Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-881-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
2A-881-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Advokatai
Dainius Žiedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovei R. T.,ieškovės atstovui advokatui Dainiui Žiedui,atsakovo atstovams A. J. ir L. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-175-131/2009 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. J. dizaino studijai „Daba“, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl pripažinimo gautų pajamų darbo užmokesčiu, drausminių nuobaudų panaikinimo, pripažinimo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. T. 2008-09-22 pateikė ieškinį, prašydama:

1) Pripažinti 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais ir taikyti sąlygas, kurias šalys realiai sulygo (1950 Lt darbo užmokestis (3 p.) ir 8 valandų darbo diena (6 p.));

2) Pripažinti 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 2008-05-01 pakeitimą dalyje dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti sąlygas, kurias šalys realiai sulygo (2635 Lt darbo užmokestis);

3) Pripažinti 2008-05-01 autorinę sutartį niekine ir negaliojančia ir taikyti sąlygas, kurias šalys realiai sulygo (laikyti, jog autorine sutartimi sulygta dėl 1500 Lt darbo užmokesčio);

4) Priteisti 3504,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio,

5) Priteisti 6000 Lt neturtinę žalą;

5) Pripažinti 5015 Lt, gautų iš atsakovo, darbo užmokesčiu;

6) Panaikinti drausminę nuobaudą – pastabą, paskirtą 2008-07-09 d. įsakymu Nr. 16;

7) Panaikinti drausminę nuobaudą – papeikimą, paskirtą 2008-07-24 įsakymu Nr. 21;

8) Panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, paskirtą 2008-07-29 įsakymu Nr. 024;

