Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-734-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
1A-734-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Audronė Kartanienė
Civilinis atsakovas
ADB „BTA draudimas“
Nukentėjusysis
S. N.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-734/2011Nr. 10-1-01342-10Teisėja Renata Jocienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;1.1.10.1.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.2.;2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.3.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistosios gynėjui adv. Vladislavui Latušinskij,nukentėjusiojo atstovui adv. Arūnui Šalkauskui,civilinio atsakovo ADB „BTA draudimas“ atstovei Viktorijai Vaitkutei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. vieneriems metams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. N. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka LR BPK 115 str.2 d. pagrindu.

S. N. priteista 800 Lt iš Ž. K. nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti .

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 17 d., apie 8 valandą vairuodama automobilį Nissan Micra, v/n „(duomenys neskelbtini) Liepkalnio gatve, Vilniuje nuo Žirnių gatvės link Dunojaus gatvės antra eismo juosta, ties Liepkalnio gatvės namu Nr.104 atsiradus kliūčiai, ji automobilio greičio nesulėtino ir visiškai automobilio nesistabdė, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punktą, bet staiga rikiavosi į pirmą eismo juostą ir nesuvaldžiusi automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė dviračiu važiavusį S. N., ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. N. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio pakeisti: 1) Ž. K. pagal LR BK 281 str. 3 d. ir BK 75 str. paskirti didesnę laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant ją atlyginti padarytą turtinę žalą; 2) pateiktą patikslintą civilinį ieškinį patenkinti pilnai. Apelianto manymu, šiose dalyse skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas mano, kad nuteistajai yra paskirta per švelni bausmė.

Skunde nurodo, kad pasisakydamas dėl bausmės rūšies, jis tik nurodė, jog teisiamajai skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Apelianto manymu, bausmės dydžio klausimą teismas išsprendė pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą praktiką, nesivadovavo LR BK 60 str. nuostatomis. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nėra Ž. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad BK 60 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 281 str. 3 d. kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą. Apelianto manymu, kvalifikuojantis požymis „sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata" ir sunkinanti atsakomybę aplinkybė „sunkūs padariniai" nėra tapačios sąvokos, todėl pirmos instancijos teismas jas sutapatino nepagrįstai.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nesiaiškino klausimo dėl Ž. K. padaryto neatsargaus nusikaltimo pasekmių, bet apsiribojo tik konstatavimu, kad jam buvo padarytas sunkus sveiktos sutrikdymas. Nurodo, kad dėl jam padaryto sunkaus sužalojimų pobūdžio jis prarado visam likusiam gyvenimui galimybę normaliai dirbti, gyventi aktyvų įprastą gyvenimą, kadangi tapo neįgalus. 2008 metais baigė VGTU inžinierinės informatikos studijas, yra VSI „ATV Racing" įkūrėjas, policijos rėmėjas, Nacionalinės Praktinio Šaudymo Asociacijos narys, priklauso medžiotojų būreliui „Dubysa", daugkartinis auto-moto sporto varžybų dalyvis ir prizininkas. Po patirtos traumos ženkliai pablogėjo regėjimas, todėl bet kokia jo veikla nurodytose institucijose nutrūko. Dėl liekamųjų potrauminių reiškinių jis negali dirbti darbo pagal pasirinktą profesiją.

