- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- eI-3975-422/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01478-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- UAB „Presto durpės“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7Kiti klausimai, kylantys iš aplinkos apsaugos teisinių santykių
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2015-07-22 sprendimą Nr. 32SD-2102-(14.32.104.) „Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo“ ir įpareigoti atsakovą duoti pareiškėjui sutikimą vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Presto durpės“ planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklą Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje (toliau – „Dainių durpynas“), savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri 2003 m. spalio 9 d. priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo (toliau – Aplinkos ministerijos sprendimas). Šiuo sprendimu buvo pritarta durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose. UAB „Presto durpės“ lėšomis parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir Aplinkos ministerijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu bei išžvalgymo ataskaita buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – „Geologijos tarnyba“). Lietuvos geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne (toliau – „Leidimas“). Vadovaudamasi šiuo leidimu, UAB „Presto durpės“ turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006 m. sausio 23 d. naudojimo sutarties sąlygas (toliau – „Naudojimo sutartis“). Šios sutarties 14 punkte nurodyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą UAB „Presto durpės“, turėdama Leidimą, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje be aukciono. Tačiau visą šį laikotarpį, nuo Leidimo išdavimo iki šiol, valstybės institucijos nesuformavo durpyno eksploatavimui reikalingo žemės sklypo ir jo neišnuomojo, dėl to vyko ne vienas teisminis ginčas.
Pažymėjo, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Tauragės apskrities viršininko 2006 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. V-270 ir įpareigojo Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą ir sudaryti su UAB „Presto durpės“ suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol neįvykdė teismo sprendimo. Ginčų eigoje pasikeitė teisinis reglamentavimas ir nuo 2014 m. sausio mėnesio įsigaliojo teisės aktai, iš esmės keičiantys teritorijų planavimo reglamentavimą, pagal kurį ginčo atveju nebeturi būti rengiamas detalusis planas, o vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 14 straipsniu turi būti rengiamas žemės gelmių naudojimo planas, turintis vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento statusą. Atitinkamai esant UAB „Presto durpės“ prašymui Geologijos tarnyba priėmė 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. S20-14, kuriuo nuspręsta pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą planavimo organizatoriumi paskiriant UAB „Presto durpės“. Nuo 2015 m. birželio 20 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, kuris numatė, kad žemės gelmių naudojimo plano organizatoriumi gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys žemės savininko arba subjekto, valdančio žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Presto durpės“ įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“ kreipėsi į valstybinės žemės Jurbarko rajone, Jurbarko seniūnijoje, Dainių durpyno telkinio dalyje patikėtinį – Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrių su prašymu išduoti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius 2015 m. liepos 22 d. raštu Nr. 32SD-2102-(14.32.104) nurodė, kad negali duoti sutikimo, nes nėra šios valstybinės žemės patikėtinis (toliau – ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjo nuomone, Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia pareiškėjo UAB „Presto durpės“ teises ir interesus. Atsakovo atsakymas, išdėstytas Skundžiamame sprendime, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti sutikimą, yra individualus administracinis aktas (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.), sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes jam neišduodamas sutikimas vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas, be kurio pareiškėjas negali pradėti rengti žemės gelmių naudojimo plano ir realizuoti savo teisės, kurią suteikia Leidimas, t.y. išsinuomoti reikiamą žemės sklypą be aukciono ir eksploatuoti Dainių durpyną. Todėl toks Skundžiamas sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra administracinių teismų vykdomos teisminės kontrolės objektas (LVAT 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2569/2011). Atsakovui neišdavus sutikimo vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijų, pareiškėjas negali rengti žemės gelmių naudojimo plano, todėl pareiškėjui užkertamas kelias išsinuomoti žemės sklypą, kurį išsinuomoti UAB „Presto durpės“ turi teisę pagal teisės aktus ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir naudojantis turimu ir šį žemės sklypą naudoti durpių eksploatavimo tikslais.
Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius savo atsisakymą pateikti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas argumentavo tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra valstybinės žemės Jurbarko rajone Dainių durpyno telkinio dalies teritorijoje patikėtinė, kadangi žemės sklypas nėra suformuotas.
