Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB Metalurga atstovui direktoriui M. M. ir advokato padėjėjui O. R.,

atsakovų T. S. atstovui G. D.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Metalurga“ ieškinį atsakovams I. J. (S) ir T. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo T. S. priešieškinį ieškovei UAB Metalurga dėl perdavimo aktų nuginčijimo ir pripažinimo niekiniu, sutarties kainos sumažinimo ir lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas O. R. paaiškino, jog atsakovas T. S. ir ieškovė sudarė rangos sutartį, pagal kurią susitarė, jog ieškovė atliks sutarties Priede Nr. 1 numatytus darbus. Ieškovė kokybiškai atliko rangos darbus, tačiau atsakovai neatsikaitė už darbus. Kadangi atsakovai darbų nepriėmė, atsakovams buvo išsiųsti vienašaliai aktai. Po pretenzijos išsiuntimo atsakovas T. S. nurodė, jog yra defektai ir nebaigti darbai, tačiau atsakovas apie nebaigtus darbus pareikšdavo tik tuomet, kai būdavo pareikalaujama skola. Atsakovė I. J. pervedė 2000 Eur, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydama užsakymo numerį, todėl laikytina, jog konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog darbai atlikti. Atsakovai yra susituokę, veda bendrą ūkį, todėl atsako pagal prievolę solidariai. Atsakovė yra namo savininkė, todėl ji yra naudos gavėja, tą patvirtino sumokėdama 2000 Eur.

Tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai: buvo sutarta atlikti betonavimo darbus, sumontuoti vartus ir vartelius. Ieškovės darbuotojas 2018 m. spalio mėnesį dar atliko dažymo darbus ir po to niekas ė atsakovą dėl darbų pridavimo nesikreipė. Šioje byloje nėra vienašališkai pasirašyto akto. Rangovas nepranešė užsakovui, kad pasirengęs perduoti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo perdavimo darbų priėmimo perdavimo aktą. Taigi nei teisiškai nei faktiškai darbai užsakovui nebuvo perduoti. Užsakovas negalėjo vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo akto, nes jam buvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės, ką patvirtina elektroninis susirašinėjimas ir užsakovo ieškovui siųstos nuotraukos. Net jei būtų nustatyta, kad atsakovas faktiškai naudojasi darbų rezultatu, tai atsakovas T. S. įgytų pareigą sumokėti už darbus tik tuomet, jei tie darbai būtų atlikti kokybiškai. Kadangi ieškovas prašo teismą priteisti už nekokybiškus darbus pagal vienašališkai pasirašytą aktą, atsakovas pareiškė priešieškinį prašydamas vienašališkai pasirašytus aktus pripažinti negaliojančiais, nes tokia teismų praktika. Atsakovas aplinkybę, jog darbai nekokybiški ir kiek tokiems trūkumams pašalinti reikalinga lėšų įrodinėja susirašinėjimu, nuotraukomis ir sąmatomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų , jog už trūkumus ieškovas neatsako vieninteliu atveju, jei daikto trūkumai atsirado dėl netinkamo eksploatavimo. Ieškovas reiškė priekaištus dėl vartų stulpo, kad šis yra per aukštas, tai atsakovas šį stulpą nupjovė ir paramstė trinkelėmis, ir vartai ant jo nesilaiko. Stulpas nupjautas, o ne nulaužtas, tai matyti iš nuotraukos. Atsakovas įrodinėja trūkumų ištaisymo kainą sąmatomis, ieškovas tų sąmatų neginčijo.

