Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. J., V. B., N. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. B.. Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) įsigijo 0,7400 ha žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), kuris randasi bendrame 7,8500 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Likusi šio žemės sklypo dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes įsigytas atkūrus jai nuosavybės teises į turėtą nuosavybę. Šiame sklype taip pat randasi jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Su J. B. gyvendami santuokoje sodyboje pasistatė kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1986 m. Po jos sutuoktinio J. B. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0,7400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, įvairius ūkio padargus bei kitą šeimos turtą. Iš karto po sutuoktinio mirties ji pradėjo jo turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Prieš mirdamas jos sutuoktinis J. B. testamento sudaręs nebuvo. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio J. B. palikimą neužvesta. Iki pat sutuoktinio mirties jie gyveno kartu jai priklausančioje sodyboje (buvusi jos tėviškė), vedė bendrą ūkį, gyveno ūkiškai, augino galvijus, prižiūrėjo namų valdą. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nėra išsikėlusi, gyvena jame iki dabar. Jai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, įvairūs žemės dirbimo įrankiai, kuriuos, gyvendami santuokoje, įsigijo už jų bendras lėšas. Ji moka už jų bendrai įsigytą žemės sklypą žemės mokestį. Šiuo metu dėl savo sveikatos jau ūkiškai negyvena, tačiau žemės sklypą prižiūri kartu su vaikų pagalba. Mirus sutuoktiniui, organizavo jo laidotuves, sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri. Šiuo pareiškimu siekia įteisinti savo vardu sutuoktinio J. B. palikimą. Kadangi kitos galimybės gauti sutuoktinio palikimą pagal įstatymą nėra, todėl ir kreipėsi į teismą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis mirties liudijimas AP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. B. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje, pareiškėja G. B. ir J. B. susilaukė vaikų – A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kurie byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis (2024 m. vasario 14 d. Gyventojų registro pažyma apie asmenį; Gimimo akto įrašas Nr. 30, išduotas (duomenys neskelbtini); Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); Santuokos liudijimas III-OK Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); Santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)).

2024 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) patvirtina, kad G. B. ir J. B., gyvendami santuokoje, įsigijo 0,7400 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris randasi bendrame 7,8500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sodyboje 1986 m. pasistatė kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi šio žemės sklypo dalis ir jame kiti esantys pastatai (namas 1937 m. statybos, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai 1960 m. statybos) priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Po J. B. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0,7400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat, pareiškėjos nurodymu, liko ir jų santuokoje bendrai įsigyti baldai, buities technika, įvairūs ūkio padargai bei kitas šeimos turtas. Duomenų, kad prieš mirdamas J. B. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra. G. B. po savo sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2024 m. vasario 14 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR-3A-1288.

Pareiškėjos pateikti įrodymai (2007 m. rugsėjo 20 d., 2008 m. rugsėjo 25 d. 2012 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. spalio 16 d. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedas, 2007 m. ir 2008 m. Sąskaitos už elektrą ir dujas), patvirtina, kad G. B. turtą (žemės sklypo dalį ir kiemo rūsio dalį) priėmė, juo rūpinosi, valdė ir jį prižiūrėjo kaip savo.

Iš 2024 m. vasario 13 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V. išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. palikimą.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad G. B. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikėjo turtą valdė kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Dėl palikimo priėmimo po J. B. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 1964 m. CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti.

Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – G. B. nuo J. B. mirties (duomenys neskelbtini) momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. B. po sutuoktinio J. B. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti likusį po savo sutuoktinio J. B. mirties turtą, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B. mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos byloje susidariusios 29,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.