Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konsolė“, dėl franšizės priteisimo, tretiesiems asmenims A. R., A. Ž., D. G., D. K., G. S., I. N., J. A., K. D., M. K., P. J., R. S., S. K., T. K., V. Š., Ž. P., A. A., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė bei jos atstovė neatvyko į 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdį, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai įteikus šaukimą. Ieškovės atstovė tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti arba atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad privalo dalyvauti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-735-800/2019 teismo posėdyje (šio posėdžio data buvo paskirta vėliau nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos ir datos nederinant pagal jos užimtumą kitose bylose, tačiau bylos specifika lemia būtinybę dalyvauti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos nagrinėjime).

3. Atsakovo atstovas bei tretieji asmenys Ž. P. A. R., A. Ž., D. G., D. K., G. S., I. N., J. A., K. D., M. K., P. J., R. S., S. K., T. K. ir V. Š., neatvykus ieškovės atstovei prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose buvo išreikštas net keletą kartų. Teigia, jog toks prašymas nurodytas pačiame ieškinyje, pakartotinai 2019 m. gegužės 8 d. pareiškime. Mano, kad prašyme yra aiškiai nurodyta, kad prašoma bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant. Pažymėjo, kad byloje buvo duomenų apie tai, kad kai kurie teismo procesiniai dokumentai buvo neįteikti tretiesiems asmenims, todėl papildomai buvo išreikštas prašymas atidėti nagrinėjimą tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė pasitvirtintų. Nurodė, kad atidėti nagrinėjimo tuo pagrindu, kad ieškovo atstovė turi dalyvauti kitoje byloje, išreikšta nebuvo.

7.2. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog ieškovė ir jos atstovai neatvyko į 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. kovo 8 d. teismo posėdžius, tačiau mano, jog teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios turėjo įtakos situacijos susidarymui. Teigia, jog paskyrus posėdį 2018 m. lapkričio 7 d., ieškovės atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, tačiau byloje buvo teiktas ieškovės ieškinys ir dublikas, kuriame ieškovės pozicija buvo aiškiai išdėstyta. Šiame posėdyje ieškovės dalyvavimas protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį ieškovės atstovė prašė atidėti tuo pagrindu, kad dėl balso stygų uždegimo ji negalėjo kalbėti ir šis prašymas buvo tenkintas. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisako apie tai, kad 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė dalyvavo, pateikė paaiškinimus, atsakė į teismo ir atsakovo atstovo klausimus. To paties posėdžio metu teismas nustatė terminą atsakovui iki 2019 m. vasario 1 d. pateikti prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą bei nustatė 14 dienų terminą šiems asmenims atsiliepimams pateikti.

7.3. Nurodė, kad nei šaukime, nei protokolinėje nutartyje nebuvo aiškiai pasisakyta, ar ieškovės, jos atstovų dalyvavimas pripažįstamas būtinu visos bylos nagrinėjimo metu ar tik viename teismo posėdyje. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 7 d. teismo šaukime buvo nurodyta informacija apie ieškovės dalyvavimo būtinumą, tačiau vėlesniuose šaukimuose po 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdžiuose tokios informacijos teismo šaukimuose pažymima nebuvo. Mano, kad todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ar jos atstovų dalyvavimas 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje buvo būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovės atstovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 1 dalis), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba atsakovui prašant priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalis 5 punktas). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kitaip tariant, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymą įstatymų leidėjas tiesiogiai sieja su ieškovo bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. – nevykdymu (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

12. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, kad bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, kad neatvykimą į teismo posėdį galėjo lemti kitos, taip pat su civilinio proceso tikslų įgyvendinimu susijusios priežastys, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.

13. Atskiruoju skundu teigiama, kad ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose buvo išreikštas net keletą kartų – pačiame ieškinyje, o pakartotinai 2019 m. gegužės 8 d. pareiškime. Mano, kad prašyme yra aiškiai nurodyta, kad prašoma bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas (jo atstovas), neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, įstatymų leidėjas tokia poveikio priemone siekia skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje 2019 m. gegužės 8 d. buvo organizuojamas teismo posėdis į kurį buvo kviečiamos atvykti proceso šalys, tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovė į minėtą teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir vietą ieškovės atstovė buvo informuota tinkamai, įteikus šaukimą. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. gegužės 8 d. buvo gautas ieškovės atstovės advokato padėjėjos I. V. prašymas, kuriuo buvo prašoma civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi ji privalo dalyvauti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-735-800/2019 teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė teikdama tokį prašymą siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą – priešingai, nors ieškovės atstovė minėtą prašymą pateikė prieš pat teismo posėdį, tačiau toks jos prašymas neužkerta kelio bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovės atstovė neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, o prašė ją nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant. Taip pat minėtame prašyme nurodyta ieškovės pozicija dėl ginčo baigties, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovės veiksmai nesudaro pagrindo teigti, jog ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą.

14. Be to sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog minėtame prašyme ieškovės atstovė nurodė, kad susipažinusi su elektroninės bylos medžiaga pastebėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tretieji asmenys būtų informuoti apie teismo posėdį, todėl darė išvadą, kad egzistuoja procesinė kliūtis bylą nagrinėti teismo posėdyje.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su elektroninės bylos medžiaga nustatė, jog bylos nagrinėjimas yra pažengęs, t. y. byloje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija yra baigta. Nenustatyta, kad ieškovė būtų praradusi suinteresuotumą spręsti ginčą teisme, todėl palikus ieškinį nenagrinėtu, tikėtina, vėl kreiptųsi su tapačiu reikalavimu į teismą, o tokia situacija nebūtų suderinama su proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl teismo nutarties įteikimo būdo

17. Atsižvelgiant į didelį šios bylos trečiųjų asmenų skaičių ir tai, jog visiems jiems siųsti teismo procesinius dokumentus (šią nutartį) paštu būtų sudėtinga, brangu ir truktų labai ilgai, ši teismo nutartis proceso dalyviams – tretiesiems asmenims įteiktina viešo paskelbimo būdu (CK 1.5 straipsnis, CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą Nr. e2-273-639/2019 grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Tretiesiems asmenims pagal byloje pateiktą sąrašą nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu.