- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-279-245-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00172-05
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- D. D., B. D.
- Nuteistasis
- K. V., D. P.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vaivai Tamkutonienei, Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Stasiui Karveliui, nukentėjusiesiems D. D., B. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžio, kuriuo K. V. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl R. J. sukčiavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl T. S. sukčiavimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl J. B. sukčiavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl B. ir D. D. sukčiavimo) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl A. S. sukčiavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.(dėl N. D. sukčiavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. sukčiavimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. V. priteista: R. J. 345000 litų turtinei žalai atlyginti ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti; T. S. 19995 (devyniolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt penkis) litus turtinei žalai atlyginti; J. B. 75000 litų turtinei žalai ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti; D. D. 20000 litų neturtinei žalai atlyginti; B. D. 800 litų proceso išlaidų už advokato paslaugas, 140600 litų turtinei žalai ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti; A. S. 50000 litų turtinei žalai atlyginti; N. D. (buv. A.) 187000 litų turtinei žalai atlyginti; J. P. 10000 litų turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteista solidariai iš K. V. ir VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ (į.k. 300031276, adr. Maironio g. 18-2, Kaune) 1770 litų uždarajai akcinei bendrovei „Fotonija” nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteista D. P. ir viešoji įstaiga „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl R. J. sukčiavimo) už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2004-06-14 iki 2004-09-23, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos Viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamas vystyti kaimo turizmo verslo kryptis, įtikindamas R. J., kad iš jos gautos lėšos bus panaudotos šiam bendram verslui pradėti, brangaus nekilnojamo turto įsigijimui, apgaule gavo iš nukentėjusiosios 430 000 litų, t.y.:
2004-06-14 iš R. J. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas ,,Hansabankas“, pavedimu 50 000 litų į VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir integracijos centras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo banke;
2004-06-18 AB bankas „Hansabankas“ patalpose, esančiose Maironio g. 26b, Kaune, R. J. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. grynais 30 000 litų;
2004-07-16 AB bankas „Hansabankas“ patalpose, esančiose Maironio g. 26b, Kaune, R. J. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. grynais 15 000 litų;
2004-07-25 AB bankas „Hansabankas“ patalpose, esančiose Ozo g. 25, Vilniuje, R. J. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. grynais 60 000 litų;
2004-08-03 iš R. J. asmeninės sąskaitos Nr. LT8773000100I494066I, esančios AB bankas „Hansabankas“, pavedimu 90 000 litų į K. V. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo banke;
2004-08-26 AB bankas „Hansabankas“ patalpose, esančiose Basanavičiaus g. 9 Vilniuje, R. J. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. grynais 95 000 litų;
2004-09-01 iš R. J. asmeninės sąskaitos Nr. LT8773000100I4940661, esančios AB bankas „Hansabankas“, pavedimu 85 000 litų į K. V. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo banke;
2004-09-23 iš R. J. asmeninės sąskaitos Nr. LT8773000I0014940661, esančios AB bankas „Hansabankas“, pavedimu 5000 litų į K. V. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Sampo banke.
Kaltinamasis šių pinigų į kaimo turizmo verslą neinvestavo, žadėto nekilnojamo turto nenupirko ir pinigų R. J. negrąžino, tokiu būdų apgaule savo naudai įgijo didelės vertės, t.y. 430 000 litų svetimą, R. J. priklausantį, turtą.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl T. S. sukčiavimo) už tai, kad jis, 2004-09-01 viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ patalpose, esančiose Maironio g. 18-2, Kaune, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikindamas T. S., kad vykdo plačią komercinę veiklą, susijusią su deimantų verslu Rusijoje, kuriai plėsti reikalingos papildomos lėšos, ir tokiu būdu sudarydamas patikimo bei mokaus verslininko įvaizdį, tačiau realiai tokios veiklos nevykdydamas, apgaule, žadėdamas grąžinti po 3 mėnesių su palūkanomis, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. S. priklausantį, turtą - 10 000 JAV dolerių (pagal 2004-09-01 dienos kursą- 28 595 litų), tačiau sutartu laiku pinigų negrąžino, juos panaudojo ne verslui, o asmeninėms reikmėms.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl J. B. sukčiavimo) už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2005-04-24 iki 2005-09-25, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamas vystyti kaimo turizmo verslo kryptis, įtikindamas J. B., kad iš jos gautos lėšos bus panaudotos šiam bendram verslui vystyti, dėl akių įdarbindamas į savo vadovaujamą įstaigą, žadėdamas vesti bei bendrai užsiimti kaimo turizmo verslu, apgaule gavo iš nukentėjusiosios 75 000 litų, t.y.:
2005-04-27 prie AB „Vilniaus bankas“ bankomato, esančio Laisvės al. 82, Kaune, J. B. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 litų, bei tą pačią dieną prie AB „Vilniaus bankas“ bankomato, esančio Savanorių pr. 200A Kaune, J. B. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 40 000 litų ir perduota asmeniškai K. V., bendrai 50 000 litų;
2005-04-29 AB „Vilniaus bankas“ patalpose, esančiose Laisvės al. 82, Kaune, J. B. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. 17 000 litų;
2005-05-06 prie AB „Vilniaus bankas“ bankomato, esančio Mindaugo g. 11, Vilniuje, J. B. nuimta nuo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduota asmeniškai K. V. 8000 litų.
Tačiau kaltinamasis pinigų į turizmo verslą neinvestavo, žadėto bendro gyvenimo kartu nesuteikė ir pinigų J. B. negrąžino, tokiu būdų apgaule savo naudai įgijo didelės vertės, t.y. 75 000 litų svetimą, J. B. priklausantį, turtą.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl B. ir D. D. sukčiavimo) už tai, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas jokių įgaliojimų dėl namo, esančio Ražės g. 32, Kaune, nuosavybės teise priklausančio V. B. ir A. M., remonto ar pardavimo, nurodymas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šis turtas priklauso jam nuosavybės teise, apgaule, UAB ,,Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Laisvės al. 35, Kaune, 2005-11-17 iš B. D. pagal avansinę sutartį, gavo 5000 litų, kaip užstatą, už neva parduodamą namą, esantį Ražės g. 32, Kaune, o 2005-12-21 sudarė šio, svetimo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal ją iš B. D. gavo 125 000 litų, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva parduodamam namui reikalingą stogo remontą, 2006-01-04 iš B. D. gavo 10 600 litų stogo remontui, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, nukentėjusiesiems D. D. (buvusiai Nivinskienei) ir B. D. priklausantį, turtą - pinigus 140 600 litų.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl A. S. sukčiavimo) už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2006-09-29 iki 2006-10-03, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklos mastus, pajamas bei planuojamą plėsti naują verslą, susijusį su vaikų narkomanų reabilitacija, įtikindamas A. S., kad iš jos gautos lėšos bus panaudotos šiam bendram verslui pradėti, tam reikiamo brangaus nekilnojamo turto įsigijimui, apgaule 2006-10-02 individualios įmonės „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 6350781 gavo iš nukentėjusiosios 50 000 litų, tačiau pinigų į vaikų narkomanų reabilitacijos verslą neinvestavo, žadėto nekilnojamo turto nenupirko ir pinigų A. S. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. S. priklausantį, turtą – 50 000 litų.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl N. D. sukčiavimo) už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2006-11-29 iki 2007-01-29, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamų individualios įmonės „Baltasis koralas“ ir viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamus vystyti verslo projektus, įtikindamas N. D. (buvusi N. A.), kad iš jos gautos lėšos bus panaudotos bendram verslui vystyti bei reikiamo brangaus nekilnojamojo turto įsigijimui, prašydamas tapti jo verslo partnere bei atstovauti jo įstaigą, bei surasti žmonių kurie norėtu rezervuoti statomus butus Palangoje, žadėdamas bendrą ateitį, apgaule iš nukentėjusiosios gavo 187 000 litų, t.y.:
2006-12-05 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300498 gavo 40 000 litų;
2007-01-05 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. grynais pinigais gavo 31 000 litų;
2006-12-17 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300495 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė K. J. už buto rezervaciją;
2006-12-17 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300494 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. J. už buto rezervaciją;
2006-12-17 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300497 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją S. G. vardu;
2006-12-17 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300496 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją A. R. vardu;
2006-12-18 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300489 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją T. M. vardu;
2006-12-18 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300490 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją D. V. vardu;
2007-01-04 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300491 gavo 12 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją A. S. vardu;
2007-01-15 IĮ „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, iš N. A. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0300464 gavo 32 000 litų, kuriuos N. A. perdavė M. S. už buto rezervaciją N. G. vardu.
Tačiau kaltinamasis pinigų į nekilnojamojo turto pirkimą bei renovaciją neinvestavo, žadėto bendro gyvenimo kartu nesuteikė ir pinigų N. D. (buvusiai N. A.) negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, N. D. (N. A.) priklausantį, turtą - 187 000 litų.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. sukčiavimo) už tai, kad jis, 2006-09-30 individualios įmonės „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaune, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikindamas J. P., kad jis gali padėti gauti Jungtinių Amerikos Valstijų vizą bei suorganizuoti kelionę į JAV, tokiu būdu sudarydamas patikimo verslininko individualios įmonės „Baltasis koralas“ vadovo įvaizdį, tačiau realiai tokios veiklos nevykdydamas, iš nukentėjusiosios J. P. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 6350780 gavo 5500 JAV dolerių (pagal tos dienos kursą 15 125 litus) už JAV vizos gavimą, kelionę ir bilietus į JAV, tačiau sutartu laiku žadėtos JAV vizos negavo, kelionės neorganizavo, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. P. priklausantį, turtą – 15 125 litus.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2004-06-03 iki 2005-01-20, būdamas viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ (į.k. 300031276, adr. Maironio g. 18-2, Kaune) direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 4 str., 21 str., aplaidžiai tvarkė šios įstaigos apskaitą, nenustatė įstaigoje buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo, buhalterinės apskaitos dokumentų:
- neišsaugojo 11 vnt. pinigų priėmimo kvitų, paramos gavimo ir panaudojimo apskaitų, automobilio Mercedes Benz CLR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, apmokėjimo dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti kiek piniginių lėšų neužpajamuota į kasą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. „Atskaitomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“;
- neorganizavo apskaitos registrų pildymo, todėl viešojoje įstaigoje apskaita nebuvo tinkama, objektyvi ir palyginama, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacija“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2004-06-03 iki 2005-01-20;
dėl ko nebuvo galima nustatyti įstaigos šio laikotarpio veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti jos turto.
