- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-172/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Svajūnas Knizleris (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- R. S., Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Jonas Burneikis
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 10 d. apie 24 val. G. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje asmeninio konflikto su G. K. metu tyčia sudavė kirviu ne mažiau dešimties smūgių gulinčiam lovoje G. K. į kairę galvos pusę, tokiu būdu padarydamas pastarajam masyvią galvos ir galvos smegenų traumą, pasireiškusią daugybinėmis kirstinėmis galvos žaizdomis, daugybiniais kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų apardymu su kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, skilveliuose ir po dangalais, nuo ko nukentėjusysis mirė, t.y. tyčia nužudė G. K. .
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas mano, kad jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes jis gailisi padaręs nusikaltimą, o jo nusikalstamus veiksmus lėmė tai, jog nukentėjusysis užgauliojo jo motiną, kas apeliantą labai įžeidė ir sujaudino. Apeliantas taip pat prašo, sprendžiant klausimą dėl bausmės, atsižvelgti į jo jauną amžių.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 129 str. 1 d., ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, paties nuteistojo R. S. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos specialistų išvadomis, bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais, įrodymais. Nuteistasis savo kaltės neneigia, tačiau apeliaciniu skundu ginčija paskirtos bausmės dydį.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam R. S. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvus, nuteistojo asmenybę, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas yra padarytas tiesioginės tyčios forma, nes R. S., suduodamas smūgius kirviu į gyvybiškai svarbų organą – galvą, suvokė pavojingą veikos pobūdį - tai, kad jo veiksmai neabejotinai sukels nukentėjusiojo mirtį, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimo padarymo būdas – daugkartiniai smūgiai kirvio ašmenimis į galvą, papildomai rodo nuteistojo šaltakraujiškumą, siekiant nukentėjusiojo mirties. R. S. charakterizuojamas neigiamai. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir pastarąjį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai rodo jo polinkį nusikalsti. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad švelnesnė bausmė jam galėjo būti paskirta remiantis tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Iš bylos duomenų matyti, kad, nors R. S. ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje visiškai prisipažino nužudęs G. K. , tačiau vėliau savo parodymus keitė, nurodydamas, kad pirmuosius smūgius kirviu sudavė V. S., dar vėliau vėl visiškai prisipažino savo kaltę, o teisiamojo posėdžio metu buvo atsisakęs duoti parodymus, pasinaudojęs kaltinamojo teise, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 str. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, nuteistasis savo veiksmais nepadėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybių, ir todėl nuteistojo atžvilgiu BK 59 str. nuostatos taikytos nebuvo.
Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis 61 str. 2 ir 3 d.d., apygardos teismas nuteistajam skyrė bausmę, kurios dydis atitinka BK 129 str. 1 d. nustatytos sankcijos vidurkį, t.y. 10 metų. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. Jos švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Šią bausmė, vadovaudamasis BK 64 str. 1 ir 3 d.d. apygardos teismas teisingai subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir todėl galutinė subendrinta R. S. paskirta bausmė - vienuolika metų laisvės atėmimo.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.