Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-231-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
AN2-231-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00078-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-231-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00078-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimo A. P. (toliau – A. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) val. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai yra, būdama transporto priemonės „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, gavusi kvietimą, nurodytu laiku neatvyko į policijos įstaigą. Už tai jai buvo paskirta 225 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šį Institucijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą A. P. apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 6 d. nutarimu skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir A. P. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su tokiu Marijampolės apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad nei įstatymas, nei ANK nenumato išlygų, išskyrus pateisinamas priežastis, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas - juridinis asmuo) arba administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali neatvykti kviečiami ar šaukiami pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją. A. P. būdama transporto priemonės „A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke gavusi kvietimą nurodytu laiku neatvyko į policijos įstaigą ir tokiais savo veiksmais nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tokiems jos veiksmams nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. A. P. žinodama, kad dėl administracinio nusižengimo, dėl kuriuo ji buvo kviečiama į policijos įstaigą, jau yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, privalėjo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo kviečiama ir apie tai informuoti policijos pareigūnus. Tą galėjo padaryti ir kitokiais būdais, tačiau ir to ji nepadarė, dėl to ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą formuoja netinkamą praktiką, nes įpareigoja policijos pareigūnus atlikti veiksmus, kuriuos privalo atlikti į policijos įstaigą kviečiamas asmuo. Institucijos nuomone, formuojant tokią neigiamą praktiką yra paminama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio paskirtis.

Atsiliepimas

4. A. P. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, padarytos išvados yra teisingos, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Tai akivaizdu ir iš paties apeliacinio skundo deklaratyvaus formalumo, nepateikiant net apskundimo pagrindų ir motyvų, kurie reikalaujami ANK 647 straipsnio nuostatų. A. P. pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Šiuo atveju, vertinant apeliacinio skundo deklaratyvumą, akivaizdu, kad asmens nubaudimo siekis yra ne kas kita, kaip galių demonstravimas siekiant palaužti A. P. kaip asmenį, pažeminti ir sumenkinti ją ir jos teises, kas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pagrindinėms nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, jog A. P. veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. P. veikoje nėra visų būtinų ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukė.

8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kad (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) greičio matuoklis užfiksavo, jog automobilis A. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. P., viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas 138 km/h. Kadangi įvykis užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šaukimu kvietė automobilio savininkę A. P. atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) val., tačiau Institucijos šaukimas A. P. nebuvo įteiktas (25-29 b.l.). Pakartotinį šaukimą A. P. Institucija išsiuntė (duomenys neskelbtini) d. su nurodymu į policijos komisariatą prisistatyti (duomenys neskelbtini) val., tačiau vėlgi A. P. šaukimas nebuvo įteiktas (19-24 b.l.). Pakartotinai Institucija šaukimą A. P. išsiuntė (duomenys neskelbtini) d. su nurodymu prisistatyti į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) val., šis šaukimas A. P. buvo įteiktas (30-32 b.l.). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė K. K. (duomenys neskelbtini) d. A. P. sutuoktiniui V. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl (duomenys neskelbtini) d. įvykio, kuomet vairuojant A. P. priklausančiu automobiliu A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) buvo viršytas leistinas greitis. Už šį nusižengimą V. P. buvo paskirta 170 Eur bauda (9-10 b.l.), kurią jis (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo (11 b.l.). V. P. į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi pagal savo gyvenamąją vietą. A. P. buvo žinoma, kad jos sutuoktinis V. P. už greičio viršijimą yra nubaustas ir jam paskirtą baudą sumokėjo, todėl manė, jog papildomai atvyki į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą pagal (duomenys neskelbtini) d. šaukimą ar kitaip Instituciją informuoti nereikia. A. P. manė, jog policijos įstaigos turi vieningą informacinę sistemą, kurioje (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas matys, jog (duomenys neskelbtini) d. už nustatyto greičio viršijimą nubaustas yra jos sutuoktinis ir administracinė teisena šiuo atveju jau yra išspręsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą, tačiau byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia kategoriškai teigti, jog A. P. tokios pareigos tyčia ir piktavališkai nevykdė, o dėl to administracinio nusižengimo tyrimas buvo esmingai apsunkintas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima vertinti, jog institucija A. P. nubaudė formaliai pritaikydama teisės aktų normas. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliais pagrindais. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

10. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

11. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu nutraukė, jos veiksmuose nesant visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 6 d nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Aurelijus Rauckis