Skunde taip pat nurodoma, kad 2007 metais apeliantas pradėjo ūkininkauti, 2008 m. pagal Europos Sąjungos „Jaunųjų Ūkininkų Rėmimo programą" gavo paramą žemės ūkio technikai įsigyti iki 2013 metų. Kadangi dėl savo fizinės būklės jis nebegali nei dirbti fizinio ūkininko darbo, nei kelti kvalifikaciją, todėl yra priverstas grąžinti pinigines lėšas už anksčiau gautą paramą. Be to, skunde nurodoma, kad 2008 m. apeliantas paėmė 35858,20 eurų paskolą būstui mokant kas mėnesį po 400 Lt įmokas, 2007 m. yra paėmęs 4500 Lt paskolą iš „Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo" mokant kas mėnesį po 120 Lt. Kadangi po autoįvykio negali dirbti fizinio ir protinio darbo, ko pasėkoj e neteko pajamų, gauna tik invalidumo išmokas 500 Lt sumoje, kurių neužtenka padengti paskoloms, gydimuisi, pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams. Be to, 2010 m. turėjo išlaikyti E kategorijos praktinio vairavimo egzaminą, o po įvykio negali valdyti jokios mechaninės transporto priemonės ir negali dirbti jokio anksčiau turėto darbo. Apelianto teigimu, teismas visų šių aplinkybių, kurias jis buvo išdėstęs ir posėdžio metu, netyrė ir jų nevertino. Todėl apelianto teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra kaltinamosios s atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje nustatytos Ž. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto teigimu, asmeniškai Ž. K. ligoninėje jo nelankė, neatsiprašė, o dalinis žalos atlyginimas paprastai nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Ž. K. iš principo neigia, kad užvažiavo ant šaligatvio ir jį partrenkė būtent ten, bet ne važiuojamojoje kelio dalyje. Pasak apelianto ši aplinkybė yra svarbi svarstant bausmės skyrimo klausimą. Be to, apelianto teigimu, skirdamas bausmę teismas iš viso neanalizavo klausimo apie kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdį ir laipsnį, kas sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

Be to, apelianto teigimu skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. K. yra linkusi pažeidinėti KET taisykles, jau yra bausta už tokį pažeidimą. Mano, kad teismo paskirta Ž. K. trumpalaike laisvės atėmimo bausme su minimaliu bausmės vykdymo atidėjimu negali padaryti teigiamo poveikio linkusiam pažeidinėti KET taisykles asmeniui, kas šiuo atveju užkirta kelią įgyvendinti pagrindinius įstatyme numatytus bausmės tikslus. Todėl Ž. K. turi būti paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė su didesniu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas priverstu ją tinkamai elgtis vairuojant transporto priemones.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu Ž. K. atžvilgiu pritaikyto BK 75 str. Teigia, kad teismas tokiu būdu pasunkino jo, kaip nukentėjusio asmens padėtį, kadangi nuteistoji išvengė nepalankių jai nuosprendžio vykdymo sąlygų, gali apsiriboti minimaliomis išmokomis iš darbo užmokesčio, ko pasekoje bet koks vėlesnis teismo sprendimas dėl priteistų sumų išieškojimo bus neįvykdomas. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai dėl telefonų įgijimo, tačiau nepagrįstai jų netyrė ir jų nevertino.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jo prarastos pajamos iš ūkininko veiklos įrodinėjamos pateiktomis deklaracijomis, kadangi jis ilgą laiko tarpą negalėjo savarankiškai judėti, nuimti derliaus, negalėjo kreiptis į specialistus dėl vertinimo, nes jam būnat gydymo įstaigose derlius žuvo laukuose. Apelianto teigimu, kažkokių naujų įrodymų teismas surinkti negalės. Todėl teismo nurodyti motyvai dėl negalimumo nagrinėti civilinio ieškinio klausimą yra neįtikinami ir nepagrįsti nusistovėjusia teismine praktika, nes teismas jau dabar žino, kad tokiu įrodymų nesurinks. Pasak apelianto, teismui buvo pateikti visi įrodymai dėl turtinės žalos dydžio tiek jo, tiek civilinio atsakovo, todėl teismas galėjo ir privalėjo turtinės žalos dydžio klausimą išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, kilus abejonėms, teismas nesiėmė priemonių iš jo pareikalauti pateikti naujų įrodymų, nesiaiškino, kur šie įrodymai galėtų būti. Sužinojęs, kad antras sugadintas telefonas buvo paimtas iš gydymo įstaigos kartu su daiktais, teismas taip pat neužklausė dėl šių aplinkybių šios institucijos ir neįpareigojo apelianto tokius įrodymus pateikti, kas rodo visišką teismo neveiklumą nagrinėjant civilinio ieškinio klausimą.