9) Priteisti DK 140 str. 1 d. numatytą išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pokalbio metu su A. J. dizaino studijos „Daba“ atstovu A. J. ieškovė pageidavo gauti 2000 Lt „į rankas“. Atstovas sutiko su tokia sąlyga iš dalies ir nurodė, kad trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu jis galintis mokėti 1500 Lt mėnesinį atlyginimą, o vėliau jai bus mokama „į rankas“ 2000 Lt. Įmonės savininkas A. J. pasakė, kad tik dalį atlyginimo gali mokėti pagal darbo sutartį, kitą dalį jis mokėtų pagal autorinę sutartį. 2008-01-21 buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 38, pagal kurią ieškovė buvo priimta į darbą 0,5 etato už 400 Lt mėnesinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Bandomuoju laikotarpiu nei viena autorinė sutartis nesudaryta, o šalia oficialaus atlyginimo 1100 Lt kas mėnesį buvo išmokama „vokelyje“. Dizaino studijoje ieškovė kasdien dirbo nuo 8 val. iki 17 val., kaip buvo sutarta su darbdaviu. Nuo 2008-05-01 buvo pakeista darbo sutartis, kuria buvo nustatyta, jog ieškovė gaus minimalią algą, t.y. 800 Lt (neatskaičius mokesčių) ir dirbs pilnu etatu. Darbo sutarties 3 p. ir 6 p. bei šių punktų pakeitimai buvo fiktyvūs, t.y. apsimestiniai, kadangi su darbdaviu buvo sulygta „į rankas“ 1500 Lt atlyginimas bandomuoju laikotarpiu ir 2000 Lt darbo užmokestis, pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Darbdavys, siekdamas išvengti didesnių sąnaudų, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir įmokų į garantinį fondą, buvo suinteresuotas nemokėti sulygto darbo užmokesčio oficialiai, todėl, pasinaudodamas ieškovės, kaip silpnesnės šalies, padėtimi ir naudodamas apgaulę, privertė pasirašyti darbo sutartį su atitinkamai 400 Lt ir pakeitimą 800 Lt atlyginimui. 2008-05-07 buvo pasirašyta autorinė sutartis, pagal kurią ieškovei išmokėta 1500 Lt (neatskaičius mokesčių). 2008-07-03 atsakovas pareiškė, kad ieškovė atleidžiama iš darbo. Ieškovė su tokiu pareiškimu nesutiko, o 2008-07-04 atvykusi į darbą savo darbo vietą rado užimtą kito asmens, kuris nurodė, kad išbandymui yra priimtas dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties. Ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą ir per atstovą pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį su atsakovu šalių susitarimu ir informavo darbovietę, jog į darbą nebevyks, kadangi dėl užimtos darbo vietos negali vykdyti darbinių funkcijų. Atsakovas, atsakydamas į pasiūlymą, 2008-07-10 rašte patarė atvykti ieškovei į darbą, nes jai bus užskaitytos pravaikštos. Ieškovė 2008-08-12 gavo du laiškus iš atsakovo. Pirmajame, kuris buvo siųstas 2008-07-11 raštas, kuriuo atsakovas atsisakė nutraukti darbo santykius su ieškove abipusiu susitarimu, antrajame, kuris buvo siųstas 2008-07-25, buvo įsakymai dėl drausminių nuobaudų ieškovei skyrimo. 2008-08-20 ieškovė gavo LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus raštą Nr. SD-15064, kuriame buvo nurodyta, jog darbo sutartį atsakovas su ieškove nutraukė 2008-07-30 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties (2008-07-29 direktoriaus įsakymas Nr. 024). Taip pat rašte nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatvykimai į darbą ieškovei nebuvo pažymėti. Ieškovei paskirtos nuobaudos yra nepagrįstos, kadangi jai nebuvo suteikta darbo vieta ir nesudarytos galimybės dirbti. Be to, nuobaudos paskirtos, neįteikus ieškovei rašytinio reikalavimo pasiaiškinti raštu. Ieškovei iki 2008-04-30 „vokelyje“ išmokėti 3740 Lt turi būti pripažinti pagal darbo sutartį gautomis pajamomis. Kadangi 2008 m. liepos mėnesį ieškovė nedirbo dėl to, kad darbdavys nesudarė galimybės, t.y. buvo priverstinė pravaikšta, todėl iš atsakovo priteistini 2000 Lt, atskaičius mokesčius (2635 Lt neatskaičius mokesčių). Dėl ieškovės, kaip darbuotojos, teisių pažeidimo ieškovei padaryta neturtinė žala, nesilaikant susitarimo ir nemokant viso sulygto darbo užmokesčio, dėl vertimo nutraukti darbo sutartį, bei dėl nepagrįstų drausminių nuobaudų skyrimo. Iš viso ieškovei turėtų būti atlyginta 6000 Lt neturtinė žala (DK 93 str., 99 str. 1 d., 95 str. 1 d., 234 str., 240 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. dizaino studija „DABA“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, turėdama pakankamą išsilavinimą, pilnai galėjo adekvačiai suvokti pasirašomą darbo sutartį, kurioje buvo numatytos darbo sąlygos. Ieškovė sutartį pasirašė niekieno neverčiama. Ieškovei buvo nustatytas bandomasis laikotarpis ir priimta pusei etato, kadangi ji visiškai neturėjo darbinės patirties dizainerės pareigoms ir įmonė rizikavo tuo, ar patikėti darbai galės būti atlikti kokybiškai, todėl buvo daroma prielaida, kad kiti darbuotojai turės skirti laiko jos apmokymams ir darbų taisymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo sulygtas kitas apmokėjimas negu įformintas darbo sutartyje ir per laikotarpį ji raštiškai neteikė skundo dėl neteisingo darbo apmokėjimo nei darbdaviui, nei darbo ginčų komisijai. Ieškovė nenurodė, kokios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, sudarant autorinę sutartį. Ieškovė nebuvo gavusi darbdavio nei žodinio, nei rašytinio sutikimo dėl neatvykimo į darbą. Ieškovės argumentas dėl neva užimtos jos darbo vietos 2008-07-04 nėra pagrįstas, kadangi ieškovei neatvykus į darbą laiku, prie jos kompiuterio buvo pasodintas kitas asmuo, su kuriuo jokie darbiniai santykiai nebuvo įforminti. Ieškovė buvo informuota apie jai paskirtas drausmines nuobaudas dėl padarytų pravaikštų. Tai patvirtino ir pati ieškovė, kuri gavo 2008-07-09 ir 2008-07-29 darbdavio siųstus laiškus (DK 95 str.).

Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prie ieškinio pridėta 2008-05-07 autorinė sutartis labiausiai atitiktų autorinės kūrinio užsakymo sutarties požymius, kuri LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme apibūdinama kaip autoriaus įsipareigojimas sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą, tuo tarpu užsakovas pagal šią sutartį įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Nuo autorinio atlyginimo pagal raštu sudarytą autorinę sutartį socialinio draudimo išmokos neskaičiuojamos. Tuo atveju, jei teismas tenkins ieškovo ieškinį, tai atsakovas įgytų prievolę apskaičiuoti ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 str. 1 d., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d. 9 p.).