Be to, K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2004-06-07 iki 2005-01-20, būdamas viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ (į.k. 300031276, adr. Maironio g. 18-2, Kaunas) direktoriumi, pagal šios viešosios įstaigos įstatų 6.12.1 str. būdamas atsakingu už įstaigos darbo organizavimą, įstaigos patalpose, esančiose Maironio g. 18-2, Kaune, komercijos tikslais, t.y. naudodamas įmonės komercinei veiklai, 11-kos kompiuterių sisteminiuose blokuose, pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (2003-03-05 įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, 73 str. 2 p. reikalavimus, laikė neteisėtai įdiegtas - Microsoft Korporacijai, Symantec Korporacijai, Adobe Systems Inc, uždarajai akcinei bendrovei „Fotonija“, uždarajai akcinei bendrovei „VTeX“ priklausančias kompiuterinių programų kopijas, t.y.:
kompiuteryje Nr. 1 („zmogus-lingita“: Intel Celeron 2.4 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office XP Professional - 1178,06 Lt vertės, Adobe Acrobat 6.0 Professional - 1846,70 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 2 („zmogus-jurgita“: intel Celeron 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office XP Professional - 1178,06 Lt vertės, Adobe Acrobat 6.0 Professional - 1846,70 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 3 („skolos“: intel Pentium 120 Mhz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows 98 SE - 773,88 Lt vertės, Alkonas - 177 Lt vertės, Microsoft Office 97 Professional - 1178,06 Lt vertės, Microsoft Windows 98 SE (distribucinė versija) - 773,88 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 4 („Gitana“: Intel Celeron 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office XP Professiosnal - 1178,06 Lt vertės, Alkonas - 177 Lt vertės, Norton Antivims 2004 Pro - 256,51 Lt vertės, Adobe Acrobat 6.0 -1846,70 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 5 („žmogaus“: AMD Athlon Xp 2400+2.0 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office XP Professional - 1178,06 Lt vertės, Alkonas - 177 Lt vertės, Norton Antivirus 2004 Pro - 256,51 Lt vertės, Winled 3.2 - 141,60 Lt vertės, Adobe Acrobat 6.0 Professional - 1846,70 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 6 („YIB2R8“: Intel Pentium 75 Mhz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows 98 SE - 773,88 Lt vertės, Microsoft Office 97 Professional - 1178,06 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 7 („Sigita“: AMD Duron 850 Mhz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office 2003 Professional 1178,06 Lt vertės, Alkonas - 177 Lt vertės, Adobe Acrobat 6.0 Professional - 1846,70 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 8 („keliones-4b2f20“: Intel Celeron 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office 2003 Professional - 1178,06 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 9 („kristina“: Intel Celeron 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtas programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office 2003 Professional - 1178,06 Lt vertės, Norton Antivirus 2004 Pro - 256,51 Lt vertės, Alkonas - 177 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 10 („Bena“: Intel Celeron 2.4 Ghz) neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office 2003 Professional - 1178,06 Lt vertės, Norton Antivirus 2004 Pro - 256,51 Lt vertės;
kompiuteryje Nr. 11 „Finansai“: Intel Celeron 1.2 Ghz), neteisėtai įdiegtos programos yra: Microsoft Windows XP Professional - 1123,08 Lt vertės, Microsoft Office XP Professional -1178,06 Lt vertės, Norton Antivirus 2004 Pro - 256,51 Lt vertės;
viso 39 kopijas, kurių bendra vertė, paskaičiuota pagal teisėto šių kompiuterinių programų pardavimo kainą yra 36930,67 Lt Tokių būdų dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo pažeidė autorių teisių turėtojų teisėtus interesus ir padarė: Microsoft Korporacijos, Symantec Korporacijos bei Adobe Systems Inc. bendrą 35904,07 Lt turtinę žalą; UAB „Fotonija“ - 885 Lt turtinę žalą; UAB „VTeX“ - 141,60 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą 2009-03-19 nuosprendį ir priimti naują. Nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino aplinkybių, nuosprendyje teismas turi konstatuoti apie įrodymų pakankamumą ar jie įeina į įrodinėjimo dalyką. Teismo išvada turi būti pagrįsta įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo katę dėl nusikaltimų. Jis mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino arba nepakankamai vertino aplinkybes, susijusias su šių įrodymų gavimo būdu bei jų teikiamos informacijos teisingumu. Pirmos instancijos teismas posėdyje ištirtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes jie buvo ištirti neišsamiai. Teismas ištyrė tik jį kaltinančius įrodymus ir visai netyrė, nevertino jį teisinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendis dėl didelės vertės turto įgijimo pagrįstas prielaidomis ir abejonėmis ir taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos aplinkybės buvo išaiškintos jo nenaudai. Jis nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės tarnautų kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo naštos negalima perkelti kaltinamajam. Prokuroras šioje byloje nesugebėjo apklausti visų liudytojų, o teisme vadovavosi tik asmeninėmis emocijomis siekdamas jam atkeršyti už tai, kad jį padavė į Europos teismą. Prokuroras darė įtaką teismui.
Dėl sukčiavimo R. J. atžvilgiu teigia, kad teismas šiuos santykius turėjo vertinti kaip civilinius, nes jis pripažino skolą. Teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė 345000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis yra atlyginęs nukentėjusiajai dalį pinigų. Iš jos pinigų ir jos pačios žodiniu sutikimu buvo paremta Šiaulių miesto Dainių pradinė mokykla, kuriai VšĮ ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ perdavė plaukiojančias grindis, kurios buvo sudėtos visoje mokykloje. Taip pat buvo paremta Panevėžio pataisos kolonija, Pravieniškių pataisos kolonija, vaikų namai. Teismas nepareikalavo iš šių įstaigų patvirtinimo apie pagalbą. R. J. kalbos apie deimantų prekybą su įmonės darbuotoja R.J. M. yra blefas. Tai patvirtino ir pati R.J. M.. Viskas dėl deimantų verslo yra išgalvota ir nepagrįsta. Teismas pažeidė ir BPK 276 str., nes atsisakė vertinti jo ir R. J. susirašinėjimo internete medžiagą, iš kurios akivaizdžiai matosi, kad tarp jų buvo intymūs santykiai ir jie gyveno kaip vyras su žmona, bei draugavo. Teismas klaidingai konstatavo, kad jis klaidingai informavo nukentėjusiąją apie įmonės veiklą. Nukentėjusioji R. J. pati buvo firmoje, matėsi bei kalbėjosi su visais darbuotojais, puikiai žinojo finansinę padėtį. Sutinka sumokėti R. J. skolą, kuri iš viso sudaro 205000 Lt. Kad ji galėjo patirti moralinę nuoskaudą, nepatvirtina jokie faktai.
Dėl sukčiavimo T. S. atžvilgiu veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., nes pinigai buvo pasiskolinti pagal skolos raštelį ir tai parodo, jog jis nesukčiavo, o skolinosi pinigus. Tai civiliniai santykiai. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad jis dalį pinigų atidavė, o likusią dalį kompensavo baldais pagal jų susitarimą. Apie deimantų verslą yra išgalvota, jis T. S. neskolingas. Pastarojo parodymai apie veiklą užsienyje yra išgalvoti.
Dėl sukčiavimo J. B. atžvilgiu teismas taip pat neįvertino faktiniu aplinkybių ir veiką kvalifikavo neteisingai. J. B., puikiai žinodama, kad įmonė netyri lėšų ir yra ant bankroto ribos, norėjo padėti savo noru davė pinigus įmonės veiklai ir pasisiūlė įdarbinama. Ji buvo įdarbinta į VšĮ ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“. Neteisybė, kad jis pateikė neteisingą informaciją apie įmonės veiklą. Jie kartu norėjo susituokti, tačiau abipusiu sutarimu santuoką atidėjo. Teismas neteisingai nustatė priteistiną sumą, nes jis iš jos pinigų jai nuomojo automobilį „Rover“ iš firmos „Rusteda“. Tai patvirtina dokumentai esantys byloje, jog ji naudojosi automobiliu. Jis sutinka jai sumokėti ne 75000 Lt, o tik 60000. Ji duodama pinigus, nereikalavo jokių rašytinių įrodymų, jis pats vėliau juos išrašė. Tai patvirtina, kad jis skolinosi sąžiningai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl sukčiavimo D. D. ir B. D. atžvilgiu teismas ignoravo prašymą surasti UAB „Mobinitus“ direktorių E. V., kuris įpareigojo jį (nuteistąjį) parduoti namą Rožės g. 32., ką jis ir padarė. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad už namą gauti pinigai perduoti E. V.. Ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad tokio žmogaus nėra, tačiau tai neatitinka tikrovės. Teismas pažeidė BPK 178 str., prokuroras neatliko savo veiksmų. Jis pats į apklausą buvo atvedęs E. V., tačiau tyrėjas atsisakė jį apklausti. Prašo šį epizodą išskirti į kitą bylą, kur bus nustatyta objektyvi tiesa. Jis pats yra apgautas.
