Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa V. I. Group“ ieškinį atsakovams V. K. ir B. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant atsakovams asmeniškai, įpareigojant atsakovus per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimų į ieškinį. Atsakovai atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimų nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d., Klaipėdoje, Baltijos pr. – Šilutės pl. Sankryžoje, atsakovas V. K. vairuodamas transporto priemonę OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę KIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. 31R-33965779-19 yra pripažintas atsakovas V. K., kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

Ieškovė ir atsakovė B. M. buvo sudarusios Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (AMA 1573817), kuria buvo apdrausta automobilio OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo iš viso 556,82 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). 6.270 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Pažymėtina, jog atsakovė B. M. perdavė transporto priemonės valdymą atsakovui V. K., kuris sukėlė eismo įvykį, padarė žalos trečiajam asmeniui, neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šiuo atveju, sutiktina su ieškovės teiginiu, kad ieškovei dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų atsirado turtinė žala.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad ieškovė turi išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, t. y. atsakovai yra įgiję solidarią prievolę sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovų atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, ir jie turi solidarią prievolę atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – 556,82 Eur, susijusius su draudimo išmokos nukentėjusiajam išmokėjimu (CK 6.245 str. 1 d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 556,82 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. liepos 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno po 7,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556,82 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 82 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 556,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - iš kiekvieno po 7,50 Eur (septynis Eur 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio, ieškovei ADB „Compensa V. I. Group“, juridinio asmens kodas 304080146.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.