Ieškovas norėtų, kad atsakovas sumokėtų pinigus, o paskui pagal garantiją ieškovas pašalintų arba nepašalintų defektus. Byloje pateikti įrodymai, kad rostverkas turi defektų, dar prieš sumontuojant tvorą matyti, rostvertkas yra nekokybiškas ir tvora sumontuota jau ant byrančio rostverko. Tą patvirtina susirašinėjimas. Ieškovės darbuotojai nupjovė stulpą ir jį užkaišiojo, tačiau vartai nesustoja, nėra atramos, todėl negalima naudotis darbų rezultatu. ieškovė darbų rezultato nepatikrino, kai T. S. buvo Kaune. Tarp šalių buvo vartojimo teisiniai santykiai. Ieškovė neįrodė rostverko kokybės pateikdama medžiagų sertifikatus. Atliktų darbų kokybę įrodyti turi ieškovė. Byloje nėra statybos darbus fiksuojančių dokumentų, rangovo kaltė preziumuojama. Ieškovė darbų kokybės nepagrindė. Tvorai rostveką buvo pasidaręs ankščiau užsakovas, ieškovė betonavo tik prie vartų rostverko dalį ir turėjo įbetonuoti stulpelį, tačiau ieškovo betonuotas rostverko dalis subyrėjusi, o stulpelis neįbetonuotas. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo priimti darbų, už nepriimtus darbus atsakovas neturi pareigos sumokėti. Dėl to , kad darbų rezultatas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl to prašo ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad turi solidarią prievolę su I. J., kadangi su ja jokių bendrų veiksmų dėl tvoros statymo nėra atlikęs. Ieškovas ieškinyje nenurodo kokiu pagrindu atsakovų atsakomybė tampa solidaria ar kokiu teisiniu pagrindu turėtų įvykti skolos perkėlimas. Čia atkreiptinas dėmesys, kad savo reikalavimo teises ieškovas kildina iš sutarties, kurios šalimis yra ieškovas ir atsakovas. Ieškovas nenurodo kokiu būdu jis perdavė darbų rezultatą Galiojančios teisės normos nenumato, o ieškovas ir nenurodo kokiu teisiniu pagrindu atsakovo sutartimi prisiimtos prievolės tapo solidariomis

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintina iš dalies, priešiekšinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės atstovų, atsakovo T. S. atstovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Metalurga“ ir atsakovas T. S. 2018 m. kovo 13 d. sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti automatinių kiemo vartų, vartelių, medinės tvoros montavimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas T. S. įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus.

Pagal rangos sutartį šalys susitarė dėl stumdomų vartų banketės betonavimas + stulpai matmenys iki 450 x 2000; stumdomų vartų automatikos montavimo darbai, be laidų išvedžiojimo; stumdomų vartų montavimas 4,5 m pravažiavimas; vartelių stulpų įbetonavimas ir sumontavimas; ankeriuojamo stulpo montavimas + tvirtinimo medžiagos; žemių išvežimas; stulpo rūdžių nušveitimas ir nudažymas (visos medžiagos įskaičiuotos) . Ieškovė taip pat įsipareigojo sumontuoti šias medžiagas: - Stumdomi kiemo vartai (gembiniai) be užpildo, be stulpų, metalinis rėmas su gembe 70x70, vežimėliais, ratukais, gaudytuvu (nudažyti milteliniu būdu ir cinkuoti) H1600 mm L4300 mm; stulpas nudažytas milteliniu būdu ir cinkuotas RAL 7016 80x80x3 H2400; kamštukas išorinis 80x80 NSK80; BFT automatika slankiojamiems vartams (600 kg) Deimos 230 V A600 MAG (su pulteliais 2 vnt.) min komplektas; virinamas krumpliastiebis 1005 mm 805-1 dantukų kiekis 80, juosta skirta slankiojamiems vartams, plotis 12 mm, aukštis 30 mm, gali būti skirtingų dydžių, ilgis 1 m, tvirtinamas trimis spec. varžtais, dantukų skaičius 80 vnt., kaina nurodyta už vieną metrą juostos; varteliai be segm. užpildo, be stulpų, reguliuojami vyriai, rankena, spyna (cinkuoti + dažyti) H1620 L1000; stulpas nudažytas milteliniu būdu 60x40x3 H1600 + ankeriuojama plokštelė. Iš viso ieškovė turėjo atlikti darbų ir sumontuoti medžiagų už 5277,31 Eur sumą. Šalys taip pat susitarė, kad kaina gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai sunaudotas medžiagas (Sutarties 2.3. punktas) bei esant poreikiui atlikti papildomus darbus (Sutarties 2.6. punktas. Atsakovas sumokėjo 1200 Eur avansą Be to šalys susitarė, jog darbai laikomi perduotais užsakovui nuo momento, kai Darbų priėmimo-perdavimo aktą patvirtina užsakovo atstovas ar kitas rašytinį užsakovo įgaliojimą pateikęs asmuo. Arba šios Sutarties 1.9. punkte nurodytu atveju, kai darbai perduodami vienašališkai (Sutarties 1.10. punktas). Taip pat šalys susitarė, jog jeigu per 10 kalendorinių dienų terminą užsakovas nepatvirtina Darbų priėmimo-perdavimo akto ar nepateikia pastabų dėl šio akto ar darbų kokybės, rangovas turi teisę vienašališkai perduoti daiktus (Sutarties 1.9. punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad žemės sklypas, kuriame įrengta tvora ir kieno vartai pagal ginčo sutartį, nuosavybės teise priklauso I. J., T. S. nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė 2018 m. spalio 25 d išrašė atsakovui T. S. sąskaitą faktūrą bendrai 5277,87 Eur vertei, o 2018 m. lapkričio 13 d. išsiuntė atsakovui atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, kuris ieškovės atstovo buvo nepasirašytas. Iš gyventojų registrų pažymos matyti, jog atsakovai T. S. ir I. S., iki santuokos Juodzevičiūtė, santuoką sudarė 2019 m. rugpjūčio 21 dieną.

Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog 2018 m. gegužės 17 dieną ieškovės darbuotojas D. M. elektroniniu laišku praneša jog metalo darbus jau atliko – nupjovė ir perdarė 18 stulpų, kurie iš naujo sumontuoti, išbetonavo vartų pamatą su dalimi rostverko. Rostverko ilgis yra apie 2 metrus. Užsakovas naudojosi nekokybišku daiktu, jo pasirinkimu jis gina teises nurodydamas defektų šalinimo kainą ir prašydamas sumažinti šia suma sutarties kaina. Iš elektroniniu laiškų matyti , jog rangovas 2018 m. spalio 1 dieną išsiuntė atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų sąmatą, nurodydamas, jog bendras likutis – 4737,85 Eur. Iš laiškų matyti, jog 2018 m. lapkričio 13 d. D. M. pranešė T. S., kad visus trūkumus pašalino, išsiuntė sąskaitą apmokėjimui, atliktų darbų aktą, kurį prašė pasirašyti ir atsiųsti. Neapmokėta darbų vertė - 4537,85 Eur. Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog 2019 m. vasario 18 d. atsakovė I. J. sumokėjo už T. S. 2000 Eur sumą, todėl neapmokėtų darbų likutis - 2537,85 (5737,87-1200-2000) Eur. Liudytojas D. M. parodė, jog dirbo vadybininku UAB „Metalurga“, kai buvo atliekami darbai pas užsakovą T. S.. Pas T. S. jau buvo pastatyta – senas pamatas tvorai ir surūdiję stulpai. Užsakovas užsisakė vartelius, stumdomus vartus, ir automatiką, tvoralentes ir jų sumontavimą. Rangovas vartų zonoje pakeitė metalinius stulpus ir juos nudažė, jie senus stulpus nupjovė, pagamino naujus su plokštele ir pastatė prigręždami specialiais varžtais į betoną. Taip pat išbetonavo vartams pamatą, ant kurio vėliau statė vartus, pastatė automatiką ir pradėjo sukti medinę tvorą, susukus pusę medinės tvoros užsakovas pareiškė, jog jam netinka lentų kokybė: dalis lentų buvo mediena atsipleišėjusi, po kelių dienų mediena pradėjo sluoksniuotis – buvo nekokybiška. Atsakovas pretenzijas perdavė per advokatą. T. S. paliko žmogų Mindaugą, kuris patikrino užsakytų lentų kokybę ir dažymo kokybę ir kai patvirtino , jog lentos tinkamos rangovas visas lentas sumontavo. Mindaugas prižiūrėjo kokybę, paties T. S. nebūdavo. Kai viskas buvo sumontuota, T. S. parodė, kur sureguliuoti tarpus, papildomai nudažė lentas, viskas vyko 2018 m. vasarą gal liepą. Ką buvo parodęs – jie viską sutvarkė, ir užsakovui nusiuntė visus dokumentus. Daugiau jokių trūkumų nebuvo pareikšta. Rostverkas – monolinis tvoros pamatas išlietas iš betono. Rangovas liejo banketę – vartų pamatą. Betonavo rostverko dalį apie 2 metus ir vartų dalį. Darbų perdavimo aktus siuntė du kartus, tačiau bendravimas su T. S. visiškai nutrūko. Pirmą kartą reikšdamas pretenzijas T. S.. Buvo reikalaujama tam tikrose vietose padažyti, tai nurodydavo, kur per didėlė šaka iškritusi. Vietoje buvo Mindaugas – asmuo kuris prižiūrėjo darbus, ir sugyventinė Ieva -, kuri darbų metu sumokėjo 200 Eur. Liudytojas teismo posėdžio salėje patvirtino, jog jie darė vartų pamatą ir rostverko dalį. Liudytojas nuotraukoje pažiūrėjęs nuotrauką (tomas I, l.169) patvirtino, jog toks stulpas Atsilaikyti vartų negali, paaiškino, jog stulpas buvo nupjautas ir privirintas, tačiau nuotraukoje nematė stulpo virinimo žymių, negalėjo paaiškinti, požymių, jog į stulpą būtų trenktasi. Kaip galima nulaužti įbetonuotą stulpo dalį, (stulpą jo požeminėje dalyje). Liudytojas negalėjo paaiškinti ar buvo gautas betono sertifikatas. Siuntė aktus, garantinius aktus, po aktų siuntimo nieko nebetaisė.