Dėl sukčiavimo A. S. atžvilgiu, aiškina, kad su ja buvo pasirašęs jungtinės veiklos sutartį dėl narkomanų reabilitacijos centro steigimo. Sutartis galiojo iki 2008 metų pradžios, tačiau jį suėmė praėjus vos mėnesiui nuo jos pasirašymo ir negalėjo jos įvykdyti. Su A. S. buvo sutarta sutartį nutraukti raštu. Jis jai per kelis kartus grąžino 6000 litų. Tai patvirtina banko kvitai dėl perlaidų į A. S. sąskaitą. Todėl teismas nepagrįstai priteisė 50000 litų ieškinį, nes turėjo priteisti 44000 litų, kuriuos jis sutinka grąžinti. Teismas neįvertino, kad tik po sutarties pasirašymo buvo ieškota kur pirkti sklypą būsimoms statyboms. Buvo kreiptasi į Lietuvos, Latvijos, Estijos vyriausybes dėl tokio centro kūrimo palaikymo, ką patvirtina byloje esantys dokumentai, gauti iš tų šalių. Todėl pinigų pasisavinimas neatitinka realių faktų, veikos kvalifikacija pagal BK 182 str. 2 d. neteisinga.
Dėl sukčiavimo N. D. atžvilgiu aiškina, kad tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Jam Petravičius pasiūlė įsigyti dalį privatizuojamos „Gintaro“ poilsio stovyklos pastatų Palangoje. Jis šį pasiūlymą pateikė nukentėjusiajai N. D., kuri su juo sutiko. N. D. taip pat kalbėjosi su Petravičiumi. Teismas neišsiaiškino ar toks Petravičius dirba Palangos ir Klaipėdos savivaldybėse. Nukentėjusioji patvirtino, kad pas jį, kai jis gulėjo ligoninėje, buvo atėjęs vyriškis ir jis jam perdavė pinigus. Teismas neįvertino, kad pinigus rinko ne jis, o nukentėjusioji N. D.. Jie abu yra prisidėję prie pinigų rinkimo ir veiką turėjo būti kvalifikuota kaip bendrininkų. Sutinka jai grąžinti 142000 litų individualios įmonės „Baltasis koralas“ vardu. Šie pinigai buvo perduoti įmonei ir iš jos reikia išsireikalauti. Taip pat sutinka grąžinti 40000 litų duotų jam.
Dėl sukčiavimo J. P. atžvilgiu aiškina, kad iš JAV ambasados neišreikalauta informacija, kiek kartų J. P. vyko gauti vizos. Ji teisme pati pasakė, kad neprisimena, ar jis atidavė visus pinigus ar ne. Ji taip pat pasakė, kad jis pinigus atidavė jos bute. Teismas nepakvietė liudytojos J. Ž. gim. 1982-01-27, gyvenančios Ukmergės raj., Jakutiškių kaime. Ši liudytoja, kuri dirbo IĮ „Baltasis koralas“, gali patvirtinti, kad iš J. P. pinigų buvo mokama už vizos gavimą per „Vilniaus banką“ Kaune. Teismas neišreikalavo iš banko informacijos, kiek kartų buvo mokami pinigai. Todėl jis nesutinka su teismo priteistu civiliniu ieškiniu: 10000 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir neteisėtų kompiuterinių programų laikymo jis apkaltintas neteisingai. Teismo metu buhalterė prisipažino, kad aplaidžiai tvarkė įmonės dokumentus. VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ pavaduotojas B. S. prisipažino, kad jis buvo paskirtas už kompiuterinių programų priežiūrą ir nesuspėjo visko prižiūrėti. Kadangi jis nėra buhalterijos ir kompiuterinių programų žinovas, todėl pasamdė žmonės, kurie save laikė specialistais ir privalėjo užtikrinti kokybišką darbą. Į jo pastabas būdavo atsakyta, kad viskas yra gerai. Kadangi prie šių nusikaltimų jis nėra prisidėjęs, turi būti išteisintas.
Teismas bylos įrodymus vertino kaip visumą, o ne kaip atskirus epizodus. Pažeistas BPK 129 str., nes kai jį sulaikė iš VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ ir IĮ „Baltasis koralas“ dingo vertingi dokumentai, baldai, buitinė technika, pinigai su seifu. Pažeistas BPK 57 str., nes nenušalino prokurorą BPK 58 str. 4 d. pagrindais, kadangi prokuroras buvo šališkas. Pažeistas BPK 149 str., nes neturint kratos orderio buvo išimti dokumentai iš įmonių. Jam nesuteikta galimybė įrodyti nekaltumą. Jo kaltė pagrįsta tik liudytojų parodymais, nes daugiau įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų jo kaltę, nėra. Teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip nuosekliais ir nekeliančiais abejonių, tačiau nebuvo apklausti pagrindinai liudytojai: E. V., J. Ž., B. V., Šiaulių Dainių pradinės mokyklos direktorė K. Š., Pravieniškių 1, 2, 3 pataisos namų ir Panevėžio pataisos namų direktoriai, kurie gavo paramą. Šie liudytojai gali paneigti sukčiavimą.
Sukčiavimas yra padaromas tik esant kaltininko tyčiai. Jis nesiekė pasipelnymo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais jo parodymais. Skiriant bausmę neatsižvelgta, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas truko keturis metus, ilgą laiką laikomas suimtas. Jis turi šeimą su dviem mažamečiais vaikais. Žmona bedarbė, mama serga. Jis teikia labdaras mokykloms. Kad per ilgas procesas turi įtakos skiriant bausmę patvirtina ir LAT praktika byloje Nr. 2K-7-45/2007. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad dalį pinigų būdamas laisvėje gražino, pripažįsta savo skolą, turi būti išteisintas, nes inkriminuotų nusikaltimų nepadarė.
Nukentėjusioji N. D. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad K. V. jos pinigams pasisavinti veikė per kitą asmenį. Draugystės su juo buvo pagrįsta melu, nes K. V. kalbėdavo kas jam naudinga. Jai rodydavo dėmesį, ypatingai kai jam skubiai reikėdavo pinigų. Jis žadėjo gražią jų dviejų ateitį ir pelningą verslą Palangoje. Ji buvo įtikinta esą yra būsima K. V. gyvenimo draugė, pagalbininkė ir partnerė.
Jis ją ragindavo skambinti draugams, pažystamiems dėl jo nurodytų pasiūlymų, po to klausinėdavo ar bus pinigų. Ji įspėjo K. V. apie pardavimų patirties neturėjimą, kuomet jis jųdviejų tariamų planų išsaugojimui liepė ieškoti žmonių, norinčių sumokėti išankstinę rezervaciją. Jos įkalbėti draugai tikėjosi investuoti į nekilnojamąjį turtą. Su apgautais pažystamais nukentėjusiaisiais sutarė, kad visą atsakomybę prisiima ji viena ir jie neitų į teismą.
Ji nepažįsta jokio Petravičiaus, kuris pasiūlė privatizuoti objektą Palangoje. K. V. kalbose buvo begalė neįvardintų žmonių, slaptai dalyvavusių šiame „projekte“, tariami Palangos ir Kauno savivaldybių atstovai, kuriems taip pat bus atseikėtas plotas, Rusijos statybinė bendrovė, kuriai jau tariamai sumokėtas avansas medžiagoms pirkti ir kurios neužilgo bus vežamos į išnuomotą sandėlį Palangoje. Ji telefonu yra kontaktavusi su nepažįstamu pagyvenusiu vyriškiu, neva antikvaro savininku, turėjusiu parduoti kelis K. V. deimantus. Už parduotus deimantus gautus pinigus K. V. turėjo gražinti skolą jai, kurią sudarė kelioms dienoms skolinti pinigai iš artimųjų žmonių. Po kito skambučio šiam vyrui, K. V. buvo paprašyta daugiau nebeskambinti. Buvo daug K. V. sukurtų istorijų, pakankamai įtikinamų, kad kuo ilgiau atidėti dalies skolos grąžinimą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo K. V. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis K. V. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 2 d., 223 str. 1 d. bei 192 str. 1 d. padarymo ir prašo jį išteisinti, remiantis skunde nurodytais argumentais. Apelianto skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties ir jo atribojimo nuo civilinio delikto
Apeliantas ginčija sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimą jo padarytose veikose ir teigia, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo ne teisiniai baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, nesutinka. Pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t.y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama, kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, tikslu apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Tokiu būdu suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir po kurio laiko turtą ar jo ekvivalentą sugražins teisėtam savininkui ar valdytojui. Tačiau turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl jo padarytos apgaulės, pažeistos teisės atstatymas objektyviai tampa problematiškas.
Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę sutartį, viena sutarties šalis tikisi, kad kita sutarties šalis vykdys sutarties sąlygas ir prievoles pagal sutartį. Jei jos nevykdomos ir perduotas turtas negrąžinamas, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Viena iš jų - paskolos davėjas turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką laikyti nusikaltimu, nepakanka vien perduoto turto negrąžinimo fakto. Nepakanka ir pačio ketinimo turto priėmimo metu negražinti perduoto turto, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiųjų teisių atstatymas civilinio proceso tvarka yra apsunkintas apgaulės, kuri yra baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. sąlyga.