Pareiškėjo nuomone, toks Skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams -Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1d., 3 str. 3d., 13 str. 1d., Žemės gelmių įstatymo 14 str. nuostatoms, pagal kurias atsakovas yra valstybinės žemės Jurbarko rajone Dainių durpyno telkinio dalies teritorijoje patikėtinis ir privalo išduoti sutikimą pareiškėjui vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Taip pat Sprendimas prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 14 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 194, 6.3 punktui, todėl turi būti panaikintas ir išduotas sutikimas pareiškėjui vykdyti išteklių naudojimo plano funkcijas.
Tvirtino, jog Skundžiamas atsakymas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t.y. nemotyvuotas. Taip pat jį priimant buvo pažeistos ir administracinės procedūros, nurodytos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje. Pažymėjo, jog Skundžiamas sprendimas akivaizdžiai nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nėra adekvatus, prieštarauja teisės aktams ir faktinei situacijai, neaiškus, dviprasmiškas, UAB „Presto durpės“ nesuprantamos jo priėmimo priežastys, todėl turi būti panaikintas dėl pažeistų administracinių procedūrų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir Tarnyba) atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2015-07-02 UAB „Presto durpės“ įgaliotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrių su prašymu išduoti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius Skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti sutikimą. Pažymėjo, jog Valstybinės miškų tarnybos direktorius 2013-09-16 įsakymu Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ Dainių durpyno teritoriją – Jurbarko miškų urėdijos, Pašvenčio girininkijos miško kvartalus Nr. 477 ir Nr. 478 įtraukė į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė šį įsakymą ir prašė išbraukti Pašvenčio girininkijos kvartalus Nr. 477, Nr. 478 iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Šiuo metu dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl Dainių durpyno statuso ir paskirties bei jo valdymo.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str., 1 d. 1 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Ši nuostata praktikoje yra įgyvendinama taip, kad norint disponuoti valstybine žeme, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalo patikėjimo teisę į konkretų žemės sklypą įregistruoti VI Registrų centre. Tam yra būtina, vadovaujantis teisės aktais, suformuoti žemės sklypą, sudaryti žemės sklypo kadastro bylą, atlikti jo patikrą, juridiškai patvirtinti sprendimais ir pateikti registruoti žemės sklypo kadastro duomenis ir patikėjimo teisę į jį. Tik esant faktui, kad yra įregistruotas žemės sklypas ir patikėjimo teisė į jį, Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka tampa Lietuvos Respublikos vardu įregistruoto žemės sklypo patikėtiniu, gali atlikti disponavimo veiksmus su juo, perduoti jį patikėjimo teise kitam subjektui, leisti atlikti jame tam tikrus veiksmus, šiuo atveju, išduoti sutikimą.
Atsakovo nuomone, Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. numato bendrą nuostatą, kad Tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, bet nereglamentuoja tos patikėjimo teisės (įstatymo) įgyvendinimo praktikoje, o tai yra numatyta kt. teisės aktais, todėl Tarnyba vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, kad dar šiuo metu patikėjimo teise nevaldo konkretaus žemės sklypo Dainių kaime, Jurbarko rajone, ir negali išduoti sutikimo pareiškėjai vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas būtent tame žemės plote, kuris yra nesuformuotas, neapibrėžtas, nekonkretus. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, planuodamas ir siekdamas vykdyti durpių gavybos veiklą Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje, atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir gavo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šią ataskaitą pateikė Aplinkos ministerijai, kuri 2003-10-09 priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo - t.y. šiuo sprendimu buvo pritarta durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies 3 sklypuose. Pareiškėjo parengta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, Aplinkos ministerijos Sprendimas bei Išžvalgymo ataskaita dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius gavimo, buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri 2006-01-23 UAB „Presto durpės“ išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne nuo 2006-01-30 pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Šios sutarties 14 p. nurodyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį. Pasikeitus teisės aktams naudojimo projekto atitikmuo yra žemės gelmių naudojimo planas. Žemės gelmių įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo planą (turintį vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento statusą), kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. UAB „Presto durpės“ kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri 2014-04-24 sprendimu Nr. S20-14 nusprendė pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą, taip pat nustatė planavimo tikslus ir planavimo organizatoriumi paskyrė UAB „Presto durpės“.
2015-06-29 UAB „Presto durpės“ įgaliotas asmuo UAB „GJ Magma“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrių su prašymu išduoti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius šioje byloje ginčijamu 2015 m. liepos 22 d. raštu Nr. 32SD-2102-(14.32.104) atsisakė duoti sutikimą, esminiu argumentu nurodydamas, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra šios valstybinės žemės patikėtinis.