Be to, apeliantui visiškai neaišku kodėl teismas nesprendė neturtinės žalos dydžio klausimo byloje. Apelianto manymu, teismas nesilaikė nustatytos šio klausimo nagrinėjimo tvarkos ir žalos nustatymo dydžio aplinkybių neišsiaiškino, todėl be pagrindo padarė išvadą, kad civilinio ieškinio klausimas negali būti išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla. Nepagrįstas civilinio ieškinio dydžio klausimo perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka yra vertintinas kaip netinkamas kitų nuosprendžio klausimų išsprendimas (LR BPK 328 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka dėl advokato pagalbai apmokėti dydžio priteisimo. Nurodo, kad jo reikalaujama suma neviršija LR Teisingumo ministro įsakymų nustatytų sumų, nuteistosios materialinė padėtis yra gera, teismas iš viso netyrė Ž. K. turtinės padėties, todėl be jokio pagrindo ją vertino, kaip suteikiančią pagrindą mažinti patirtų išlaidų sumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo S. N. atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras ir civilinio atsakovo atstovė taip pat prašė nukentėjusiojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprenžiu Ž. K. nuteista pagrįstai - jos nusikalstama veika įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.)

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl apelianto skundo argumentų apie nuteistajai paskirtą bausmę

Apeliantas skunde nesutinka su nuteistajai Ž. K. paskirta bausme. Apeliantas mano, kad nuteistajai yra paskirta per švelni bausmė, nes paskyrė jai aiškiai per mažos trukmės baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas prašo Ž. K. pagal LR BK 281 str. 3 d. ir BK 75 str. paskirti didesnę laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant ją atlyginti padarytą turtinę žalą. Tačiau toks apelianto prašymas ir tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Savo prašymą paskirti Ž. K. didesnę laisvės atėmimo bausmę apeliantas grindžia dviem pagrindais: 1) dėl LR BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytos sunkinančios aplinkybės, tai yra, kad dėl padarytos veiklos atsirado sunkių padarinių, 2) nuteistoji nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. K. bausmę, įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teikdamas joms vienodą reikšmę.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. K. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai kad padarė neatsargų nusikaltimą, jis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nėra, kad bausta administracine tvarka, nusikaltimą padarė blaivi, taip pat nustatė vieną lengvinančią jos atsakomybę aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytos žalos dalį. Teismas paskyrė nuteistajai bausmę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeisdamas baudžiamųjų įstatymų dėl bausmės skyrimo. Apeliaciniame skunde pateikti bausmės skyrimo nuteistajai kitokie vertinimai yra apelianto nuomonė, tačiau bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva. Todėl įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Ž. K. skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajai Ž. K. parinkta tinkama bausmės rūšis ir trukmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, o skiriant bausmę BK 54 str. 1, 2 d., reikalavimai nepažeisti.