Esant paskolos investicijoms sutarčiai apgaulė gali pasireikšti ir dėl teisės į turtą, ir dėl ketinimų. Jei turtas buvo perduotas nuosavybėn pagal paskolos investicijoms sutartį, apgaulė dėl ketinimų pasireiškia tuo, kad kaltininkas visai neketina vykdyti tų įsipareigojimų, ir vėliau gražinti turtą, o siekia gautą turtą pasisavinti ir toks siekimas lydimas įvairiais apgaulės būdais: suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui arba į tikrus dokumentus įrašomi netikri duomenys dėl sutarties sąlygų ar sutarties šalies, įtikinama dėl investicijų patikimumo ar naudos ar panaudodamas kitus apgaulės būdus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą suteikti paskolą investicijoms ir apsunkinančius perduoto turto atgavimą. Tai yra sukčius ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą maskuoja apgaule, pasireiškiančia ką tik paminėtais ir kitais būdais, kuri suklaidina paskolos davėją dėl sukčiaus ketinimų ir iš esmės paveikia asmens apsisprendimą paskolinti pinigus.
Apylinkės teismas įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teisingai kvalifikavo nuteistojo K. V. veikas kaip sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d. ir 2 d. Sukčiavimo faktas įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdus. K. V. pažadai nukentėjusiosioms R. J. investuoti jos perduotus 430000 litų į kaimo turizmo ir deimantų verslą, pažadai J. B. investuoti jos perduotus 75000 litų į kaimo turizmo verslą, pažadai A. S. investuoti jos perduotus 50000 litų į planuojamą verslą susijusį su vaikų narkomanų reabilitacija, pažadai N. D. investuoti jos perduotus 187000 litų į nekilnojamojo turto pirkimą bei renovaciją buvo lydimi apgaulės, maskuojančios tikrąjį nuteistojo K. V. ketinimą visai nevykdyti nukentėjusiosioms duotų pažadų (įsipareigojimų) investuoti jų perduotą turtą - pinigus į bendrą verslą, o siekį gautą turtą pasisavinti. Toks nuteistojo K. V. siekimas (tikslas) užvaldyti nukentėjusiųjų perduotą turtą buvo lydimas įvairiais, gana originaliais, apgaulės būdais. Taigi K. V. nukentėjusiųjų R. J., J. B., A. S. ir N. D. apsisprendimą investuoti į tariamą bendrą verslą iš esmės paveikė prisistatydamas kaip pasiturintis verslininkas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą užsienyje ir Lietuvoje bei ieškantis draugės gyvenimui ir bendram verslui. K. V. klaidinimus nukentėjusiosioms apie norą su jomis artimai susidraugauti ir žadamą tariamą bendrą gyvenimą kartu patvirtina nukentėjusiųjų R. J., A. S., J. B. ir N. D. parodymai, baudžiamojoje byloje esančios laiškų kopijos tarp K. V. ir R. J. (t. 5, b.l. 66-99, t. 7, 86-154), K. V. ir J. B. (t. 5, b.l. 154-162). A. S. savo 2007-01-05 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. V. atžvilgiu bei teisme duotuose parodymuose taip pat nurodo aplinkybę, jog ji su nuteistuoju susipažino pagal skelbimą, kuriame buvo ieškoma moters verslui ar šeimai kurti (t. 1, b.l. 7-8, t. 8, b.l. 155, t. 9, b.l. 138). Iš N. D. parodymų nustatyta, kad pagal panašaus turinio skelbimą, jog turtingam verslininkui reikia gyvenimo draugės ir verslo partnerės, su K. V. susipažino ir ji. Be to byloje nustatyta, kad K. V. pasipiršo J. B. ir jie 2005-05-25 kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įregistruoti santuoką. Tačiau K. V. 2005-09-16 santuokos įregistruoti neatvyko ir pažado vesti J. B. neištesėjo (t. 5, b.l. 164). Iš to matuti, jog K. V. klaidino R. J., J. B., N. D. ir A. S., dėl bendro gyvenimo ketinimų, o J. B. taip ir nevedė. Todėl neabejojama, jog nuteistasis K. V. taip klaidino nukentėjusiąsias siekdamas pelnyti didesnį jų pasitikėjimą.
K. V. nukentėjusiosioms R. J., J. B., A. S. ir N. D. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamų viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ bei individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamas vystyti verslo kryptis, kas taip pat suklaidino nukentėjusiąsias ir turėjo esminės įtakos jų apsisprendimui perduoti turtą. K. V. nukentėjusiąsias R. J. ir J. B. klaidino pateikdamas joms tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ veiklos mastus, pajamas bei kaimo turizmo verslo vystymą. Kitas nukentėjusiąsias A. S. ir N. D. klaidino pateikdamas joms tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklos mastus, pajamas bei vaikų narkomanų reabilitacijos centro steigimą (A. S. sukčiavimo atveju), viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ pastato privatizavimą ir rekonstravimą į gyvenamuosius butus (N. D. sukčiavimo atveju).
Nukentėjusioji R. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie tai, jog K. V. prisistatė kaip patikimas, pasiturintis verslininkas, grįžęs iš Ispanijos, turintis ten du namus, įmonę Kaune, užsiimantis labdaringa veikla, ketinantis vystyti kaimo turizmo verslą. Pasakojo apie deimantų verslą, rodė tariamus brangakmenius ir aiškino kaip juos atskirti. Norėdama užsiimti verslu, K. V. kvietimu atvyko į Kauną susitikti ir aptarti planuojamo verslo. K. V. įgavus jos pasitikėjimą, susitikimo viešojoje įstaigoje ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ metu ji sutiko su K. V. pasiūlymu investuoti į kaimo turizmo verslą ir 2004-06-14 į viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ sąskaitą pervedė pinigus kelionių agentūros atidarymui. Vėliau, tikėdama K. V. įteigtu patikimo verslininko įvaizdžiu, jam asmeniškai perdavė dar daugiau pinigų tariamoms investicijoms ir nekilnojamojo turto pirkimui (t. 5, b.l. 43-46, t. 7, b.l. 171-174, t. 8, b.l. 50-57, t. 9, b.l. 139-140).
Nukentėjusioji J. B. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus duotus teisme (t. 8, b.l. 130). Parodė, kad jos ir K. V. pažinčiai peraugus į draugystę ir jam pasipiršus ji perdavė K. V. pinigus bendram verslui pradėti. Netrukus ji dėl akių buvo įdarbinta viešojoje įstaigoje ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ vadybininko pareigose. Ji turėjo būti atsakinga už kaimo turizmo paslaugas. K. V. pinigų prašydavo vis dažniau ir ji jam duodavo tikėdama juo. Pasitikėjimą padidino Civilinės metrikacijos skyriui paduotas prašymas įregistruoti jųdviejų santuoką. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. V. atžvilgiu (t. 5, b.l. 133-134, 130-131, t. 7, b.l. 174-177).
Nukentėjusiąją A. S. nuteistasis klaidino pateikdamas jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamą vystyti naują verslą, susijusį su vaikų narkomanų reabilitacija. Iš šios nukentėjusiosios teisme duotų parodymų, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, matyti, jog individualios įmonės „Baltasis koralas“ patalpose, esančiose Vytauto pr. 32, Kaunas, susitikimo su K. V. metu, pastarasis jai prisistatė kaip verslininkas vadovaujantis kelioms įmonėms, sudarė rimto verslininko įvaizdį. Jai papasakojo apie neva planuojamą steigti vaikų narkomanų reabilitacijos centrą, numatomą investuoti milijoną litų savų pinigų, rodė reabilitacijos centro statybai ketinamo pirkti sklypo planą, sąmatą, kuri buvo milijoninė, pelną ir jo pasidalijimą. Buvo Aptarta ir jos investicijų dalis. Kadangi ji yra socialinė darbuotoja, antros grupės invalidė ir labai norėjo dirbti, sutiko su nuteistojo K. V. pasiūlymu steigti reabilitacijos centrą, jie sutarė pasirašyti sutartį. Pasitarusi su mama, kurią dėl investicijos saugumo taip pat įtikino K. V., įmonės patalpose 2006-10-02 jam perdavė 50000 litų. Pinigų priėmimo metu patsai K. V. išrašė individualiuos įmonės „Baltasis koralas“ pinigų priėmimo orderį ir jį pasirašė. 2006-10-03 Jie pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl reabilitacijos centro steigimo (t. 1, b.l. 24-25, t. 8, b.l. 155, t. 9, b.l. 138-139).