Pareiškėjo nuomone, minėtas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams -Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1d., 3 str. 3d. 13 str. 1d., Žemės gelmių įstatymo 14 str. nuostatoms, turi būti panaikintas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, reglamentuojamų Viešojo administravimo įstatymo taikymo reikalavimais.
Remiantis ginčijamu Sprendimu nustatyta, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti sutikimą vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, nurodant, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra šios valstybinės žemės patikėtinis, kadangi ji patikėjimo teise disponuoja tik tais Lietuvos Respublikos žemės sklypais, kurie yra įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ ir nustatyta patikėjimo teisė į juos, tuo tarpu minėtas sklypas viešame registre neįregistruotas, nesuformuotas, todėl jo patikėjimo teise Tarnyba nevaldo. Teisiniu atsisakymo pagrindu buvo nurodyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis bei remiamasi Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. Dl-145.
Pažymėtina, jog nuo 2015 m. birželio 20 d. įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio pakeitimas. Pareiškėjo prašymo pateikimo metu Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnis numatė, jog naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir Naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti (1d.). Minėto įstatymo 14 straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, jog naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo planų organizavimą, rengimą, derinimą, tikrinimą, tvirtinimą, registravimą ir koregavimą ( 1p.). Taisyklių 6 punktas, kuriuo atsakovas rėmėsi atsisakydamas išduoti sutikimą, numato, jog naudojimo plano Planavimo organizatoriais gali būti Žemės gelmių įstatyme nustatyti asmenys.
Teismo vertinimu, teisės aktai, kuriais rėmėsi atsakovas ginčijamame sprendime, nereglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybinės žemės patikėtinio statuso, o tik įvardija subjektus, į kuriuos turi teisę kreiptis planavimo organizatorius, siekdamas gauti sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Atsakovas, nurodydamas, jog jis nėra valstybinės žemės patikėtinis, atsisakymo išduoti sutikimo nepagrindė teisės aktų reikalavimais, kurie patvirtintų jo išvadą dėl netinkamo subjekto konkrečiu atveju, todėl teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyti atsisakymo išduoti sutikimą teisiniai pagrindai, t.y. sprendimas nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo 8 str. nuostatų dėl reikalavimų jo turiniui.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.
Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui pateiktas 2015-07-02 pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašė išduoti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas pagal savo turinį atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą. Pagal Taisyklių nuostatas, viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) kreipimaisi. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Vadovaujantis Taisyklių 41.3 punktu, į tokį pareiškėjo prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamo dokumento (priimto sprendimo ir pan.) kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taigi atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo. Toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose: Nr. A-556-1395/2008, A-492-552/2014, A-2760-492/2015). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyti atsisakymo išduoti sutikimą teisiniai pagrindai, atitinkantys faktines atsisakyme išdėstytas aplinkybes (nepagrįstas teisės aktais atsakovo teiginys, jog jis nėra ginčo valstybinės žemės patikėtinis, o dėl šios priežasties ir buvo atsisakyta išduoti sutikimą), todėl teismas pritaria pareiškėjo nuomonei, jog sprendimas neaiškus, dviprasmiškas, tinkamai nemotyvuotas. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėtina tai, jog atsakovui 2015-10-13 teismo nutartimi buvo pasiūlyta nurodyti atsisakymo išduoti sutikimą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Sprendime buvo konstatuota, jog atsakovas nėra pareiškėjos prašyme įvardytos valstybinės žemės patikėtinis, tačiau tokių duomenų negauta.
Teisėjų kolegijos nuomone, viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2015-07-22 raštas Nr. 32SD-2102-(14.32.104) „Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo“ pažeidžia pareiškėjo teises ir jam sukelia teisines pasekmes, nes klausimas pagal pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą UAB „Presto durpės“ vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas liko neišspręstas, tokiu būdu užkertamas kelias rengti žemės gelmių naudojimo planą, siekiant užsiimti šia ūkine veikla.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjo prašymo ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamą raštą panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti pareiškėjo 2015-06-29 prašymą Nr. 207, priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą duoti pareiškėjui sutikimą vykdyti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas netenkinamas. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, pareiškėjui nesutinkant su juo.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Konkrečiu atveju toks prašymas į bylą nėra pateiktas, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas. Tačiau tai nėra kliūtis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreiptis iš naujo šioje byloje, pateikiant prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2015-07-22 raštą Nr.32SD-2102-(14.32.104.) „Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-06-29 prašymą Nr. 207, priimant motyvuotą teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.