Apelianto prašymas Ž. K. atidedant bausmės vykdymą įpareigoti ją atlyginti padarytą turtinę žalą, atmestinas. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas ir kad taikant BK 75 str. 2 d. galimi tokie alternatyvūs variantai: 1) baudžiamojo poveikio priemonės ir vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 2) baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 3) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas; 4) vieno iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų paskyrimas; 5) kelių šioje normoje nurodytų įpareigojimų paskyrimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (BK 75, 92 str.)“ 15.1. punkte nurodyta, kad iš bausmės vykdymo atidėjimo būtinos sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – turinio kyla teismo pareiga baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemones parinkti tokias, kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo pažeistų interesų atkūrimą, bet ir nuteistojo nubaudimą, skatintų nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas Ž. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kolegijai nekyla abejonių dėl paskirto apribojimo paskyrimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, yra parinktas tinkamai ir neabejotinai padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, jog įpareigojimus teismas turėtų paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Tai reiškia, kad skirdamas įpareigojimus nuteistajam teismas, be abejonės, privalo atsižvelgti į šių įpareigojimo įvykdymo, jų laikymosi realumą, t. y. įvertinti ar nėra objektyvių priežasčių, kurios trukdytų nuteistajam įvykdyti tokio pobūdžio įpareigojimą. Apelianto prašomas paskirti įpareigojimą Ž. K. atlyginti padarytą turtinę žalą, nėra privalomas atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. jau iki teisiamojo posėdžio atlygino nežymią palyginant padarytos žalos dalį, dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuo civilinio ieškinio neatsisakė, tik nesutinka su jo dydžiu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. K. gynėjas pareiškė, kad nuteistoji sutinka atlyginti žalą 25000-30000 Lt ribose, įskaitant draudimo išmokėtas išmokas. Todėl akivaizdu, jog paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms iš tiesų nesudaro sąlygų nuteistajai šiuo ekonominio sunkmečio šalyje metu vykdyti kitą įpareigojimą –atlyginti nukentėjusiajam S. N. nusikaltimu padarytą žalą. Taigi kolegija laiko, kad bausmės tikslai Ž. K. bus pasiekti ir be minėto įpareigojimo paskyrimo.

Dėl apelianto skundo argumentų apie BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes

Nukentėjusysis S. N. skunde nurodo, kad dėl jam padaryto sunkaus sužalojimų pobūdžio jis prarado visam likusiam gyvenimui galimybę normaliai dirbti, gyventi aktyvų įprastą gyvenimą, nes tapo neįgalus, todėl prašo šias aplinkybes pripažinti kaip BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tuo pagrindu jam priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių) nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

LR BK 60 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 str. 2 d., kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, BK 281 str. 3 d. dispozicija kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija „sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą“. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir tai yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Tai reiškia, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra numatytas šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis- veikos padarinys, todėl aplinkybė, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš byloje esančios 2010-11-17 specialisto išvados Nr. G4246/10(01) matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškiantis daugybiniais kūno odos nubrozdinimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų aksomų pažeidimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, likvoro išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje kaktinėje srityje, ūmiu potrauminiu galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimu (1 t., b.l. 40-42). Išrašant iš ligoninės nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo vidutinio sunkumo. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajam išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis jaučia diskomfortą, skausmą, nepatogumus. Tačiau duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam po traumos sveikatos būklė pablogėjo, atsirado kiti reiškiniai, byloje nėra. Nukentėjusysis prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo prašymą grindžia tuo, kad 2008 metais baigė VGTU inžinierinės informatikos studijas, yra VSI „ATV Racing" įkūrėjas, policijos rėmėjas, Nacionalinės Praktinio Šaudymo Asociacijos narys, priklauso medžiotojų būreliui „Dubysa", daugkartinis auto-moto sporto varžybų dalyvis ir prizininkas. Po patirtos traumos ženkliai pablogėjo regėjimas, todėl bet kokia jo veikla nurodytose institucijose nutrūko. Dėl liekamųjų potrauminių reiškinių jis negali dirbti darbo pagal pasirinktą profesiją. Be to teigia, 2007 m. pradėjo ūkininkauti, 2008 m. pagal Europos Sąjungos „Jaunųjų Ūkininkų Rėmimo programą" gavo paramą žemės ūkio technikai įsigyti, 2008 m. paėmė 35858,20 eurų paskolą būstui ir 4500 Lt paskolą iš „Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo", 2010 m. turėjo išlaikyti E kategorijos praktinio vairavimo egzaminą, o po įvykio negali valdyti jokios mechaninės transporto priemonės ir negali dirbti jokio anksčiau turėto darbo. Kadangi po autoįvykio negali dirbti fizinio ir protinio darbo, ko pasėkoje neteko pajamų, gauna tik invalidumo išmokas 500 Lt sumoje, kurių neužtenka padengti paskoloms, gydimuisi, pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad po traumos iki šiol jam pablogėjo rega, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė. Taip pat parodė, kad dėl galvos traumos kartais greitai pavargsta, yra susipainiojimas kalbėsenoje. Kolegija sutinka, kad nukentėjusysis negali dirbti fizinio darbo, jam nustatytas 40 % darbingumas, tačiau negalima teigti, kad nukentėjusysis yra visiškai neįgalus ir nedarbingas bei negali dirbti kitokio pobūdžio darbo. Kolegija pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė sunkius sužalojimus, tačiau nenustatyta, kad pastarasis niekada nepasveiks, nepradės vaikščioti, negalės gyventi visaverčio gyvenimo. Taigi, kaip matyti, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sietinos daugiau ne su atsakomybe sunkinančios aplinkybės klausimu, o dėl nusikaltimo kilusios žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytos aplinkybės pripažinimas yra vertinamasis teisės taikymo klausimas. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes visumoje, atsižvelgdama į kaltininkui inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, daro išvadą, kad nuteistosios Ž. K. veikos padariniuose nenustatytas būtinas BK 60 str. 1 d. 11 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės elementas– šių padarinių sunkumas.