Nukentėjusiąją N. D. nuteistasis K. V. klaidino pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamų viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“, individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklos mastus, pajamas bei neva planuojamas investicijas į nekilnojamojo turto pirkimą ir renovaciją Palangos mieste. Iš nukentėjusiosios N. D. parodymų matyti, jog ji su K. V. susitiko individualios įmonės „Baltasis koralas“ patalpose. Nuteistasis jai pasakojęs apie vadovaujamų viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“, individualios įmonės „Baltasis koralas“ veiklą, neva tuoj pradėsiantį veikti reabilitacijos centrą, kuris kainavo 4-5 milijonus litų, rodė įvairius dokumentus. Susitikimo metu nuteistasis jai teigęs, jog planuoja privatizuoti poilsio namus „Gintaras“, Palangoje, kurie bus rekonstruoti į gyvenamuosius butus ir jie išparduoti. K. V. sakė esąs investavęs į tai jau daug pinigų. Pasiūlė jai per pora dienų apsispręsti dėl bendradarbiavimo ir investicijų į šį verslą, aptarė investicijų atsipirkimo laikotarpį ir pelną. Ji, sutikusi su K. V. pasiūlymu, jo akcentuotu prašymu, perdavė jam asmeniškai pinigus investicijoms. Jai buvo išrašytas viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ pinigų priėmimo orderis, kurį pasirašė patsai K. V.. Pinigų priėmimo orderyje pinigų paskirtį nurodė „avansinis mokestis už numatytas paslaugas“. Vėliau iš K. V. gavo butų projektėlius, jų kvadratūras ir kainas bei nurodymą ieškoti žmonių, kurie norėtų įsigyti butus palankiomis kainomis privatizuojamame pastate, Palangos mieste. Baudžiamojoje byloje ji pateikė kompaktinį diską, kuriame įrašyti butų projektai ir planuojamo privatizuoti viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ pastato nuotraukos. Butų projektai ir pastato nuotraukos buvo apžiūrėti apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 92-98). Įtikinta K. V. surado pirkėjus, kurie norėjo įsigyti tariamai privatizuojamus butus, paėmė iš jų pinigus ir perdavė K. V.. Ji buvo nuvežta prie tariamai privatizuojamo, šiuo metu neeksploatuojamo, pastato, kuris bus rekonstruojamas. K. V. vizualiai nupasakojo kaip bus rekonstruojamas tas pastatas (t. 1, b.l. 76, t. 8, b.l. 155-156, t. 9, b.l. 140).
Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog K. V. vadovaujama Viešoji įstaiga ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ realios veiklos susijusios su kaimo turizmu nevykdė, iš šios deklaratyvios veiklos pajamų negavo, tuo labiau neinvestavo į šį verslą. Tai patvirtino liudytoja V. Š., kuri apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo viešojoje įstaigoje ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ ir buvo atsakinga už kaimo turizmo sodybų paiešką, sutarčių su jomis sudarymą. Tačiau nei vienos sutarties ir realių pinigų iš šio darbo nebuvo (t. 8, b.l. 175). Nuteistoji D. P., dirbusi vyriausiąja buhaltere viešojoje įstaigoje ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“, apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad už turizmo tarpininkavimo paslaugas nuo 2004 rugsėjo mėnesio iki 2005 metų sausio mėnesio buvo gauta 7000 litų pajamų. 2004-06-14 viešoji įstaiga iš nukentėjusiosios R. J. gavo beprocentinę paskolą. Visas kitas paskolas išlaikyti įstaigai yra suteikęs patsai įstaigos direktorius K. V.. Iš jo suteiktų paskolų viešoji įstaiga turėjo mokėti darbuotojų atlyginimus, mokesčius, apmokėti paslaugas (t. 8, b.l. 174-175, t. 9, b.l. 143-144). Liudytojas B. S., dirbęs viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriaus pavaduotojo pareigose parodė, kad su K. V. jis buvo išvykęs į Indiją, Švediją, Vokietiją. Kelionės buvo tik poilsinės, jų metu jokių turizmo verslo sutarčių sudaryta nebuvo (t. 5, b.l. 25, t. 8, b.l. 175). Iš to matyti, jog viešoji įstaiga ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ realios veiklos susijusios su kaimo turizmu nevykdė, pajamų iš kaimo turizmo verslo, kurių pakaktų normaliam įstaigos funkcionavimui ir investicijoms į verslą užtikrinti, neturėjo, buvo išlaikoma iš gautų paskolų. Todėl akivaizdu, jog K. V. suklaidino nukentėjusiąsias R. J. ir J. B. apie viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ vykdomos ūkinės veiklos mastus, pajamas bei tariamą kaimo turizmo verslo vystymą. Apie šios įmonės veiklos mastus ir pajamas buvo klaidinama ir nukentėjusioji N. D., siekiant sudaryti pasiturinčio ir veiklaus verslininko įvaizdį. Apie K. V. sumanymą sukčiauti, o ne vykdyti sąžiningą verslą ir investuoti patikėtą turtą, liudija ir tai, kad jis nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti vadovaujamos viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti jos veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Individuali įmonė „Baltasis koralas“ ir viešoji įstaiga ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ taip pat nevykdė jokios veiklos, susijusios su vaikų narkomanų reabilitacijos centro steigimu, nekilnojamojo turto įsigijimu, nekilnojamojo turto privatizavimu ir rekonstrukcija, deimantais. Byloje nenustatyta, jog šie juridiniai asmenys būtų įsigiję nekilnojamojo turto, žemės sklypo reabilitacijos centro steigimui. Taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog K. V. tikrai ketino steigti vaikų narkomanų reabilitacijos centrą, tam buvo pasiruošęs ir dėl šio ketinimo neklaidino nukentėjusiosios A. S.. Kad tokia veikla K. V. visai neketino užsiimti patvirtina ir liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Jis patvirtino, kad A. S. K. V. perdavė 50000 litų vaikų narkomanų reabilitacijos centro steigimui, pasirašė jungtinės veiklos sutartį, norėdama dalyvauti bendroje veikloje ir dirbti įsteigtame reabilitacijos centre. Tačiau vaikų narkomanų reabilitacijos centro steigimui K. V. konkrečių veiksmų nesiėmė ir jis susidarė nuomonę, kad K. V. meluoja. K. V. A. S. ir jį nuvežė į Kazokiškes, rodė tariamai parduodamą žemės sklypą prie ežero, kuris bus perkamas reabilitacijos centro steigimui. Tačiau nerodė jokių sutarčių ar piniginių lėšų jo pirkimui, tiesiog parodė tą vietą. Kad K. V. tokia veikla užsiimtų, jam neteko girdėti. Be to, šis liudytojas parodė, jog nežino nieko apie privatizuojamą nekilnojamą turtą Palangos mieste (t. 9, b.l. 137). Liudytojas B. S. duodamas parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viešoji įstaiga brangakmenių prekyba neužsiminėjo (t. 5, b.l. 3-4). Liudytojai V. S. ir B. S. dirbo viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriaus pavaduotojo pareigose, todėl teismas jų parodymais apie K. V. vadovaujamų viešosios įstaigos ir individualios įmonės vykdytą veiklą remiasi. Iš byloje gauto viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ rašto nustatyta, kad nuteistasis K. V. arba įmonė „Baltasis koralas“ jokiais klausimais į sanatorijos administraciją nesikreipė. Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ nėra privatizuojama ir ateityje tai nenumatoma (t. 1, b.l. 100). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad žadėtos investicijos į nekilnojamąjį turtą nebuvo vykdytos. Nuteistajam K. V. investicijoms perduotas turtas - pinigai negražinti. Tokiu būdu nustatyta, kad K. V. suklaidino nukentėjusiąją A. S. dėl ketinimų vykdyti veiklą susijusią su vaikų narkomanų reabilitacijos centro steigimu ir šiai veiklai ketinamo įsigyti brangaus nekilnojamojo turto. Taip pat suklaidino N. D. dėl neva privatizuojamos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“, Palangos mieste ir jos rekonstrukcijos į gyvenamuosius butus.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios taip pat buvo išdėstytos nuteistojo K. V. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame 2009-03-19 nuosprendyje, daro išvadą, kad K. V. naudodamasis apgaule iš esmės suklaidino nukentėjusiąsias R. J., J. B., N. D., o taipogi ir A. S. dėl bendro gyvenimo ketinimų, R. J., J. B. dėl perduoto turto – pinigų investavimo į bendrą kaimo turizmo verslą, A. S. dėl perduoto turto – pinigų investavimo į bendrą verslą, susijusį su vaikų narkomanų reabilitacijos centru, N. D. dėl perduoto turto – pinigų investavimo į viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ pastato privatizavimą ir jo rekonstrukciją į butus. Nuteistasis K. V., naudodamas apgaulę prieš nukentėjusiąsias R. J., J. B., N. D., A. S. (K. V. perduoto turto teisėtas valdytojas), nuslėpė tikrąjį ketinimą – užvaldyti svetimą turtą. K. V. naudota apgaulė laikytina esminė, iš esmės paveikusi nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti turtą – pinigus. Nukentėjusiosios – investuotojos buvo apgaudinėjamos, kad turi reikalą su rimtu juridiniu asmeniu ir verslininku, kuris vysto ūkinę komercinę veiklą ir jų pinigus panaudos įmonės ūkinėje veikloje, žadėjo bendrą gyvenimą. Tuo tarpu renkami pinigai daugumoje apėjo viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ ir individualios įmonės „Baltasis koralas“ kasas, nebuvo investuoti, negrąžinti nukentėjusiosioms. Tokiu būdu nukentėjusiosios buvo suklaidintos, kad pinigai priimti sutartai paskirčiai, naudojami ūkinėje veikloje ir duos pelno, tačiau realiai neaišku kur buvo panaudoti, pelno, kuris užtikrintų atsiskaitymą su kreditoriais, neatnešė. Kad tai buvo apgaulė parodo ir veiklos rezultatas: nėra nei pinigų, nei realaus verslo, užsiimančio pelninga veikla. Todėl kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. J., J. B., N. D., A. S. turto užvaldymo sukčiavimo būdu.