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimus, tai atsakovui Mokesčių administravimo įstatymo bei Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pagrindais atsirastų tam tikros mokestinės prievolės – atsakovas įgis pareigą apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį, taip pat privalės išskaičiuotą į biudžetą sumokėtą pajamų mokestį deklaruoti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui, kuriame registruotas mokesčių mokėtoju, pateikdamas deklaraciją (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 3 d., 23 str. 1 d., 24 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2008-01-21 buvo sudariusi neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią šalys sulygo, kad ieškovei nustatomas 4 val. darbo dienos laikas ir mokama mėnesinė alga – 400 Lt (neatskaičius mokesčių), o nuo 2008-05-01 ieškovė su atsakovu darbo sutartyje sulygo, jog jai bus mokama 800 Lt (neatskaičius mokesčių) už 8 val. darbo dienos laiką. Teismas konstatavo, jog ieškovė minėtą darbo sutartį su vėlesniais pakeitimais pasirašė ir jos neginčijo. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė dėl 2000 Lt darbo užmokesčio (atskaičiavus mokesčius). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad darbo sutartis yra dviejų lygiateisių darbinių teisinių santykių subjektų – darbdavio ir darbuotojo suderintos valios išraiška, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais bei pripažinti 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 2008-05-01 pakeitimą dalyje dėl 800 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti sąlygas, kurias nurodė ieškovė ieškinio pareiškime, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytos byloje surinktu įrodymų visetu. Teismas dėl tų pačių aplinkybių atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio 3504,48 Lt priteisimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 2008-01-21 autorinės sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nepagrįstas surinktais įrodymais, todėl netenkintinas. Teismas pabrėžė, kad minėta autorinė sutartis, pagal kurią ieškovei išmokėta 1500 Lt (neatskaičius mokesčių) už išimtines teises naudotis plakatais ŽŪM agrarine tema (10 vnt.) atsakovui, atitinka LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintą autorinę kūrinio užsakymo sutartį, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Teismas atsižvelgė į Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus parodymus, kad kūrinio arba originalių kūrybinės veiklos rezultatų tam tikri bruožai būdingi ir civiliniams santykiams, ir darbo santykiams.

Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas pripažinti darbo užmokesčiu iš atsakovo gautus 5015 Lt nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovė apskritai gavo tokią konkrečią jos nurodytą 5015 Lt sumą. Teismas iš apklaustų liudytojų parodymų nustatė, kad dalis darbo užmokesčio liudytojui A. C. buvo sumokama, nepasirašant žiniaraščiuose už pinigų gavimą, tačiau kiti liudytojai I. S., V. V. nepatvirtino neapskaityto darbo užmokesčio gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai panaikinti drausmines nuobaudas: pastabą (paskirtą 200-07-09 įsakymu Nr. 16), papeikimą (paskirtą 2008-07-24 įsakymu Nr. 21) ir atleidimą iš darbo (paskirtą 2008-07-29 įsakymu Nr. 024), atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovė neatvyko į darbą 2008 m. liepos 4, 9, 10, 11 ir 14 dienomis ir taip nevykdė savo pareigų bei įsipareigojimų įmonei. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškinyje pati ieškovė pripažino, kad minėtomis dienomis nebuvo atvykusi į darbą. Teismas ieškovės argumentus, kad jai nebuvo suteikta darbo vieta pagal DK, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi, išnagrinėjus bylos aplinkybe, buvo nustatyta, kad jos darbo vieta faktiškai užimta nebuvo ir ieškovė nepagrįstai padarė savo vienašališkas išvadas ir savavališkai nėjo į darbą.

Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atsiradimo, kuri padaryta nesilaikant susitarimo ir nemokant viso sulygto darbo užmokesčio atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalys buvo sulygusios dėl didesnio atlyginimo. Teismas nustatė, kad šalys abipusiu susitarimu darbo sutartyje sulygo, kad jai bus mokamas minimalus atlyginimas. Teismas pažymėjo, jog taip pat atmestinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovas ją vertė nutraukti darbo sutartį, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog toks vertimas buvo. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą už paskirtas drausmines nuobaudas nėra pagrįstas, kadangi atsakovo paskirtos nuobaudos buvo teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtos veikos, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos – neturtinės žalos atlyginimui už teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas ieškinys, negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ieškovės reikalavimus priteisti numatytą išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, atmetė (DK 93 str. 1 d., LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 str. 1 d.).

Ieškovė R. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas šioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, objektyvus ir kritiškas, kaip reikalauja CPK 414 str. 1 d., taip pat racionaliai nevertino visų aplinkybių ir liudytojų parodymų, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais, todėl pateikė pernelyg siauras išvadas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismo sprendimas neatitinka CPK 260 str. ir 265 str. 2 d. reikalavimų. Teismas sprendime tik paminėjo ieškinio reikalavimą panaikinti drausminę nuobaudą – pastabą, tačiau jo neaptarė. Todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teismas dėl ieškovės reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas pasisakė bendrai, kaip dėl vieno reikalavimo, neišskirdamas kiekvienos atskirai, ir kaip argumentą, pateisinantį drausminių nuobaudų skyrimą, nurodė ieškovės neatvykimą į darbą 2008 m. liepos 4, 9, 10, 11 ir 14 dienomis. Tačiau prašoma panaikinti drausminė nuobauda – pastaba buvo skirta ne už neatvykimą į darbą, bet už vykdant Alytaus savivaldybės ir VĮ RATA užsakymus neva įsivėlusias klaidas, todėl turėjo būti nagrinėjama, kaip atskiras reikalavimas. Pastabos skyrimas ieškovei nebuvo pagrįstas kokiais nors svariais argumentais, todėl teismas turėjo kritiškai įvertinti šios drausminės nuobaudos skyrimo realumą.

Šalies argumentai

2) Teismas tik formaliai vertino sutarties tekstą, nesigilino į tikruosius šalių ketinimus. Nagrinėjamu atveju galima įžvelgti tokią situaciją, kai darbdavys primeta darbuotojui valią pasirašant sutartį. Dar prieš pasirašant sutartį buvo žodžiu aptartas darbo užmokesčio klausimas, tačiau, pasirašant pačią sutartį, joje buvo nurodytos jau kitokios sąlygos nei buvo susitarta iš pradžių, argumentuojant, jog įmonė nėra pajėgi nurodyti visą sutartą atlyginimą darbo sutartyje, likusią dalį ieškovė gaus per autorines sutartis. Iki pasirašant sutartį ieškovė be atlygio dirbo 3 dienas. Kadangi pirminis susitarimas dėl užmokesčio ieškovę tenkino, todėl darbdaviui pasiūlius kiek kitokias sąlygas, tikėdamasi, jog darbo santykiai bus ilgalaikiai ir darbdavys geranoriškai mokės žodiniu susitarimu sulygtas sumas, sutiko pasirašyti sau nepalankią darbo sutartį. Teismas nevertino fakto, kad ieškovė visą laiką dirbo pilnu etatu, nors tai gali būti svarbu nustatant neišmokėto darbo užmokesčio dydį. Tiek ieškovė, tiek liudytoja I. S. teigė, kad ieškovė dirbo visą darbo dieną (pilnu etatu), nors oficialiai darbo sutartyje pirmiems 3 mėnesiams ji buvo priimta 0,5 etato. Teismas turėjo šios liudytojos parodymus vertinti kaip objektyvius, kadangi ji nebedirba dizaino studijoje „Daba“, todėl nei ieškovė, nei atsakovas negali jai daryti jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės pateiktus argumentus apie vidutinio darbo užmokesčio dydžius 2008 m. I ketvirtyje, kuomet ji pradėjo dirbti. Darbo sutartyje įrašytas minimalus darbo užmokestis neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu vidutinis darbo užmokestis siekė daugiau nei 2000 Lt. Be to, ieškovei, turinčiai aukštąjį išsilavinimą dizaino srityje, darbo pas atsakovą metu buvo leidžiama dirbti su pakankamai brangiais užsakymais, už kurių daugumą mokamos sumos buvo pakankamos įmonei gauti pajamas ieškovei mokant sutartą atlyginimą. Atsakovas nesilaikė ir pirminio susitarimo, esą dalis darbo užmokesčio bus mokama, pasirašant autorines sutartis, buvo pasirašyta tik viena autorinė sutartis.

3) Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad ieškovė dalį pinigų gavo „vokeliuose“, vertino kaip neįrodytą. Parodymus dėl dalies atsiskaitymo už darbą „vokeliuose“ fakto davė pati ieškovė, liudytojas A. C., tačiau teismas šio liudytojo parodymų nevertino ieškovės naudai. Teismas neatkreipė dėmesio, jog liudytoja I. S. teigė dalį užmokesčio gavusi pagal darbo sutartį, o kitą dalį – pagal autorines sutartis, kaip buvo siūloma ir ieškovei. Kiti liudytojai yra įmonėje vis dar dirbantys darbuotojai, kurie suinteresuoti išsaugoti savo darbo vietas, todėl stengėsi išvengti tiesių atsakymų apie apmokėjimo tvarką ar kitas darbo sąlygas. Esant statistiniams duomenims apie tai, kad dalis darbuotojų gauna dalį algos „vokeliuose“, nesuprantama, kodėl teismas nesiėmė išsamiau nagrinėti ir vertinti ieškovės pateikto fakto realumo.

Šalies argumentai

4) Dėl drausminių nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo teismas pasisakė lakoniškai, nurodydamas, kad atsakovas įrodė ieškovės neatvykimo į darbą faktus bei, kad ieškovės vieta faktiškai nebuvo užimta. 2009-01-12 posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo V. P. parodymai, kad jis kelias dienas dirbo prie ieškovės darbo kompiuterio, atsakovui ieškovės apie tai neinformavus. Liudytojas E. G. taip pat parodė, jog kelias dienas iš eilės ieškovės darbo vietoje dirbo kiti asmenys. Atsakovo atstovo teiginius, kad ieškovė laiku neatvyko į darbą, todėl į jos vietą buvo pasodinti kiti asmenys, paneigė liudytojos I. S. parodymai, jog pagal susitarimą su darbdaviu kasdien reikia atidirbti 8 valandas, tačiau nebūtinai į darbą ateiti nuo pat ryto. Šios aplinkybės įrodė, kad kurį laiką ieškovei buvo apribota galimybė atlikti darbines funkcijas savo darbo vietoje.

5) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo teisė disponuoti visais dokumentais, juos rengti, suteikia ir galimybę savo nuožiūra juos koreguoti jam palankesne linkme, teismas visus atsakovo pateiktus dokumentus turėjo vertinti itin kritiškai.