Dėl rangos sutarties vykdymo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovas (rangovas) teigia, kad užsakovas jam neatlygino už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl jis neprivaląs sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, prašo sumažinti sutarties kainą ir priteisti trūkumų šalinimo išlaidas.

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. C., bylos Nr. 3K-3-302/2011) .

Iš byloje pateiktų nuotraukų ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, jog visi rangos sutartyje sutarti darbai buvo atlikti – išbetonuoti pamatai vartams ir rostverko dalis, pakeisti tvoros stulpai, jie nudažyti, pritvirtintos tvoralentės, jos nudažytos, sumontuota vartų automatika. Atsakovo T. S. atstovas pripažino, jog atsakovai faktiškai naudojasi darbų rezultatu. Rangovas atlikęs darbus darbų rezultatą užsakovui bandė priduoti kelis kartus. Pirmąjį kartą 2018 m. gegužės mėnesį buvo pareikštos pretenzijos, kurias rangovas šalino. Po pretenzijų šalinimo užsakovas darbų nepriėmė, nurodė, kad nėra ištaisyti vis trūkumai, tačiau trūkumų nekonkretizavo. Nors rangovas išsiuntė užsakovui parengtą darbų priėmimo aktą, užsakovas darbų akto nepasirašė ir raštu nepranešė apie konkrečius trūkumus, šių trūkumų nefiksavo. Tai, kad užsakovas buvo išvykęs į užsienį, negalėjo sudaryti kliūčių priimti darbus, nes tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog darbus prižiūrėjo, jų trūkumus trūkumus fiksavo T. S. nurodytas asmuo M. Tačiau 2018 m. lapkričio 13 d. gavęs siūlymą pasirašyti darbų perdavimo aktą atsakovas T. S. nenurodė konkrečių darbų trūkumų ir nepasirašė darbų perdavimo akto. Dėl šios priežasties pagal šalių sutarties sudarytos rangos sutarties sąlygas ieškovė įgijo teisę sulaukusi sutartyje nustatyto termino pabaigos pasirašyti darbų perdavimo aktą vienašališkai. Todėl teismas sprendžia jog darbai ir jų rezultatas faktiškai ir teisiškai buvo perduoti atsakovui 2018 m. gruodžio 14 d. išsiuntus T. S. ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo aktą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad darbų perdavimo dieną darbų rezultatas buvo nekokybiškas – jau būtų aptrupėjęs rostverkas, ar būtų nesilaikė vartai ant nekokybiškai įbetonuoto stulpo, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovės įrengtas rostverkas turi trūkumų – yra apibyrėjęs, taip pat yra nestabilus ieškovės darbuotojų bentonuotas vamzdis, prie kurio tvirtinami vartai, todėl pripažintina, jog atsakovas įgijo teisę savo teises ginti prašydamas sumažinti sutarties kainą.