Sukčiavimas T. S. atžvilgiu
K. V. buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. S. priklausantį, turtą – 10000 JAV dolerių (pagal 2004-09-01 dienos kursą 28595 litų). Teismas pagrįstai pripažino, kad K. V. tyčia apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad K. V. suklaidino nukentėjusįjį T. S. apgaulingai žadėdama iš jo pasiskolintus pinigus investuoti į deimantų verslą ir paskolą greitai grąžins su palūkanomis, nors realiai to neketino daryti, nes tokiu verslu net nesivertė. Tai, kad viešoji įstaiga ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ brangakmenių prekyba neužsiminėjo, patvirtino liudytojas B. S., dirbęs direktoriaus pavaduotojo pareigose (t. 5, b.l. 3-4). Nukentėjusiojo suklaidinimas dėl deimantų verslo įžiūrimas ir tuo atveju, kad K. V. rodė filmuotas deimantų kasyklas Rusijoje (t. 5, b.l. 119), kas nukentėjusiajam T. S. sudarė pakankamai rimtą pagrindą tikėti nuteistojo tariamu verslu. Kad K. V. užsiima verslu neabejojo, nes šis iš tėvo V. S. nuomavo patalpas viešajai įstaigai „Žmogaus teisių gynimas ir socialinės integracijos centras“. Be to, skolinamai 10000 JAV dolerių sumai K. V. surašė paskolos raštelį ir jį pasirašė (t. 5, b.l. 117). Įvertinus paminėtas aplinkybes T. S. iš esmės tuo metu nebuvo pagrindo abejoti nuteistuoju K. V., kuris sudarė pasiturinčio ir mokaus verslininko įvaizdį, kuris surašė paskolos raštelį neva taip užtikrindamas kreditoriaus T. S. galimų pretenzijų į skolą įvykdymą. Taip K. V. apgaulės paveiktas T. S. apsisprendė paskolinti 10000 JAV dolerių tikėdamasis juos greitai atgauti su palūkanomis. Tačiau kur realiai pinigai buvo panaudoti, nenustatyta, paskolos panaudojimas neužtikrino nei palūkanų mokėjimo, nei galutinio atsiskaitymo su kreditoriumi T. S., jokie brangakmeniai taip ir nebuvo nupirkti. Nuteistasis K. V. to ir neketino daryti. Todėl K. V. veiksmai T. S. atžvilgiu teisingai pripažintini sukčiavimu pagal BK 182 str. 1 d., nes jis sudarydamas paskolos sutartį ir priimdamas turtą suklaidino dėl tikrosios viešosios įstaigos veiklos, suvokė, kad užvaldo pinigus, numatė, kad paskolos nepanaudos pagal paskirtį, negrąžins ir tuo padarys turtinę žalą paskolos davėjui, to norėjo.
K. V. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. D. ir B. D., turtą. Tai yra neturėdamas jokių įgaliojimų dėl namo, esančio Ražės g. 32, Kaune, nuosavybės teise priklausančio V. B. ir A. M., remonto ar pardavimo, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šis turtas priklauso jam nuosavybės teise, apgaule, UAB ,,Baltasis koralas“ patalpose, iš B. D. pagal avansinę sutartį gavo 5000 litų, kaip užstatą, už neva parduodamą namą, esantį Ražės g. 32, Kaune, sudarė šio, svetimo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal ją iš B. D. gavo 125000 litų, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva parduodamam namui reikalingą stogo remontą, iš B. D. gavo 10600 litų stogo remontui.
Iš byloje esančio valstybinės įmonės „Registrų centras“ pateikto rašto ir kitų duomenų nustatyta, kad namas, esantis Ražės g. 32, Kaune, nuosavybės teise priklauso V. B. ir A. M. (t. 6, b.l. 27-29). Patsai nuteistasis K. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (t. 6, b.l. 26). Iš liudytojų E. Ž., įgaliotos disponuoti A. M. priklausančio namo dalimi Rožės g. 32, Kaunas ir V. B., to paties namo dalies savininkė, parodymų nustatyta, kad minėto namo 2005 metais niekam nepardavinėjo, įgaliojimų namo pardavimui niekam nesuteikė. Tuo tarpu iš avansinės sutarties ir namo pirkimo-pardavimo sutarties kopijų nustatyta, jog K. V. jas pasirašė kaip namo, esančio Ražės g. 32, Kaune, savininkas ir pardavėjas (t. 6, b.l. 5-6). Taigi, K. V. sudarydamas avansinę sutartį ir namo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurias tariamai turėjo perleisti nuosavybės teisę į parduodamą nekilnojamąjį turtą, kai realiai tas turtas jam nepriklausė ir dėl to fakto tyčia apgaunant, suklaidino nukentėjusiuosius D. D. ir B. D., kurie apgaulės įtakoje savanoriškai perdavė turtą – pinigus. Taip pat K. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva parduodamam namui reikalingą stogo remontą ir žadėdamas jį suremontuoti, iš B. D. gavo 10600 litų stogo remontui. Perduotą sumą patvirtina rašytinis pinigų priėmimo patvirtinimas, pasirašytas K. V. (t. 6, b.l. 7). Tačiau tokių įgaliojimų iš tikrųjų turto savininkų jis neturėjo, tai suvokė ir stogo remonto darbų atlikti neketino. Todėl akivaizdu, jog K. V. veiksmai nukentėjusiųjų D. D. ir B. D. atžvilgiu buvo nusikalstami.
K. V. versija, jog jam už atlygį parduoti namą, esantį Ražės g. 32, Kaune, pasiūlė E. V. ir jis patsai liko dėl to apgautas, yra nepagrįsti gynybinio pobūdžio išvedžiojimai. Byloje nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Mobinitus“ vienintelis akcininkas A. J. 2005-12-23 akcininko sprendimu nutarė perduoti 100 akcijų E. V. ir 2005-12-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi perleido uždarąją akcinę bendrovę „Mobinitus“ pirkėjui E. V.. Tą pačią dieną sutarties šalių buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas. Uždarosios akcinės bendrovės „Mobinitus“ direktoriumi 2005-12-23 paskirtas įmonės savininkas E. V. (t. 6, b.l. 42-44, 48). Taigi bylos duomenimis E. V. uždarosios akcinės bendrovės „Mobinitus“ savininku ir direktoriumi tapo tik nuo 2005-12-23 ir nuo šios dienos galėjo veikti įmonės vardu. Tuo tarpu tikrinant K. V. versiją, jog jis namą pardavinėjo E. V. įgaliojimu, atkreiptinas dėmesys į byloje esantį neva uždarosios akcinės bendrovės „Mobinitus“ direktoriaus K. V. išduotą 2005-11-15 įgaliojimą parduoti namą, esantį Rožės g. 32, Kaunas, priklausantį įmonės direktoriui E. V. (t. 6, b.l. 56). Tačiau iš aukščiau nustatyto matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Mobinitus“ E. V. nuosavybėn perėjo tik nuo 2005-12-23, tai yra, daug vėliau nei surašytas 2005-11-15 įgaliojimas parduoti namą. Be to, nukentėjusieji Danutė ir B. D. K. V. perdavė pinigus už neva parduodamą namą 2005-11-17 (pagal avansinę sutartį) ir 2005-12-21 (pagal pirkimo – pardavimo sutartį), tai yra, dar iki uždarosios akcinė bendrovė „Mobinitus“ perėjimo E. V. nuosavybėn. Todėl akivaizdu, jog uždaroji akcinė bendrovė „Mobinitus“ E. V. nuosavybėn perėjo jau po Danutės ir B. D. apgaulės. 2005-11-15 įgaliojimas išduotas K. V. ir 2006-01-04 pakvitavimas, neva E. V. gavo iš K. V. 140600 litų už įgaliojimo pagrindu parduotą namą, esantį Rožės g. 32, Kaunas, buvo surašyti siekiant maskuoti K. V. apgaulę prieš nukentėjusiuosius, priešpastatant save kaip nukentėjusįjį apgautą E. V.. Tačiau aukščiau ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad patsai nuteistasis K. V. buvo sukčiavimo prieš nukentėjusiuosius sumanytojas ir vykdytojas. Jis nukentėjusiesiems prisistatė ir namo pirkimo - pardavimo sutartyje pasirašė kaip savininkas, o ne įgaliotinis, nesutinka nusikaltimo – sukčiavimo padarymo laikas su uždarosios akcinės bendrovės „Mobinitus“ akcijų perėjimu naujam savininkui E. V. ir įgaliojimo dėl namo pardavimo išrašymu, nenuoseklūs ir prieštaringi nuteistojo K. V. parodymai apie pažintį su E. V. ir sutarimą parduoti namą. Todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytą, atmestina nepagrįsta nuteistojo K. V. gynybos versija esą jis patsai E. V. buvo apgautas dėl namo pardavimo Rožės g. 32, Kaunas. Jo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta visiškai.
K. V. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis 2006-09-30, individualios įmonės „Baltasis koralas“ patalpose, tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. P., turtą - 5500 JAV dolerių (pagal tos dienos kursą 15125 litų), įtikindamas J. P., kad jis gali padėti gauti Jungtinių Amerikos Valstijų vizą bei suorganizuoti kelionę į JAV. Iš baudžiamojoje byloje esančio Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados rašto matyti, kad ambasada niekada nebuvo sudariusi jokių tarpininkavimo dėl JAV vizų sutarčių su individualia įmone „Baltasis koralas“ ir jos vadovu K. V.. Tik pats žmogus asmeniškai gali kreiptis dėl JAV vizos gavimo (t. 1 b.l. 112, 115). Turizmo įmonės „Baltasis Koralas“ vadovas K. V. suvokė, jog jis neturi galimybės padėti gauti Jungtinių Amerikos Valstijų vizą, tačiau jis vis tiek klaidino J. P. dėl ketinimų sudarydamas patikimo verslininko, individualios įmonės „Baltasis koralas“ vadovo įvaizdį, nuslėpdamas aplinkybę, jog dėl vizos ji pati turi kreiptis į ambasadą. Tai iš esmės paveikė nukentėjusiosios apsisprendimą ir ši apgaulės įtakoje savanoriškai perdavė pinigus tikėdamasi gauti vizą. K. V. sutartu laiku žadėtos vizos negavo, kelionės neorganizavo, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, tokiu būdu akivaizdu jog jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. P. priklausantį, turtą.