Antras pagrindas, dėl kurio skunde prašoma griežtinti Ž. K. bausmę yra tas, kad nuteistoji nepripažino savo kaltės. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir laiko juos visiškai nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir išnagrinėtos medžiagos pagrindu daro išvadą, jog remiantis Ž. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme buvo pagrindas pripažinti Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Pripažindamas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas rėmėsi jos parodymais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme Ž. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., davė nuoseklius parodymus, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad Ž. K. išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino dalį padarytos žalos. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą ir gali būti vertinami kaip nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. K. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pagrįstai nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad Ž. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl apelianto skundo argumentų apie pareikštą civilinį ieškinį

Pagal BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neišsprendė nukentėjusiojo S. N. civilinio ieškinio klausimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir taip pažeidė BPK 115 str. ir nepagrįstai S. N. pripažinus teisę į ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka LR BPK 115 str.2 d. pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo apeliacinis skundas, kuriame ginčijamas civilinis ieškinys, spręstinas civilinio ieškinio klausimas, apeliacinio instancijos teismo nutartyje išdėstant argumentus dėl jo išsprendimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog iš ADB „BTA draudimas “ nukentėjusiajam S. N. išmokėjo 13410,97 Lt turtinės ir neturtinės žals atlyginimo, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo iš paties kaltininko. Taigi, vadovaujantis jau minėta BPK norma, teismas turėjo išspręsti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltininkės Ž. K. ir dėl jo pasisakyti nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo klausimą dėl nukentėjusiojo–civilinio ieškovo S. N. ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įstatymas suteikia teismui galimybę pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, t.y. kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d).

Šiuo atveju nukentėjusysis–civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kokia neturtinė žala jam buvo padaryta, įvardino konkrečią prašomą priteisti sumą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt ir nurodė, kad po autoįvykio jis tapo neįgalus, jam nustatytas 40 % darbingumas, patyrė dideles kančias, iki šiol jam sutrikusi atmintis ir regėjimas, negali vairuoti transporto priemonės, dėl jam padaryto sunkaus sužalojimų pobūdžio jis prarado galimybę atlikti savo darbines pareigas, toliau vystyti ūkinės veiklos, gyventi aktyvų įprastą gyvenimą.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusiajam–civiliniam ieškovui S. N. neturtinė žala priteistina, nes neatsargiais nusikalstamais Ž. K. veiksmais buvo sukeltos pasekmės – sunkiai sutrikdyta S. N. sveikata, dėl to S. N. patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, prarado 40 % darbingumą, atsirado liekamieji reiškiniai, turėtų galimybių praradimas. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (jauno amžiaus, savo turto neturi), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo S. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Akivaizdu, jog prašomas priteisti 100 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nebus išieškotas dėl objektyvių priežasčių. Tokia situacija nepateisins nukentėjusiojo teisėtų interesų ir neatitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimo nuteistojo atžvilgiu.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios Ž. K. transporto priemonė civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „BTA draudimas“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Iš 2011-06-27 d. ADB „BTA draudimas“ pranešimo Nr.3-11-T-0354 ir mokėjimo nurodymų matyti, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta 13 410,97 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji geranoriškai nukentėjusiajam sumokėjo 3900 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ADB „BTA draudimas“ pagal įstatymą išmokėjo maksimalią draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti, t.y. 8632 Lt., todėl likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltininkės Ž. K..

