- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-222-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01577-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto F. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimo, kuriuo F. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirta bauda 360 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. Š. 2015-12-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2015-12-25 7.26 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 53 km vairavo automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,82 promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais F. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-03-25 nutarimu F. Š. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė nuobaudą – 360 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu F. Š. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą pakeisti ir, jo atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirti jam švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą, netaikant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.
Apeliaciniame skunde F. Š. nurodo, kad, praėjus stresui po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, jis nusprendė vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą atliekant kraujo tyrimą. Jis alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro ir nedidelį jo kiekį, todėl suabejojo, ar policijos pareigūnų naudotas alkoholio tikrintuvas (alkotesteris) parodė tikrą jo neblaivumo lygį. 2015-12-25 8.26 val., t. y. praėjus vienai valandai po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino neblaivumą alkotesteriu, gydymo įstaigoje buvo paimtas jo kraujo mėginys. Atlikus kraujo patikrinimą, nustatyta, kad kraujo mėginyje alkoholio nėra. Tai nurodoma toksikologinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, apelianto nuomone, byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti tendencingai, vienpusiškai.
F. Š. teigimu, alkotesterio parodymai gali būti klaidingi dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, o kraujo ir/ar šlapimo tyrimas kartu su bendru būklės įvertinimu tiksliau atsako, ar asmuo tyrimo metu buvo neblaivus. Po jo (F. Š.) medicininės apžiūros ir kraujo mėginio ištyrimo buvo nustatyta, kad jis buvo blaivus. Tačiau teismas, atmesdamas medicininės apžiūros duomenis kaip patvirtinančius jo nekaltumą, nurodė, kad nuo to momento, kai jis vairavo transporto priemonę, iki to, kai buvo paimtas kraujo mėginys, praėjo viena valanda laiko ir jis galėjo išsiblaivyti.
Apeliantas pažymi, kad medicinos literatūroje nurodoma, jog per vieną valandą iš žmogaus organizmo natūraliai pasišalina vidutiniškai 25 g alkoholio. Jam buvo nustatyta 0,82 (+/- 0,02 prom.) promilių neblaivumas. Todėl, F. Š. manymu, nustačius, kad po valandos jo organizme alkoholio nebuvo, akivaizdu, jog jis automobilį vairavo būdamas arba visiškai blaivus arba esant įstatymo leidžiamam neblaivumui, kuris akivaizdžiai buvo mažesnis nei toks, kuris galėjo išnykti per vieną valandą. Atsižvelgiant į tai, kad tam, jog alkotesterio pagalba nustatytas neblaivumas išnyktų reikėjo net beveik penkių valandų, o jis buvo blaivus praėjus tik vienai valandai po to, kai vairavo automobilį, akivaizdu, kad ir vairuodamas automobilį jis buvo blaivus (arba jo neblaivumas neviršijo leidžiamo). Taigi jis Kelių eismo taisyklių 14 p. nepažeidė ir jo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo sudėties.
Apelianto teigimu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir pagal jo darbo pobūdį bei darbo grafiką jam būtina galimybė vairuoti automobilį. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis praras darbą ir neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo užmokesčio. Be to, jis dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos ne kartą permąstė buvusią situaciją ir padarė išvadą, kad negalima vairuoti automobilio esant menkiausiam įtarimui, jog gali būti neblaivus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į F. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą nepakeistą ir F. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, F. Š. veiksmams davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.
Motyvuojamoji dalis
F. Š. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas F. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo netinkamai – neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimu F. Š. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).
Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame apylinkės teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad aplinkybė, jog F. Š. vairavo neblaivus yra įrodyta. Ši išvada buvo padaryta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, jame esančiu F. Š. pasiaiškinimu, asmens blaivumo testu (panaudotos specialios techninės priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio patikros sertifikatu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, toksikologinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų policijos pareigūnų D. J. ir A. D. parodymais teismo posėdyje. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius F. Š. parodymus, kuomet jis neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vakarą išgėrė apie 200 g vyno, naktį mažai miegojo, ryte alkoholio ar kokių nors vaistų nevartojo, todėl manydamas, kad policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytas neblaivumo laipsnis yra neteisingas, jis nuvyko į ligoninę, kurioje buvo paimtas jo kraujo mėginys (31, 32 b. l.), 2015-12-25 F. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame nurodyta, kad F. Š. blaivus (23 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad F. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (16 b. l.), teismas atmetė. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad šiuos įrodymus apie galimą F. Š. blaivumą vertina kaip prieštaraujančius daugumai įrodymų apie jo neblaivumą. Dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad ji patvirtina tik tai, jog F. Š. kraujyje alkoholio po valandos laiko nerasta, tačiau nepaneigia to, kad F. Š. vairavo neblaivus, 2015-12-25 7.26 val. atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams. Be to, atlikta toksikologinė ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtino, kad tikrinimo alkotesteriu metu F. Š. buvo blaivus. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad esminis bylos įrodymas, pagrindžiantis F. Š. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“ (turėtų būti ,, (duomenys neskelbtini)“) rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog F. Š. 2015-12-15 (turėtų būti 2015-12-25) 7.26 val. nustatytas 0,82 promilių girtumas. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas, remdamasis aplinkybe, kad F. Š. pasirašė išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog jam 2015-12-25 7.26 val. nustatytas 0,82 promilių girtumas, padarė išvadą, kad F. Š. sutiko su alkotesterio rodmenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada ir konstatuoja, kad spausdintuvu Nr. (duomenys neskelbtini) atspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) apie alkotesterio rodmenis F. Š. esantis parašas patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas, nes F. Š., suabejojęs alkotesterio ,, (duomenys neskelbtini)“ rodmenų tikslumu, kreipėsi į medicinos įstaigą, kad būtų atliktas tikslus jo kraujo tyrimas (neblaivumui) girtumui nustatyti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl F. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto pateikimo (17 b. l.). Iš pateikto F. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (23 b. l.), kuris surašytas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos, matyti, kad F. Š. po to, kai 2015-12-25 7.26 val. alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 0,82 promilių neblaivumo laipsnis (4 b. l.), 2015-12-25, 8.24 val. buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad F. Š. rūbai tvarkingi, sužalojimų nėra, oda šviesi, liežuvis neparaudęs, ryškesnio prakaitavimo nėra, iškvepiamame ore alkoholio kvapas neužuodžiamas, pulsas 82 k./min., ritmiškas, arterinis kraujospūdis 127/80, eisena tiesi ir tvirta, krypties laikosi eidamas pėda už pėdos, judesiai tikslūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas, vyzdžiai simetriški, elgsena normali, sąmoningas, orientuotas laike, erdvėje, įvykio (sulaikymo) aplinkybes suvokia, Šultės testą atlieka, skaito raiškiai, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, artikuliacija aiški, mimika, gestikuliavimas normalus, taip pat iš šio akto matyti, kad 2015-12-25 8.26 val. buvo paimtas F. Š. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti. Kaip jau minėta, atlikus kraujo tyrimą, buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad F. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (16 b. l.), o F. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte padaryta galutinė išvada, kad F. Š. yra blaivus (23 b. l.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikoje nurodyta:
8.2. Nuo 2007 m. sausio 1 d. kraujas turi būti imamas į vakuuminį mėgintuvėlį su antikoagulianto (kalio oksalato) ir konservanto (natrio fluorido) mišiniu. Naudojamas vakuuminis mėgintuvėlis, skirtas alkoholio kiekiui kraujyje pagal ISO 6710: 1995 nustatyti. Jis turi būti pripildytas, kaip nurodyta gamintojo etiketėje.
8.4. Vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu.
8.5. Užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos spaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus. Ant voko užrašomas tiriamojo vardas, pavardė ir tiriamosios medžiagos rūšis.
8.6. Tiriamosios medžiagos pateikiamos toksikologijos laboratorijai. Jei nėra galimybės tiriamąją medžiagą iš karto pristatyti į laboratoriją, ji turi būti saugoma šaldytuve.
8.9. Tiriamosios medžiagos, siunčiančiosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo.
Byloje nėra duomenų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2015-12-25 paimtas F. Š. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti iki pateikimo toksikologijos laboratorijai nebuvo apsaugotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.2., 8.4., 8.5. punktuose numatytomis priemonėmis ar buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (8.6. punktas). Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, F. Š. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti paimtas 2015-12-25 8.26 val., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje jis gautas 2015-12-30, t. y. tik penktą dieną po mėginio paėmimo, o ne per dvi darbo dienas po mėginio paėmimo, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.9. punktas.
