Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-362/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
2-362/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eitinit“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šalčininkų rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Atsakovas UAB „Izobara“ pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė terminą atsakovui sumokėti žyminį mokestį už skundą – 7 324 Lt. Atsakovas sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio ir pateikė prašymą atleisti nuo kitos mokesčio dalies mokėjimo, nes, pasak jo, dėl prastos turtinės padėties ir šioje byloje areštuotų sąskaitų negali sumokėti viso mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad pateiktas 2011 m. rugsėjo 30 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita yra sudaryti beveik prieš metus laiko, todėl atsakovo turtinė padėtis gali būti pasikeitusi. Iš kreditorių ir skolininkų sąrašo taip pat neįmanoma tiksliai įvertinti atsakovo finansinės būklės, nes nėra nurodyta sąrašo sudarymo data bei tai, kurie asmenys yra kreditoriai, o kurie skolininkai. Nepateikta jokių duomenų apie nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, sąskaitas kredito įstaigose. Nesant šių duomenų, neįmanoma objektyviai įvertinti atsakovo turtinės padėties. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas turi teisę bet kuriuo metu prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant iš areštuotų lėšų sumokėti žyminį mokestį ar nukreipiant areštą į kitą turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Izobara“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Apelianto teigimu, šiuo metu sudaryti kokius nors ketvirtinius metų laikotarpių balansus nereikalaujama, todėl galimybės pateikti naujesnius balansus nėra. Iš pateiktų finansinių dokumentų matosi, kad to laikotarpio pabaigoje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 21 mln. Lt, finansinės skolos sudarė 12 mln. Lt, o su darbo santykiais susijęs įsiskolinimas – 1 mln. Lt; nuostoliai sudarė apie 5 mln. Lt. Šie duomenys aiškiai parodo sunkią finansinę padėtį, todėl prognozuoti ir daryti kokius nors perspektyvinius apibendrinimus nėra jokios prasmės. Apeliantas taip pat nurodo, kad detalus kreditorių ir skolininkų sąrašas, kuriame būtų nurodytos tikslios atsiskaitymų datos, reikalauja daug darbo ir laiko. Tokia didelės apimties medžiaga tik apsunkintų klausimo nagrinėjimą ir nesuteiks jokios tikslesnės informacijos, nei nurodyta pateiktame balanse. Apeliantas taip pat pažymi, kad jau buvo kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą atmetė.

Ieškovas UAB „Eitinit“ prašo atmesti atskirąjį skundą.

Ieškovo teigimu, apelianto įrodymai yra netinkami, o tinkamus įrodymus nepagrįstai atsisakoma pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Apeliantas prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo iš esmės grindžia 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita (t. 3, b. l. 119-121). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie duomenys nėra pakankami įvertinti apelianto turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nagrinėjamu atveju nesutinka.

Nurodyti finansiniai dokumentai patvirtina, kad apelianto vykdytini įsipareigojimai per 2011 m. siekė daugiau kaip 9 mln. Lt, o per 2012 m. – daugiau kaip 12 mln. Lt. Per ataskaitinį laikotarpį apelianto patirti nuostoliai sudarė beveik 5 mln. Lt; apyvarta, lyginant su 2010 m., ženkliai smuko. Apelianto turimo turto vertė siekia daugiau kaip 24 mln. Lt, tačiau bendra apelianto įsipareigojimų suma sudaro daugiau kaip 21 mln. Lt.

Išdėstyta leidžia spręsti, kad apelianto finansinė padėtis aptariamų finansinių dokumentų sudarymo metu buvo prasta ir galimybė, jog šiuo metu ji yra esmingai pasikeitusi, yra menkai tikėtina (CPK 185 str.). Pateiktuose finansiniuose dokumentuose yra atspindėti esminiai apelianto veiklos ir finansinės padėties rodikliai, todėl, esant tokiai prastai apelianto finansinei padėčiai, pirmosios instancijos teismo nurodyti papildomi įrodymai neturėtų esminės įtakos kitokiam vertinimui. Asmens turtinė padėtis negali tapti kliūtimi veiksmingai ginti savo teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė už apelianto apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes neįvertino, jog skundžiama ne tik ta sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, bet ir ta sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto priešieškinis (t. 3, b. l. 110) (CPK 80 str. 4 d.). Apeliantas už skundą būtų turėjęs mokėti 10 043 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Visgi nurodyta klaida nekeičia apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismai netinkamai įvertino įrodymus, todėl skundžiama nutartis naikinama, o apelianto prašymas tenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Byla grąžinama pirmosios instancijos teismui išspręsti apelianto apeliacinio skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui klausimą (CPK 315, 317 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti apeliantą uždarąją akcinę bendrovę „Izobara“ nuo 9 543 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo.

Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išspręsti apelianto apeliacinio skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui klausimą.

TeisėjaiArtūras DriukasDanutė MilašienėVigintas Višinskis