Atsakovas A. J. dizaino studija „Daba“, tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus ir apeliantės argumentas dėl netinkamai pritaikytų CPK 260 str. ir 265 str. 2 d. normų yra teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 260 str. nuostatos dėl galutinio teismo sprendimo nėra taikytinos nagrinėjamai bylai, nes ši byla nebuvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka pagal CPK 430 str. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Kolegija nenustatė CPK nuostatų ir kitų materialinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byla iš esmės išspręsta teisingai pirmosios instancijos teisme, kuris pagrįstai atmetė visus ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės 2008-07-04 pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (b.l. 14-16), nepanaikino ieškovės pareigos atvykti į darbą ir dirbti, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl svarbių priežasčių nebuvo darbe 2008-07-04 visą darbo dieną iki darbo pabaigos ir neatvyko į darbą 2008 m. nuo liepos 9 iki 29 dienos. Aplinkybės, kad 2008 m. liepos 4 d. atvykusi į darbą, ieškovė prie savo darbo stalo rado sėdintį kitą žmogų, savaime nepanaikino ieškovės pareigos dirbti ir būti darbo vietoje. Tai, kad pati ieškovė save vertino kaip darbdavio nepageidaujamą darbuotoją, su kuriuo darbdavys susidorojo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovei ir neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kad ieškovė turėjo teisę pasiūlyti darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nepanaikino jos pareigos atvykti į darbą ir dirbti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėjo toliau tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų dėl kitų darbuotojų priėmimo į darbą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nėra įvykdęs darbo įstatymų bei darbo sutarties pažeidimų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovei reikalauti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Byloje nėra įrodymų dėl darbdavio psichologinio spaudimo ieškovei.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas pasisakė bendrai, jų nepanaikindamas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Tai, kad atsakovas raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti, skirdamas pastabą už Alytaus savivaldybės ir VĮ RATA užsakymuose įsivėlusias klaidas, nėra esminis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, pažeidimas, ir jis nėra besąlyginis pagrindas tenkinti ieškinį. Atsakovas 2008-07-09 raštu (b.l. 95) ir 2008-07-24 raštu (b.l. 21) pareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių. Tai, kad ieškovės ieškinyje nurodytu adresu Savanorių pr. 224-42, Vilniuje (b.l. 1), ieškovė neatsiėmė iš pašto atsakovo siųstos registruotos korespondencijos (b.l. 93-94, 96-97), parodo, kad ieškovė neteikė teisinės reikšmės savo teisių įgyvendinimui, būdama pasyvi teisinių santykių dalyvė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas atleisti iš darbo ieškovę 2008 metų liepos 30 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., nes ji nebuvo darbe 2008-07-04 visą darbo dieną iki darbo pabaigos ir neatvyko į darbą visas darbo dienas nuo 2008-07-09 iki 2008-07-29 be svarbių priežasčių ir neginčijo šios aplinkybės. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovės neatvykimo priežastis į darbą pripažinti svarbiomis. Tokiu būdu ieškovės darbo sutarties nutraukimo formuluotė yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenaikina ieškovei skirtų kitų drausminių nuobaudų, nes jų paskyrimas ieškovei nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Apeliantės argumentas, kad teismas neįgyvendino CPK 414 str. numatytų teisių ir nenagrinėjo ieškovei paskirtos nuobaudos – pastabos už Alytaus savivaldybės ir VĮ RATA užsakymuose įsivėlusias klaidas, yra teisiškai nepagrįstas. Byloje nėra duomenų dėl DK 236 str., 238 str., 240 str., 241 str. pažeidimo. Kolegija nesutinka, kad ieškovei nebuvo pranešta apie šių nuobaudų skyrimą, nes pati ieškovė, be pateisinamų priežasčių neatvykusi į darbą, sukūrė teisines pasekmes. Apeliantės argumentas dėl jos įvardintos darbdaviui pranešimų pateikimo tvarkos per ieškovės įgaliotą atstovą – advokatą, yra teisiškai nepagrįstas DK 35 str. prasme, nes įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės darbo teisiniuose santykiuose darbuotojui veikti ne asmeniškai, o per savo įgaliotą atstovą – advokatą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 3 ir 6 punktus, 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 38 2008-05-01 pakeitimą dalyje dėl 800 Lt darbo užmokesčio ir 2008-05-01 autorinę sutartį niekiniais ir negaliojančiais ir taikyti ieškovės nurodytas sąlygas pagal ieškinio reikalavimus, nes įstatymų leidėjas nenumatė draudimų įmonėje dirbti pagal darbo sutartį ir atlikti kūrybinį darbą pagal autorines sutartis tos pačios įmonės naudai, naudojantis tos įmonės suteiktomis galimybėmis kūrybiniam darbui atlikti. Pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų I. S., A. C. parodymuose nėra konkrečių duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pati ieškovė, tiek liudytojas A. C. apie atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“ pareiškė pretenzijas tik po konfliktinių situacijų su darbdaviu atsiradimo, tuo sudarydami teisinį pagrindą kritiškai vertinti jų parodymus, nes šie asmenys ikikonfliktinėje situacijoje jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė. Liudytojų V. P. ir E. G. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovei, kaip darbuotojai, neatvykti į darbą pas atsakovą, nes pati ieškovė kritiškai nevertina savo elgesio be svarbių priežasčių nebūnant darbe 2008-07-04 visą darbo dieną iki darbo pabaigos ir neatvykus į darbą 2008 m. nuo liepos 9 iki 29 dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo apribota galimybė atlikti darbines funkcijas savo darbo vietoje, kad ieškovė raštu pareikalavo darbdavio pašalinti konkrečias priežastis, kliudančias jai atvykti į darbą ir atlikti savo darbines funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip darbdavys, koregavo dokumentus dėl ieškovės jam palankesne linkme, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo pateiktus dokumentus vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pagal DK 242 straipsnį teismas, nagrinėdamas darbo ginčą dėl drausminių nuobaudų taikymo, patikrina daugelį aplinkybių: ar tikrai buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar buvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir t. t. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą – nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių 2008-07-04 visą darbo dieną iki darbo pabaigos ir neatvyko į darbą 2008 m. nuo liepos 9 iki 29 dienos per visą darbo laiką. Šį pažeidimą darbdavys pagrįstai pripažino šiukščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal DK 239 straipsnį už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Kadangi ieškovė padarė vieną tęstinį darbo drausmės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė yra atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pagrįstai. Aplinkybė, kad darbdavys buvo paskyręs papeikimą, pagal 2008-07-24 įsakymą Nr. 21, ieškovei nesukūrė teisinių pasekmių, nes iš darbo ji buvo atleista

2008-07-29 įsakymu Nr. 024.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiagoje (susidedančioje iš 22 lapų), gautoje apeliacinės instancijos teisme, nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes atsakovas nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai ir yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., 94 str., 95 str., 228 str., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas; CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski