Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiuoju, anksčiau teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus bausmę vienu trečdaliu, 6 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokų darbų;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 64¹ straipsnį 2 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių 10 dienų laisvės apribojimas su įpareigojimais, 2019 m. sausio 2 d., atlikęs laisvės apribojimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 8 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais. 2020 m. kovo 24 d., atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais. 2020 m. gegužės 15 d., atlikęs bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, laisvės atėmimu 10 mėnesių. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. spalio 23 d. paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2021 m. sausio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. 2022 m. gegužės 23 d., atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. C. 2025 m. gruodžio 24 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą R. S., taip sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą ir padarė nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą nosies srityje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio R. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

M. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. papildomai parodė 2025 m. gruodžio 24 d. dėl įvykio davė parodymus būdama neblaivi, dabar patikslina parodymus būdama blaivi, kad 2025 m. gruodžio 24 d. dienos metu ji, M. C., E. V., T. R., R., kurio pavardės nežino, vartojo alkoholį. R., sėdėdamas prie stalo, pajuokaudamas metė link jos mandariną ir paprašė gaudyti. Mandariną pagavo. Toks R. pajuokavimas nepatiko M. C.. Tada M. C. pradėjo mėtyti duonos gabaliukus link T. R.. T. R. su M. C. susikibo ir apsistumdė. Juos raminti puolė R.. Kada T. R. parvertė ant grindų M. C., R. laikė M. C. ir sakė, kad ramintųsi. Jokių smūgių vienas kitam niekas iš pradžių nesudavė. T. R. paleidus M. C., M. C. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą R.. R. nuo smūgio nenugriuvo, bet jam iš nosies pasipylė kraujas. R. atgal jokių smūgių M. C. nesudavė. M. C. išsikvietė policiją (1 t., b. l. 87-90).

2025 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. R. parodė, kad 2025 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), namuose, kur ir gyvena kartu su sugyventine E. V. šventė Kūčias. Buvo jis, E. V., M. C., K., kurios pavardės neatsimena, R. S.. Vartojo alkoholį. Apie 13 val. R. S., valgydamas mandarinus, vieną mandariną metė link K., sakydamas, kad pagautų. Pamatė, kad ,,išsprogo“ akys M. C. ir jis pradėjo mėtyti duonos riekeles trupindamas. Tada pasakė M. C., kad ramintųsi, kad taip negalima. Tada M. C. pradėjo stumdytis. M. C. pasakė, kad ramintųsi ir pavertė jį ant grindų. Tuo metu M. C. prilaikė ir R. S.. Tada M. C. pasakė, kad paleistų, kad nurims. Paleidus M. C., šis kumščiu sudavė į veidą vieną kartą R. S.. R. S. nuo suduoto smūgio nenugriuvo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. S. jokių smūgių nesudavė M. C.. Jis taip pat M. C. nemušė ir M. C. jo nemušė. M. C. išsikvietė policiją (1 t., b. l. 95-98).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 24 d. 13.22 val. buvo pranešta apie sumušimą, skauda ranką (1 t., b. l. 6-9).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje Nr. 01-1-44599-25 matyti, kad pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą yra pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. gruodžio 24 d. 13.22 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, neblaivus M. C., kuriam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, sumušė pažįstamą R. S., kuris dėl nosies kaulo lūžio po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai. M. C. sulaikytas ir pristatytas į areštinę (1 t., b. l-5).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. K. 2025 m. gruodžio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 24 d. 13.22 val. gautas pranešimas iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), ką tik sumušė (duomenys neskelbtini) metų pranešėją, jam skauda ranką. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko neblaivus pranešėjas M. C., kuriam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. Jis paaiškino, kad jam būnant sesės namuose sukonfliktavo su pas seserį atėjusiu kaimynu R. S.. R. S. metė iš mandarino į jo draugę K. S.. Jis apsistumdė su R. S., tačiau jam smūgių nesudavė. Nuėjus į namo vidų, ten rastas neblaivus R. S., kuriam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ir neblaivi M. C. draugė K. S., kuriai nustatytas 1,15 promilių neblaivumas. Sesuo E. V. buvo blaivi ir buvo jos sugyventinis T. R., kuriam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Visi nurodyti asmenys patvirtino, kad R. S., norėdamas pajuokauti, metė iš mandarino į K. S., tačiau M. C. to nesupratęs pradėjo elgtis agresyviai ir įžeidinėti R. S.. T. R. bandė raminti M. C., tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir konfliktui toliau tęsiantis apsistumdė su T. R.. Tuomet juos bandė išskirti R. S., dėl to jam M. C. rankos kumščiu trenkė į veidą. Po to M. C. išėjo į lauką ir paskambino pats pagalbos numeriu 112. Atvykus GMP, R. S. dėl patirto sužalojimo vyko išsamesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) VšĮ Priėmimo skyrių. 15.04 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo gautas slaugytojos pranešimas, kad kreipėsi neblaivus (2,54 prom.) R. S., kuris dėl nosies kaulio lūžio gydosi ambulatoriškai. Šioje M. C. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Girtumai patikrinti alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0210, patikros Nr. 2430036, galioja iki 2026 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 10-16).

Iš 2025 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Įėjus į namo holo vidų, koridoriuje ant grindų matyti dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 17-25).

Iš 2025 m. gruodžio W24 d. asmens apžiūros protokolo matyt, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas R. S.. Matyti nosies patinimas. Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuotas R. S. nosies sužalojimo vaizdas (1 t., b. l. 26-31).

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2026 m. sausio 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nubrozdinimas nosies srityje, kurie galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Šie sužalojimai, tikėtina, sukėlė R. S. fizinį skausmą, jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. C. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad vieną kartą kumščiu sudavė į veidą R. S.. Kaltinamajam M. C. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo R. S., liudytojų E. V., K. S. ir T. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad M. C. 2025 m. gruodžio 24 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą R. S., taip sukėlė nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą ir padarė nosies kaulų lūžį, nubrozdinimą nosies srityje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio R. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo M. C. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad M. C. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš R. S., numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas M. C. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. C. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. C. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį), paskutinį kartą (2021 m.) taip pat už nesunkų sveikatos sutrikdymą, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 145-162). Kaltinamasis administracine tvarka baustas už neteisėtai įgytų tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, už vagystę, viešosios tvarkos pažeidimą pasirodant viešoje vietoje girtam, viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų įžeidimą ir jų reikalavimų nevykdymą, dalis paskirtų baudų sumokėta (1 t., b. l. 163-167); nuo 2025 m. gruodžio 10 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 168-170). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis iki šiol nėra atlyginęs civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos jos prašomos turtinės žalos, kurią civilinė ieškovė patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį), paskutinį kartą (2021 m.) taip pat už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, tačiau šie pirmiau minėti duomenys, taip pat ir tai, kad kaltinamasis vėl teisiamas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, leidžia teismui daryti išvadą apie jo polinkį daryti nusikalstamas veikas bei ankstesnių švelnesnių bausmių nepakankamą nubaudimo ir prevencinį poveikį. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, dauguma paskirtų baudų sumokėjęs, vykdo individualią veiklą, nuo bausmės už paskutinę jo padarytą nusikalstamą veiką iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip trys metai, kas rodo tam tikras jo pastangas laikytis teisės aktų reikalavimų ir integruotis į visuomenę.

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė kaltinamajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šio prokuroro prašymo ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri turi būti skiriama tik tada, kai švelnesnės bausmės rūšys nepasieks bausmės tikslų. Nors kaltinamajam anksčiau buvo skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek laisvės atėmimo bausmės, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tik realus laisvės atėmimas galėtų užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmės rūšis yra areštas, kuri yra griežtesnė nei laisvės apribojimas, tačiau švelnesnė nei laisvės atėmimas, yra pakankama, siekiant nubausti kaltinamąjį, paveikti jį laikytis įstatymų ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Spręsdamas dėl arešto bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į visas prieš tai jau minėtas kaltinamąjį apibūdinančias ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina 69 parų arešto bausmė, kuri yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei, bei būtina siekiant užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. C. skirtina bausmė už nusikalstamą veiką mažintina vienu trečdaliu, ir M. C. skirtina 46 parų arešto bausmė.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis yra anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau jo daromos smurtinės nusikalstamos veikos kartojasi, švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam pakankamo poveikio padarė, reikiamų išvadų dėl savo elgesio kaltinamasis vis dar nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs M. C. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 127,71 Eur turtinės žalos, patirtos dėl R. S. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 204-207). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. C. žalos nėra atlyginęs. Jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinio ieškinio neginčija, su juo sutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirto nosies kaulų lūžio, nubrozdinimo nosies srityje, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis M. C.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo M. C. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (M. C.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 127,71 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl penkių procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Kaltinamasis M. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gruodžio 24 d. 13.33 val. iki 2025 m. gruodžio 25 d. 9.20 val., todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į M. C. paskirtos arešto bausmės laiką (1 t., b. l. 106-113).

Kaltinamajam M. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (1 t., b. l. 141-144).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. C. paskirti 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, į M. C. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gruodžio 24 d. 13.33 val. iki 2025 m. gruodžio 25 d. 9.20 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais, 72², 72⁵ straipsniais, M. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. C. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 127,71 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų septyniasdešimt vieno cento) turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

M. C. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti M. C., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.