Teismo medicinos ekspertė V. D., 2016-02-09 duodama paaiškinimus Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, nurodė, kad F. Š. kraujo mėginys Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje buvo gautas voke, kuris buvo užantspauduotas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos reikalavimus. Teismo medicinos ekspertė taip pat paaiškino, kad jei kraujo mėginys iki tyrimo buvo laikomas netinkamai, etilo alkoholio rodmenys pakisti negalėtų, be to, ekspertės nuomone, tai, kad F. Š. kraujo mėginys etilo alkoholiui nustatyti paimtas 2015-12-25, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijai pristatytas 2015-12-30, kraujo tyrimo rezultatams įtakos neturėjo (38, 39 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti šiais teismo medicinos ekspertės V. D. paaiškinimais, nes specialiosios medicininės literatūros (The Effects of Storage on the Accuracy of Blood Alcohol Readings. S. A., W. A., A. M., J. P., S. J., G. S., K. L., C. B.; Effect of Short-Term Storage Conditions on Alcohol Concentrations in Blood from Living Human Subjects. Ch. L. W. and L. J. P.) duomenimis, kraujo mėginio laikymas kambario temperatūroje (ne šaldytuve) iki jo ištyrimo ilgesnį nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikos 8.9. punkte numatytą kraujo mėginio pristatymo į toksikologijos laboratoriją laikotarpį, neturi reikšmingos įtakos kraujo mėginio tyrimo rezultatams. Atsižvelgdamas į minėtus teismo medicinos ekspertės V. D. paaiškinimus ir specialiosios medicininės literatūros duomenis, teismas daro išvadą kad nėra pagrindo abejoti F. Š. kraujo mėginio tyrimo rezultatų patikimumu. Šiuo konkrečiu atveju taip pat būtina pažymėti, jog asmuo, įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis į valstybės institucijas, turi teisėtus lūkesčius, kad jo klausimas bus išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis negali prisiimti atsakomybės ar nukentėti dėl bet kokio rango pareigūnų ar valstybės tarnautojų bei jiems prilyginamų asmenų veikimo ar neveikimo.
Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikto F. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos, t. y. skilimo ir pasišalinimo. Literatūros duomenimis, suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenoje, per vieną valandą vidutiniškai suskyla 0,12-0,15 promilių alkoholio. 2015-12-25 7.26 val. alkotesteriu (duomenys neskelbtini) F. Š. iškvepiamajame ore nustatyta 0,82 promilės alkoholio. Nuo policijos pareigūnų testavimo iki kraujo paėmimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje praėjo 60 min. Per šį laikotarpį žmogaus organizme galėjo suskilti ir pasišalinti apie 0,12-0,15 promilės alkoholio (45, 46 b. l.). Atsižvelgiant į ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, t. y. į tai, kad žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,12-0,15 prom. alkoholio, darytina išvada, kad, praėjus 1 val. po policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto F. Š. neblaivumo (girtumo) patikrinimo, iš F. Š. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, nes tam, kad 0,82 promilės alkoholio visiškai pasišalintų iš organizmo reikėjo ilgesnio laiko nei 1 valanda. Todėl tai, kad, praėjus 1 valandai po to, kai F. Š. organizme nustatyta 0,82 promilės alkoholio, atlikus F. Š. kraujo tyrimą etilo alkoholio jame nerasta, negali būti laikytina natūralia fiziologinių F. Š. organizmo procesų pasekme. Taigi nagrinėjamu atveju, atlikus F. Š. kraujo tyrimą, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas rezultatas, kad F. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta, sukelia pagrįstų abejonių dėl alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ parodymų, kadangi, kaip jau buvo minėta, F. Š. alkotesteriu nustatytas 0,82 promilių girtumas iš jo organizmo dėl natūralių procesų, vykstančių organizme, per 1 valandą laiko pasišalinti negalėjo.
Pažymėtina, kad F. Š. kraujo tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė V. D., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, chemikės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus bei 21 metų darbo stažą. Tyrimo atlikimo pagrindas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gyd. G. D. siuntimas, gautas 2015-12-30. Byloje nėra duomenų, kad šį tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė turėtų kokį asmeninį suinteresuotumą atlikti F. Š. palankų tyrimą ar sąmoningai pažeisti kraujo tyrimo procedūrą bei suklastoti tyrimo rezultatą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados teisingumu, todėl pagrindo abejoti specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, nėra. Duomenų, kad F. Š. po policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto jo neblaivumo (girtumo) patikrinimo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ėmėsi specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, taip pat nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl F. Š. neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims, kurie nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių negali būti laikomi patikimu įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Esant ginčui dėl nustatyto F. Š. neblaivumo laipsnio, policijos pareigūnų D. J. ir A. D. parodymuose apylinkės teisme ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2015-12-25 sustabdžius F. Š. vairuojamą automobilį iš F. Š. automobilio ir nuo jo paties sklido alkoholio kvapas, nėra F. Š. kaltę vairavus transporto priemonę lengvo girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantis įrodymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp nuoseklių F. Š. parodymų apie tai, kad jis alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro, ryte alkoholio ar kokių nors vaistų nevartojo, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo atliktos F. Š. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu nustatytų duomenų apie F. Š. išvaizdą, fizinę ir psichinę būseną ir kt., F. Š. kraujo tyrimo ir alkotesterio rezultatų, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme duodant parodymus nurodomų aplinkybių dėl nuo F. Š. sklindančio alkoholio kvapo neblaivumo patikrinimo metu, nepagrįstai padarė išvadą, jog F. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. yra visiškai įrodyta.
Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog F. Š. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius F. Š. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą ir F. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.