Dėl nusikaltimų pagal 223 str. 1 d.ir 192 str. 1 d.
K. V. nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2004-06-03 iki 2005-01-20, būdamas viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574, 4 str., 21 str., aplaidžiai tvarkė šios įstaigos apskaitą, nenustatė įstaigoje buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo, buhalterinės apskaitos dokumentų dėl ko nebuvo galima nustatyti šio laikotarpio įstaigos veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti jos turto. Nuteistasis K. V. apeliaciniu skundu teigia, kad dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo jis apkaltintas neteisingai, nes nebūdamas buhalterijos žinovas pasamdė buhalterę, kuri atsakinga už šį nusikaltimą. Teismo metu buhalterė prisipažino, kad aplaidžiai tvarkė įmonės dokumentus. Toks apeliacinio skundo teiginys yra neteisingas, nes Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tokiu būdu įstatymas aiškiai apibrėžia, kad K. V., dirbdamas viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriumi, t.y. administracijos vadovu, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, t.y. būtent jis šiuo atveju yra nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 dalyje subjektas. Taigi teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad viešosios įstaigos direktorius K. V. buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nustatė, kokiais veiksmais pasireiškė jo kaltė, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, kokie nusikaltimo padariniai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, esą K. V. baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti traukiamas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, K. V. nuteistas pagal BK 192 str. 1 d. už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2004-06-07 iki 2005-01-20, būdamas viešosios įstaigos ,,Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriumi, pagal šios viešosios įstaigos įstatų 6.12.1 str. būdamas atsakingu už įstaigos darbo organizavimą, įstaigos patalpose komercijos tikslais, t.y. naudodamas įmonės komercinei veiklai, 11-kos kompiuterių sisteminiuose blokuose, pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (2003-03-05 įstatymo redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, 73 str. 2 p. reikalavimus, laikė neteisėtai įdiegtas - Microsoft Korporacijai, Symantec Korporacijai, Adobe Systems Inc, uždarajai akcinei bendrovei „Fotonija“, uždarajai akcinei bendrovei „VTeX“ priklausančias kompiuterinių programų 39 kopijas. Tokių būdų dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo pažeidė autorių teisių turėtojų teisėtus interesus ir padarė minėtoms bendrovėms bendrą 35904,07 Lt turtinę žalą. Nuteistasis K. V. apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad dėl neteisėtų kompiuterinių programų laikymo jis apkaltintas neteisingai, nes nebūdamas kompiuterinių programų žinovas pasamdė žmogų, kuris laikė save specialistu ir atsako už šį nusikaltimą. VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ pavaduotojas B. S. prisipažino, kad jis buvo paskirtas už kompiuterinių programų priežiūrą ir nesuspėjo visko prižiūrėti. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo skundo teiginiu. Pažymima, kad juridinis asmuo viešoji įstaiga „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“, kurio vardu ir kurio administracijos vadovo – direktoriaus pareigas eidamas bei turėdamas teisę kontroliuoti, organizuoti ir vykdyti juridinio asmens veiklą, veikė K. V., komercijos tikslais, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, laikė neteisėtai įdiegtas kompiuterinių programų 39 kopijas. Nors nuteistasis K. V. teigia, jog už kompiuterių priežiūrą atsakingu buvo paskirtas viešosios įstaigos direktoriaus pavaduotojas B. S., tačiau tai nepašalina paties juridinio asmens direktoriaus K. V. atsakomybės įvertinus byloje esančius įrodymus. Byloje yra viešosios įstaigos „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ direktoriaus K. V. 2004-07-05 įsakymas, kuriuo direktoriaus pavaduotojas B. S. nuo 2004-07-05 yra paskirtas atsakingu už kompiuterinės technikos priežiūrą, įsigijimą ir naudojimą (t. 5, b.l. 5). Šis įsakymas pasirašytas paties direktoriaus K. V. ir jo pavaduotojo B. S.. Tačiau iš byloje esančios 2005-03-01 specialisto išvados, kuri atlikta pagal 2005-01-31 užduotį atlikti objektų tyrimą (t. 3, b.l. 122-144), matyti, jog daugelis kompiuterinių programų kopijų į viešosios įstaigos kompiuterius, kurie aptikti ir paimti 2005-01-20 patikrinimo metu, buvo suinstaliuotos dar iki 2004-07-05 direktoriaus K. V. įsakymo išleidimo, kuriuo direktoriaus pavaduotojas B. S. nuo 2004-07-05 yra paskirtas atsakingu už kompiuterinės technikos priežiūrą, įsigijimą, naudojimą. K. V., kaip vadovo, atsakomybė atsirado dar iki šio įgaliojimo surašymo. Todėl akivaizdu, kad direktorius K. V., būdamas atsakingas už darbo organizavimą, žinojo, jog jo vadovaujamai viešėjai įstaigai priklausančiuose kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais laikomos neteisėtai įdiegtos kompiuterinių programų kopijos. Vien tik įsakymu atsakingo asmens paskyrimas už kompiuterinę techniką nepašalina direktoriaus atsakomybės dėl šio nusikaltimo, nes direktorius žinojo tikrąją padėtį dėl kompiuterinių programų naudojimo ir jokių konkrečių veiksmų, apart įsakymo, nebuvo imtasi. Byloje nėra duomenų, jog buvo kontroliuojamas įsakymo dėl kompiuterinės technikos priežiūros vykdymas, skirti įspėjimai ar kitos drausminio pobūdžio nuobaudos, siekiant išvengti BK 192 str. 1 d. numatytų nusikalstamų pasekmių. Todėl nėra pagrindo šalinti K. V. atsakomybės dėl nusikaltimo pagal BK 192 str. 1 d. atsižvelgus vien tik į 2004-07-05 įsakymą, kuriuo direktoriaus pavaduotojas B. S. nuo 2004-07-05 buvo paskirtas atsakingu už kompiuterinės technikos priežiūrą, įsigijimą, naudojimą. K. V. kaltu dėl šio nusikaltimo pripažintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas nepakankamai vertino įrodymus, kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad šis skundo teiginys visiškai nepagrįstas. Iš aukščiau atliktos įrodymų analizės akivaizdu, jog K. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų visiškai pagrindžia byloje esantys įrodymai, kurie taip pat buvo tinkamai ištirti apylinkės teisme ir išanalizuoti apkaltinamajame nuosprendyje. Įrodymai buvo ištirti ir įvertinti pakankamai išsamiai. Todėl visiškai nepagrįsti ir atmestini skundo teiginiai dėl jį kaltinančių įrodymų vertinimo.
Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas ištyrė tik jį kaltinančius įrodymus, nes neapklausė liudytojų E. V., J. Ž. ir kitų. Priešingai, teismas apklausė liudytojus, kurių parodymai buvo reikšmingi bylos nagrinėjimui ir galėjo paneigti arba patvirtinti kaltinamajame akte inkriminuotas aplinkybes. Ištyrė byloje surinktus įrodymus, tame tarpe K. V. pateiktus įgaliojimą dėl namo Ražės g. 32, Kaune, pardavimo, pakvitavimą, kuriame nurodyta perduodama suma už parduotą namą, dalinio atsiskaitymo su nukentėjusiosiomis dokumentus. Buvo imtasi priemonių surasti ir apklausti K. V. nurodytus liudytojus, tačiau nevisus juos pavyko surasti. Pažymėtina, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus. Procesas teisme užtruko ilgai, K. V. proceso metu turėjo galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo gynybinę versiją dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, o nesant galimybės pateikti juos teismui, nurodyti konkrečią ir tikslią informaciją apie juos bei prašyti teismo imtis atitinkamų procesinių priemonių. Pagal byloje esančią medžiagą nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad teismas ignoravo K. V. prašymus ar kitaip varžė jam galimybes apsiginti nuo pareikštų kaltinimų. Procesas teisme buvo vykdomas iš esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai aiškinantis bylos aplinkybes. Todėl skundo teiginiai dėl pažeidimų vertinant įrodymus atmestini. Be to, pažymėtina, kad K. V. daugumoje neginčija gavęs pinigus iš nukentėjusiųjų, ginčija tik baudžiamuosius teisinius santykius pateikdamas teiginį, jog tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuris paneigtas aukščiau išdėstytu aiškinimu dėl veikos kvalifikavimo kaip nusikaltimo.
Byloje yra Šiaulių Dainių pradinės mokyklos direktorės K. Š. raštas dėl nuteistojo K. V. paramos šiai mokyklai (t. 9, b.l. 161). Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad paramą teikė ir pataisos namams. Todėl pirmos instancijos teisme prašė apklausti pataisos namų ir mokyklos vadovus. Tačiau paramos teikimas nešalina K. V. atsakomybės dėl sukčiavimo, nes jo apgaulės įtakoje nukentėjusieji turtą perdavė ne labdaringai veiklai, o bendram verslui plėtoti, apmokėjimui už paslaugą ir nuosavybėn perleistą nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu K. V. pinigus panaudojo ne pagal su nukentėjusiaisiais sutartą paskirtį. Apklausti šiuos liudytojus nebuvo jokios būtinybės.