Įstatyme nustatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Šiuo atveju, atsakovas T. S. sutarties neatsisakė, taip pat faktiškai naudojasi rangos darbų rezultatu, savarankiškai trūkumų nešalinimo, realių trūkumų šalinimo išlaidų byloje pateikta nėra, atsakovai pateikė tvoros trūkumų šalinimo sąmatas, parengtas nėra.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Taigi priklausomai nuo to, ar rangovo darbų trūkumai gali būti pašalinti, užsakovas gali rinktis ar 6.665 straipsniuose nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje užsakovas, prašydamas pripažinti darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiu ir niekiniu, iš esmės siekė sumažinti darbų kainą. Be to, priešieškinyje jis reikalauja grąžinti permokėtą sumą. Pažymėtina, jog nepasirašytas 2018 m. lapkričio 18 d. aktas yra įrodymas byloje, patvirtinančiu, jog rangovas siekė perduoti darbų rezultatą užsakovui, o šis darbų nepriėmė ir per sutartyje nustatytą terminą pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė. Tačiau, šis dokumentas nebuvo pasirašytas ieškovės atstovo, dėl to jis kaip darbų perdavimo aktas neturi teisinės galios ir nesukelia darbų perdavimo aktui būdingų pasekmių šalims.2018 m. lapkričio 13 d. akto pripažinimas niekiniu nesukels teisinių pasekmių, todėl teismas šį reikalavimą atmeta. 2018 m. gruodžio 14 dienos darbų perdavimo aktas buvo pasirašytas, sutartyje nustatyta tvarka išsiųstas atsakovui, byloje nėra nustatyta, jog kurie nors akte nurodyti darbai buvo neatlikti ar nebuvo panaudotos medžiagos, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo akto pripažinimo niekiniu.

CK 6.665 straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o atsakovas turi teisę į sutarties kainos sumažinimą. Pažymėtina, jog atsakovė I. J. (S) atsiliepime nurodė, jog mokėdama 2000 Eur pavedimą T. S. vardu padarė apsirikimą, jos ir T. S. nesieja įsipareigojimai, dėl to ji ketina išreikalauti iš ieškovės 2000 eurų sumą. Byloje nustatyta, jog I. J. rangos sutarties sudarymo metu su T. S. santuokos nebuvo sudariusi, kitų įrodymų, nors tvora statyta jai priklausančiam žemės sklype, tai nekeičia sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo T. S. ir I. J. jokių pareigų pagal rangos sutartį prieš rangovą neįgijo, teismas atmeta ieškovės reikalavimą iš atsakovės I. S. priteisti skolą solidariai.. Šiuo atveju I. J. mokėjimo nurodymą 2000 Eur sumai padarė 2019 m. vasario 18 d., t.y. tuo metu, kai dar nebuvo sudariusi santuokos su atsakovu, dėl to pripažintina, jog ji įvykdė sandorį už T. S., kas pripažintina tinkamu sutarties įvykdymu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šiuo metu tvoroje yra defektai – subyrėjęs tvoros dalies pamatas ir neįtvirtintas vartų atraminis stulpas. Nors nėra duomenų,. kada tiksliai šie defektai išryškėjo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad defektai atsirado dėl atsakovų kaltės. Dėl šios priežasties, laikytina, jog daiktas yra su trūkumais, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovų reikalavimą sumažinti sutarties kainą. Nors atsakovai pateikė UAB Mess sąmatą pagal, kurią tvoros ir vartų trūkumams šalinti nurodyta 4395,26 Eur kaina, iš sąmatos turinio matyti, kad į remonto išlaidas įtraukta ir vartų detalių keitimas, elektros darbai, kitos medžiagos. Tiesiogiai su trūkumų šalinimu teismas pripažįsta susijusius šiuos darbus ir medžiagas: vartų ir vartų atramų demontavimą - 960 Eur, betoninio pamato įrengimą – 184 Eur ir trinkelių demontavimą 1512 Eur iš viso 2656,45 Eur, suma artima nesumokėtai kainos daliai. Pažymėtina, jog ši suma yra preliminari, pateiktas tik vienas pasiūlymas. Todėl teismas sprendžia, jog protinga, teisinga, ir sąžininga sutarties kainą sumažinti nesumokėta sutarties kaina – 2533,87 Eur. Tenkinus ieškinį iš dalies – sumažinus sutarties kainą 2533, 87 Eur suma, ieškinys atmestinas, nes sumažinus sutarties kainą nėra pagrindo priteisti nei delspinigių, nei procesinių palūkanų.

Bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus ieškinį ir iš dalies tenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro dalis žyminio mokesčio – 57 Eur žyminio mokesčio.

Be to, iš ieškovės valstybei priteistina 13,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti 2018 m. kovo 13 dienos sutartyje nustatytą kainą 2533,87 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 87 ct) suma.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti UAB Metalurga atsakovui T. S. bylinėjimosi išlaidas 57 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš UAB Metalurga, valstybei 13,99 Eur (trylikos eurų 99 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.