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad prašoma 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingų principų, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie principai bus įgyvendinti S. N. priteisiant 30 000 Lt (įskaitant ADB „BTA draudimas“ 8632,00 Lt bei kaltinamosios 3900 Lt išmokėtas sumas) dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 10 389 Lt negautų pajamų iš ūkininkavimo veiklos. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. N. pateikė 2010 m. gegužės 22 d. registruotą paraišką, kurioje nurodo, jog Jurbarko raj. Akmeniškių km. yra deklaravęs pasėlius ir ganyklas tiesioginėms išmokoms gauti. ADB „BTA draudimas“ atsisakė išmokėti šią draudimo išmoką motyvuojant tuo, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių šias negautas pajamas. Iš tikrųjų, kaip matyti iš bylos medžiagos, vienintelis dokumentas įrodantis šias negautas pajamas dėl derliaus yra byloje pateikta 2009 m. metinė pajamų deklaracija (2 t.,6 b.l.).

Tačiau, nukentėjusysis tinkamai neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias prarastas pajamas. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas suteikė pilną galimybę nukentėjusiajam ir jo atstovui įrodyti pareikštą civilį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų, pateikti visus įrodymus ir dėjo visas pastangas išsiaiškinti pateikto civilinio ieškinio pagrįstumą. tačiau, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis tokių įrodymų, patvirtinančių 10 389 Lt negautas pajamas iš ūkininkavimo veiklos, nepateikė. Pats apeliantas skunde pripažįsta, kad jo prarastos pajamos iš ūkininko veiklos yra įrodinėjamos vien tik pateiktomis deklaracijomis, kadangi jis ilgą laiko tarpą negalėjo savarankiškai judėti, nuimti derliaus, negalėjo kreiptis į specialistus dėl vertinimo, nes jam būnat gydymo įstaigose derlius žuvo laukuose. Be to, apeliantas pripažįsta, kad kitokių naujų įrodymų jis negali pateikti ir teismas surinkti negalės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog teisiamajame posėdyje pats nukentėjusysis kaip patvirtino, kad jeigu derlius tvarkingai pasėtas, tada derlius pjaunamas 2-3 savaitėms anksčiau, t.y. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir rugsėjo mėnesio pradžioje. Jeigu derlius yra nuimamas po rugsėjo 17 d. jis nėra tinkamas naudoti, jis tiesiog galėtų būti išmetimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykis įvyko rugsėjo 17 d., todėl kyla klausimas ar šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp nenuimto derliaus ir įvykusio eismo įvykio. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas dalyje dėl civilio ieškinio pagrįstai pripažino, kad byloje nesant pakankamai įrodymų apskaičiuoti negautas pajamas iš ūkininkavimo veiklos, nebus galima tiksliai nustatyti žalos atlyginimo dydžio, todėl pagrįstai S. N. šioje dalyje pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka LR BPK 115 str.2 d. pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendis keistinas neteisingai išsprendus civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

N. S. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį dalyje, kuria S. N. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priteisti S. N. neturtinei žalai atlyginti 17468 Lt (septyniolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) iš nuteistosios Ž. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Daiva Pranytė-ZalieckienėAudronė Kartanienė