Atmestini deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai dėl BPK 129 str. ir 57 str. pažeidimų. Nuteistasis nepateikia jokių duomenų apie turto iš jo vadovaujamų viešosios įstaigos ir individualios įmonės dingimą, todėl teismas šį teiginį gali vertinti tik kaip deklaratyvų. Be to, ikiteisminį tyrimą atlieka tik ikiteisminio tyrimo institucijos, ne teismas, ir į jas nuteistasis K. V. gali kreiptis dėl turto dingimo. Apeliacinio skundo teiginys dėl BPK 57 str. pažeidimo taip pat deklaratyvus, atmestinas. K. V. prašymas nušalinti prokurorą teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai atmestas, nes K. V. nepateikė prokuroro šališkumą pagrindžiančių duomenų. Teismas deklaratyviais K. V. teiginiais dėl prokuroro nušalinimo nesirėmė pagrįstai, todėl atmetant nepagrįstą nušalinimo prašymą BPK reikalavimų nepažeidė.
Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinama, kad neturint kratos orderio buvo išimti dokumentai iš įmonių, taip pažeistas BPK 149 str. Baudžiamojoje byloje yra Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2005-01-20 patikrinimo aktas, kurio metu buvo paimti dokumentai, patikrinti ir sunumeruoti 2005-01-24 paėmimo protokolu. Šis patikrinimas ir dokumentų paėmimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimu kodekso 256 str. („Įrodymai“), 264 str. („Administractnių teisės pažeidimų bylu teisenos užtikrinimo priemonės“), 269 str. („Daiktų ir dokumentu paėmimas“) bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 str. Dokumentai buvo išimti teisėtai, nepažeidžiant įstatymų. Dokumentų paėmimo metu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 223 str. nebuvo pradėtas, todėl ir nesivadovauta BPK 149 str. nustatyta kratos ir poėmio tvarka. Įrodymai šioje byloje gauti nepažeidžiant jų gavimo tvarkos.
Dėl priteistų civilinių ieškinių
Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais. Teigia, kad R. J. 345000 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos priteista nepagrįstai, nes dalį pinigų jai grąžino. Skundo teiginys atmestinas, nes yra visiškai nepagrįstas. K. V. dėl sukčiavimo R. J. atžvilgiu nuteistas už tai, kad apgaule gavo iš nukentėjusiosios 430000 litų, o ne 345000 litų. Šią sumą - 430000 litų patvirtino ir patsai nuteistasis. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai grąžintą pinigų sumą teisingai nustatė neatlygintą turtinę žalą - 345000 litų, kurią ir priteisė. R. J. dėl tyčinių nusikalstamų K. V. veiksmų patyrė neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus, kurie be abejonės turėjo didelės įtakos gyvenimo stabilumui, kokybei. Nukentėjusiajai priteista 5000 litų neturtinės žalos, padarytos tyčiniais nusikalstamais K. V. veiksmais, kompensacija atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Mažinti šią neturtinę žalą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas K. V. ginčija ir nukentėjusiajai J. B. priteistą 75000 litų turtinę žalą. Aiškina, kad jis iš nukentėjusiosios pinigų jai išnuomojo automobilį „Rover“, todėl sutinka sumokėti ne 75000 litų, o tik 60000 litų. Tačiau toks skundo teiginys dėl priteistos turtinės žalos yra atmestinas, nes tai nepaneigia nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžio. Nuteistasis K. V. jam apgaulės įtakoje perduotą turtą - pinigus, taip pat ir pinigus išleistus automobilio nuomai, tyčia panaudojo ne pagal pinigų perdavimo metu deklaruotą paskirtį, todėl iš jo priteista visa neteisėtai užvaldyta pinigų suma. Šis apeliacinio skundo teiginys atmestinas.
Ginčijama ir nukentėjusiajai A. S. priteista 50000 litų turtinė žalą. K. V. per kelis kartus grąžino 6000 litų, todėl teismas turėjo priteisti 44000 litų, kuriuos jis sutinka grąžinti. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu sutinkama. Nukentėjusioji A. S. duodama parodymus teisme ir ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad K. V. jai grąžino 6000 litų (t. 8, b.l. 155, t. 1, b.l. 26-27). Įvertinus tai, apylinkės teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu A. S. turtinei žalai atlyginti turėjo priteisti 44000 litų, o ne 50000 litų. Todėl nuosprendžio dalis dėl A. S. priteistos turtinės žalos keičiama.
Apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškia sutikimą nukentėjusiajai N. D. (buvusiai N. A.) atlyginti 40000 litų duotų jam, o 142000 litų nurodo išsireikalauti iš individualios įmonės „Baltasis koralas“. Su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinkama. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai N. D. padaryta turtinė žala už 187000 litų. Ši suma priteista atlyginti iš kaltininko K. V.. Pastarasis turtinę žalą padarė veikdamas ne įmonės vardu, bet ja pasinaudodamas kaip priemone suklaidinti nukentėjusiąją, sudaryti veiklaus ir patikimo verslininko įvaizdį. Todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstai iš kaltininko K. V. priteista visa turtinė žala. Be to, individualios įmonės savininkas – steigėjas už įmonės prievoles atsako savo turtu, nes individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių ir veikia fizinio asmens vardu. Todėl nuosprendis šioje dalyje yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.
Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijama J. P. priteista 10000 litų turtinė ir 5000 litų neturtinė žala. J. P. aiškiai teisme nurodė, kad K. V. perdavė 5500 JAV dolerių (15125 litų), o šis jai grąžino tik dalį pinigų – 5125 litų (t. 8, b.l. 130-131). Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir civiliniame ieškinyje (t. 8, b.l. 127). Todėl neatitinka tikrovės apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog nukentėjusioji teisme aiškinusi neprisimeną ar K. V. jai grąžino visus pinigus, kad jis pinigus atidavė jos bute. Priteista neturtinė žala nustatyta teisingai. Be to, nukentėjusioji dėl tyčinių nusikalstamų K. V. veiksmų patyrė neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus, kurie be abejonės turėjo didelės įtakos gyvenimo stabilumui, kokybei. Todėl nukentėjusiajai priteista 5000 litų neturtinės žalos, padarytos tyčiniais nusikalstamais K. V. veiksmais, kompensacija atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Mažinti šią neturtinę žalą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės
Nuteistasis K. V. padarė penkis tyčinius sunkius nusikaltimus pagal BK 182 str. 2 d. (BK 11 str. 5 d.), tris tyčinius nesunkius nusikaltimus pagal BK 182 str. 1 d. ir 192 str. (BK 11 str. 3 d.) ir vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą pagal BK 223 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 192 str., 223 str. 1 d., be alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, numatytos laisvės atėmimo bausmės atitinkamai iki trejų, dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už šiuos nusikaltimus nuteistajam K. V. atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, teismas nepažeidė. Bausmės paskirtos už nusikaltimus: pagal BK 182 str. 2 d. artimos sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui; pagal BK 182 str. 1 d. ir 192 str. mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; pagal BK 223 str. didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už nusikaltimus paskirtos bausmės yra adekvačios ir jas dar labiau mažinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Tačiau bendrinant bausmes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas neįvertino, kad bendrinant paskirtas bausmes pagal BK 63 str. galima jas apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 str. 5 d. 2 p. nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kai jos priskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas. Šiuo konkrečiu atveju nusikaltimai pagal BK 182 str. 1 d., 192 str. 1 d., 223 str. 1 d. priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), o nusikaltimai pagal BK 182 str. 2 d. – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Taigi, K. V. yra nuteistas už nusikaltimus labai besiskiriančius savo pavojingumu, kurie priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 str. ir tokie nusikaltimai, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., turėjo būti bendrinami apėmimo būdu, nustatytu BK 63 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmes bendrinant apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Tik subendrinus bausmes apėmimo būdu, prie subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., buvo galima iš dalies pridėti švelnesnes bausmes. Tuo tarpu teismas bendrindamas bausmes netaikęs bausmių apėmimo jas iškart bendrino iš dalies sudėdamas. Ši nuosprendžio dalis turi būti ištaisyta.
Dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryto rašybos apsirikimo žodžiais nurodant T. S. priteistos atlyginti turtinės žalos dydį
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priteisiant T. S. iš nuteistojo K. V. 19995 litus turtinei žalai atlyginti, neteisingai žodžiais nurodytas priteistos sumos dydis. Ši klaida laikoma rašybos apsirikimu ir yra taisytina nurodant, kad T. S. iš nuteistojo K. V. priteisiama 19995 (devyniolika tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt penki) litai turtinei žalai atlyginti. 19995 litų turtinės žalos suma nustatyta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., kolegija
nusprendė:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu K. V. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl D. ir B. D. sukčiavimo) paskirtą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 182 str. 1 d. (dėl T. S. sukčiavimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 182 str. 1 d. (dėl J. P. sukčiavimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 192 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šios subendrintos bausmės - laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. (dėl R. J. sukčiavimo) laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 182 str. 2 d. (dėl J. B. sukčiavimo) laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 182 str. 2 d. (dėl A. S. sukčiavimo) laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, BK 182 str. 2 d. (dėl N. D. sukčiavimo) laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiajai A. S. iš nuteistojo K. V. priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų sumažinti iki 44000 (keturiasdešimt keturių tūkstančių) litų.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti klaidą ir vietoje neteisingai nurodytos sumos (žodžiais nurodant kitą sumą), t.y. nurodytą priteistą turtinės žalos atlyginimą „vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis“ –nurodyti teisingą nukentėjusiajam T. S. iš nuteistojo K. V. priteistą devyniolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt penkių litų turtinės žalos atlyginimo sumą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.