Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros: 1) įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi; 2) uždrausti vartoti kanabinoidus bei kitas psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą. P. B. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). P. B. baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta, nustačius BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 7 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam P. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Teikime nurodyta, jog Probacijos tarnyba P. B. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Nuteistasis 2023 m. spalio 11 d. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, taip pat su atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Nuteistasis atsisakė (nesutiko), kad jam teismo paskirto draudimo laikymasis ir įpareigojimo vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, todėl, Probacijos tarnybos nuomone, tai prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 6 d.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad neturi techninių galimybių stebėti nuteistąjį tik teismo nustatytomis valandomis, t. y. nuteistasis įrenginį turėtų nešioti visą parą.

Teismo posėdžio metu prokuroras teikimo nepalaikė, nurodė, kad tenkinus teikimą būtų pažeisto nuteistojo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

P. B. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė: 1) uždraudžiant šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą; 2) įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, t. y. tokios rūšies ir dydžio bausmė bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Susipažinus su Probacijos tarnybos teikimu ir nuteistojo P. B. asmens byla matyti, kad Probacijos tarnyba pastarojo elgesį kontroliuoti pradėjo nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. 2023 m. spalio 11 d. nuteistasis pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 1). 2023 m. spalio 13 d. Probacijos tarnyboje gautas nuteistojo prašymas dėl elektroninio stebėjimo įrangos (įtaiso) naudojimo, kuriame nurodė, kad atsisako dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą. Pirmiausia prašyme nuteistasis pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, todėl jis nėra elektroninio stebėjimo subjektas. Nepagrįsta jo kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, suvaržytų jo teises ir laisves labiau negu yra būtina. Nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam bet kada gali tekti dalyvauti darbo pokalbiuose, o apykojės nešiojimas, tokiais atvejais, žemintų jo orumą. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu jis nepažeidė kardomųjų priemonių ir nebuvo baustas administracine tvarka (a. b. l. 54–55).

Pagal BPK 131¹ straipsnio 1 dalį intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. BK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti skirti intensyvią priežiūrą ar vietoje jos paskirti įpareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nuteistajam paskyrė laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau uždraudė šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus išrašytas pagal gydytojo receptą ir įpareigojo jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba gydymusi.

Teikimas grindžiamas bendrosiomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kad probacijos tarnyba turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Pastaroji įstatymo norma nesuteikia teisės Probacijos tarnybai keisti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio vykdymo tvarkos, nes tik teismas turi teisę skirti bausmę, o nagrinėjamu atveju, buvo parinkta bausmė netaikant intensyvios priežiūros. BVK imperatyviai numatyta, kada nuteistasis privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą: BVK 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas – nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą; BVK 21 straipsnio 1 dalis – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra, nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo nustatytoje jo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga, o nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Anksčiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad intensyvi priežiūra gali būti taikoma tik tuo atveju, jei teismas nuosprendžiu paskiria intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, nuteistajam negali būti taikoma BVK 21 straipsnio 7 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Priešingu atveju susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai teismui skyrus bausmę ir tinkamai individualizavus bausmės rūšį bei nusprendus netaikyti intensyvios priežiūros nuteistasis būtų laikomas netinkamai vykdančiu probacijos sąlygas. Pastaroji nuostata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai teismas nuosprendžiu paskiria intensyvią priežiūrą, o nuteistasis atsisako dėvėti prietaisą. Intensyvi priežiūra yra viena griežčiausių priemonių, kurias gali skirti išimtinai tik teismai (net ir ikiteisminio tyrimo metu dėl tokios priemonės taikymo sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas). Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai numatė, kad intensyvią priežiūrą skiria tik teismai, todėl probacijos tarnybai įpareigojant nuteistąjį dėvėti elektroninio stebėjimo prietaisą, nepagrįstai ir neproporcingai būtų suvaržytos nuteistojo teisės.

Pažymėtina, kad nuteistasis tinkamai vykdo jam teismo skirtą įpareigojimą ir draudimą, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar gauta naujų bylų teisme, nėra baustas administracine tvarka (a. b. l. 43 antra pusė, 47 antra pusė). Po nuosprendžio priėmimo nenustatyta jokių naujų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo vykdyti nuteistojo stebėjimą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant, į tai, kad Probacijos tarnyba neturi teisės pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, darytina išvada, jog P. B. nevengė atlikti laisvės apribojimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam P. B.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.