- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- T-72-397/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nuteistajam V. M. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Mindaugo Žirlio (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Nuteistasis V. M., Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 42 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį - 3 metams laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi
Bausmės pradžia – 1999 m. vasario 24 d. Bausmės pabaiga - iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
Institucijos teikimu prašoma, skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, jog nuteistasis V. M. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių 2019 m. birželio 27 d. atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atvykęs adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas. Kriminalinės kultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Su artimais šeimos nariais socialiniai ryšiai po teistumų nutrūko, tikisi atkurti. Šiuo metu skiriasi su žmona (Panevėžio pataisos namuose atliekančia laisvės atėmimo bausmę). Bausmės atlikimo metu mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą. Laisvėje oficialios darbinės patirties neturi, nurodo dirbęs statybose, atvykęs į pataisos įstaiga sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2006 m. buvo įdarbintas valstybės įmonėje Pravieniškių pataisos namų Vilniaus filiale siuvykloje, vėliau staliumi. Šiuo metu Valstybės įmonėje "Mūsų amatai" dirba darbininko pareigose. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 2020/21 metais įgijo dailidės specialybę. Bausmės atlikimo laikotarpiu 12 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo avimus, 10 kartų baustas nuobaudomis. Dvylika kartų paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismų nuosprendžiais priteisti civiliniai ieškiniai padengti atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K. P. įstaigoje vykdomieji dokumentai nuteistojo vardu nėra gauti. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus duomenimis nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Nuteistajam individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. spalio 19 d. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvu nuo darbo metu. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika (iš jų 45 balai statiniai). 2019 m. liepos 10 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2020 m. spalio 21 d. pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. kovo 29 d. nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi mažą darbo patirtį, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas atsparumas stresui, suicidinio ar savęs žalojančio elgesio, negebėjimas atpažinti problemų, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei pataisos namų atstovė teikimą prašė tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Mindaugo Žirlio teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. M. anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus, padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. V. M. asmens byloje esanti teisės pažeidėjo 2022 m. balandžio 14 d. įvertinimo metodika OASys Nr. 62-1827 patvirtina, jog nuteistajam yra nustatyta vidutinė (90 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per paskutinius vertinimus, nors ir sumažėjo 9 balais, tačiau išliko vidutinė. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta ir nedaug mažesnė už aukščiausią vidutinės rizikos ribą. Be to, šią riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 45, kurių skaičių gali sumažinti nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: statiniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi mažą darbo patirtį; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; suicidinis ar savęs žalojantis elgesys; negebėjimas atpažinti problemų; stokojimas tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių.
Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam dėl tokio asmens paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Juo labiau, jog nuteistojo elgesys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Tiek iš teikimo, tiek iš V. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis 12 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2012 m. rugpjūčio 10 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, jog tarp Vitaliaus padarytų nusižengimų pasitaikė ir grubių pažeidimų - du kartus pas nuteistąjį kratos metu buvo rasta uždraustų daiktų, vieną kartą nuteistasis buvo neblaivus (nustatytas 0,24 promilės girtumas). Taip pat nuteistasis nubaustas už tai, kad elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo prižiūrėtoją, agresyviai mojavo rankomis. Nors dauguma pažeidimų buvo padaryti 1999 - 2004 metais, o šiuo metu nuteistasis V. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo, kad tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio V. M. nedaro, prisitaikyti prie bendrųjų taisyklių ir jų laikytis jis negeba net ir pataisos namuose, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra įtikinanti.
Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis yra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, kad per bausmės atlikimo laiką skatintas 12 kartų, kad tęsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, vykdo socialinės reabilitacijos planą. Šių duomenų visumoje įvertinus aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, šis teistumas V. M. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo nuteistas už vagystę įsibraunant į butą (Alytaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 20 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. lapkričio 30 d. nutartimi). Be to, V. M. po nuteisimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme buvo nuteistas už vagystę įsibrovus į negyvenamąją patalpą ir turto sužalojimą (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendis). Šiuo metu V. M. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus. Jis nuteistas už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai įvykdė trijų asmenų nužudymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama ir į ją turi būti atsižvelgta. Svarbu pažymėti, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad V. M. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.