų pareiškėjui. Taip pat nurodė, kad pinigų neturi ir negali jų turėti. Teismas 2012 m. balandžio 17 d. raštu informavo pareiškėją apie kopijų gavimo tvarką ir sąlygas bei nurodė, kad kopijų padarymas kainuos 4,50 Lt. Kadangi prašymo atleisti pareiškėją nuo šio mokesčio už kopijų darymą teisme nebuvo gauta, teismas tokio klausimo ir nenagrinėjo. Pabrėžė, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu jau buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui Ž. Kubeckui, motyvuodamas tuo, kad teisėjas pagal pareiškėjo prašymą nepadarė bylos dokumentų kopijų. Atsižvelgdamas į ABTĮ 84 straipsnio 2 dalį, aplinkybę, jog 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo teisėjui Ž. Kubeckui pareikštą nušalinimą nutarta atmesti, o nušalinimo dalis buvo reiškiama tais pačiais motyvais kaip ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje, o pareiškėjas, nesutikdamas su atsisakymu priimti patikslintą skundą, nesinaudojo ABTĮ suteikta teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismui, o reiškia nušalinimą teisėjui, konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir jam skirtina 2 000 Lt bauda.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį skirti jam 2 000 Lt baudą už tai, kad jis pareiškė nušalinimą teisėjui Ž. Kubeckui.
Pareiškėjo nuomone, teisėjas Ž. Kubeckas tyčia nepriėmė jo prašymo dėl jo nurodytų subjektų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tikėdamasis, kad jis nutartį apskųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip norėdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas dėl nurodytų priežasčių nutarė neskųsti nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo 2012 m. gegužės 28 d. prašymą. Tačiau teisėjas Ž. Kubeckas bylos nagrinėjimą atidėjo 3 mėnesiams, kas pareiškėjui sukėlė dar didesnį įtarimą dėl bylos vilkinimo. Pažymi, jog 2012 m. rugpjūčio 28 d. būtent teisėjas Ž. Kubeckas jo paklausė, ar jis reiškia nušalinimą teisėjui. Teisėjas, pradėdamas posėdį, neišaiškino pareiškėjui jo teisių ir pareigų, ABTĮ 84 straipsnio 2 dalies, o jis nežinojo apie nurodytos nuostatos pasikeitimus, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje yra ABTĮ su pakeitimais iki 2011 m. lapkričio 17 d., tačiau jame nenurodyta, kad už pareikštą nušalinimą gali būti skiriama bauda. Nagrinėjamu atveju būtent pats teisėjas jo paklausė, ar jis turi nušalinimų, o išreiškus abejones dėl teisėjo nešališkumo jam buvo paskirta bauda. Be to, pareiškėjo nuomone, minėtas teisėjas nepagrįstai iš jo reikalavo 7 patikslinto skundo kopijų, taip pat nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad jis neturi lėšų. Pabrėžia, jog jis nenorėjo ir nesiekė piktnaudžiauti nušalinimo teise. Tuo atveju, jeigu teisėjas Ž. Kubeckas nebūtų reikalavęs išreikšti nuomonės dėl jo šališkumo ar nešališkumo, jis jos ir nebūtų pareiškęs. Nurodo, jog jam nebuvo išaiškinta, kad už nepagrįstą nušalinimą skiriama iki 5 000 Lt bauda. Pabrėžia, jog jam reiškiant nušalinimą byla dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nenurodyta, kad dėl nušalinimo sprendžia pirmininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui paskirta 2 000 Lt bauda, konstatavus, kad jis piktnaudžiavo nušalinimo teise.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios ABTĮ redakcijos 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikė teisę bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise.
ABTĮ detaliai nereglamentuoja, kokie atvejai turėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, todėl šios sąvokos aiškinimas turėtų būti atliekamas, sistemiškai įvertinus ir kitas ABTĮ nuostatas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios nuostatos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su nušalinimo pareiškimu. Pažymėtina, jog nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojanti ABTĮ 47 straipsnio 7 dalies redakcija nustato, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Taigi, ši norma iš esmės nustatė tvarką, draudžiančią reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau pareikštas nušalinimas. Pažymėtina, kad ši nuostata savaime nereiškia, jog visais atvejais pareiškus pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kaip ir pareikštas anksčiau, teismas skiria baudą, nes vertinama, jog asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Tačiau toks pakartotinio nušalinimo pareiškimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste gali sudaryti pagrindą teismui pasinaudoti jam suteikta diskrecija ir paskirti baudą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nušalinimą teisėjui Ž. Kubeckui reiškė du kartus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog jie pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareikštų nušalinimų motyvus, šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama nutartimi pagrįstai skirta bauda. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiavo nušalinimo teise.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės. Bylos medžiaga paneigia šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Be to, teisės aktai neįpareigoja teismo atskirai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie procesą reglamentuojančių teisės normų pasikeitimus, konkrečiai įvardinant, kokie pakeitimai buvo padaryti. Atitinkamai pabrėžtina ir tai, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo žinomi naujausi procesinių teisės normų pakeitimai, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nepaneigia ir negali paneigti teismo išvados, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise, o tai sudaro prielaidas teismui pasinaudoti jam suteikta diskrecija ir skirti baudą.
Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise ir turėjo pagrindą skirti pareiškėjui baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, įvertinusi tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jis neturi piniginių lėšų, jam nebuvo gerai žinomi procesą reglamentuojančių teisės normų pakeitimai, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui paskirtą baudą iki 300 Lt.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir pareiškėjui paskirta bauda mažintina iki 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 300 Lt.
Nutartis neskundžiama.