Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant R. B.

suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Turto bankui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškimas atmetamas.

7. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į įgijo nuosavybės teisę į pastatus: (duomenys neskelbtini) prašoma nustatyti nuosavybės teisės į teisiškai neįregistruotus statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, prašymas grindžiamas tuo, jog pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau, kaip 10 metų valdo minėtus statinius, galimybės įregistruoti nuosavybės teisę negali, nes negali pateikti tam reikalingų dokumentų. 1993 m. vasario 4 d. Kėdainių rajono valdyba įregistravo Kėdainių valstybinę butų ūkio įmonę, 1995 m. liepos 4 d. Kėdainių rajono mero potvarkiu priėmė sprendimą reorganizuoti Kėdainių valstybinę butų ūkio įmonę į uždarąją akcinę bendrovę „Kėdainių butai“. 1995 m. liepos 28 d. Kėdainių valstybinė butų ūkio įmonė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Kėdainių butai“.

8. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje reglamentavo nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vienas iš jų – nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

9. Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, ji įtvirtinta CK 4.47 straipsnio 11 punkte. Šiai galimybei įgyvendinti nepakanka vien daikto valdymo tam tikrą laikotarpį fakto, bet būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal suformuotą teisminę praktiką daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu – tai turi būti teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta Civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1993 m. vasario 4 d. buvo įregistruota Kėdainių valstybinė butų ūkio įmonė (Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono valdybos įmonės įregistravimo pažymėjimas), 1995 m. liepos 4 d. Kėdainių rajono mero potvarkiu Nr. 214 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines ir uždarąsias akcines bendroves, Specialiosios paskirties bendrovių statuso suteikimo“, Kėdainių valstybinė butų ūkio įmonė reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Kėdainių butai“. 1996 m. rugsėjo 27 d. Kėdainių rajono taryba, sprendimu dėl UAB „Kėdainių butai“ įstatinio kapitalo patvirtinimo antrame punkte nusprendė negyvenamųjų patalpų <...>, palikti UAB „Kėdainių butai“ valdyti patikėjimo teise. Negyvenamąsias patalpas sudaro ir šios bylos ginčo objektas (e. b. l. 97).

11. Taigi iš sprendimo 10 punkto nustatyta, kad pareiškėja pastatus(duomenys neskelbtini) valdo patikėjimo teise, o šių pastatų savininkas išliko Lietuvos Respublika.

12. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

13. Teismas pritaria suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko cituojamai jurisprudencijai, kad Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teisės kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

14. Pareiškėja įrodymų priešingai išvadai daryti, kad pareiškėjos disponuojamas turtas nebuvo privatizuotas, perleistas, įtrauktas, apskaitytas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatyta, kad turtą pareiškėja valdo patikėjimo teise (sprendimo 10 punktas).

15. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Lietuvos Respublikos jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008).

16. Taigi, nors pareiškėja daugiau nei 10 metų teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo minėtus pastatus, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos jurisprudenciją, bylos duomenis, pareiškėja įgyjamosios senaties institutu nuosavybės teisės į pastatus (duomenys neskelbtini) įgyti negali (sprendimo 10-15 punktai).

17. Pareiškėja pateikdama pareiškimą ir jo priedus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 50 Eur (e. b. l. 87). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Už CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pareiškėja turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį (50 * 0,75 %). Dėl šios priežasties pareiškėjai grąžinama 12 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių butai“, juridinio asmens kodas 161130867, 2018 m. balandžio 20 d., dokumento Nr. 2860, valstybei sumokėtą 12 Eur (dvylikos eurų) žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.