- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- A-469-463-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- D.Zaleskio
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui D.Z.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.Zaleskio firmos „Naura“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D.Zaleskio firmos „Naura“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl žalos atlyginimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant antstoliui Marekui Petrovskiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, 4794,65 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, žala jai padaryta neteisėtais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) veiksmais. Pareiškėja paaiškino, jog minėtas skyrius 2004 m. rugpjūčio 24 d. raginimu Nr. 5948 nurodė sumokėti jai į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą skolą - 5687 Lt - kurią sudarė 3166 Lt įmokų ir 2521 Lt delspinigių. 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1038 jis nusprendė skolą išieškoti priverstinai. Nepasibaigus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 46 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui, sprendimas perduotas vykdyti antstoliui Marekui Petrovskiui. VSDFV Kauno skyriaus iniciatyva vykdymo veiksmai nepagrįstai buvo pradėti nepasibaigus sprendimo apskundimo terminui. Be to, pareiškėja pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartimi Nr. 1-757-428/05 laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, buvo sustabdytas 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 1038 nurodytos skolos išieškojimo vykdymas, tačiau VSDFV Kauno skyrius teismo nutarties nevykdė, antstoliui apie išieškojimo vykdymo sustabdymą nepranešė. Išieškojimo vykdymą patvirtina 2006 m. liepos 11 d. SEB Vilniaus banko pažyma Nr. 05.04.06.-1182, iš kurios matyti, kad vykdomojo dokumento pagrindu iš sąskaitos 2006 m. kovo 30 d. išskaityta 1606,43 Lt, o 2006 m. birželio 19 d. - 1412,40 Lt. Pareiškėja nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jai padaryta turtinė ir neturtinė žala (skolos išieškojimui panaudotos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestos piniginės lėšos, skirtos pirkti grūdus; sužinojęs, kad nuo sąskaitos be teisėto pagrindo nurašytos lėšos, areštuotas butas, įmonės savininkas patyrė emocinį stresą).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė skundo netenkinti. Ji paaiškino, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo buvo gauta 2005 m. birželio 16 d. Sekančią dieną antstolio Mareko Petrovskio kontorai buvo išsiųstas raštas dėl išieškojimo sustabdymo. Antstolis raštą gavo 2005 m. birželio 20 d. Atsakovės atstovės teigimu, VSDFV Kauno skyrius teismo įpareigojimą dėl išieškojimo sustabdymo įvykdė nedelsiant. Atsakovė pažymėjo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2006 m. vasario 3 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-757-31-05, kurioje išnagrinėtas D.Z. skundas dėl 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 teisėtumo, dėl 19 636 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės bei dėl minėto sprendimo perdavimo vykdyti antstoliui teisėtumo. Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė palikti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų, susijusių su šio skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 perdavimu vykdyti, atsakovės manymu, šioje byloje nevertintini (faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys).
Tretysis suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis prašė skundo netenkinti, paaiškindamas, kad 2005 m. birželio 20 d. gavęs iš VSDFV Kauno skyriaus raštą dėl išieškojimo sustabdymo, tą pačią dieną ėmėsi veiksmų dėl išieškojimo iš pareiškėjo pajamų sustabdymo. Areštas pareiškėjo butui ir banko sąskaitoms, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 628 straipsnio 3 dalimi, buvo paliktas. AB SEB Vilniaus banko pervestos piniginės lėšos (2006 m. kovo 30 d. 1606,43 Lt ir 2006 m. birželio 19 d. 1412,40 Lt), išieškotojui nebuvo pervestos. Minėtos lėšos buvo saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje iki teismas priims sprendimą administracinėje byloje. Vėliau pagal išieškotojo (VSDFV Kauno skyriaus) 2006 m. birželio 16 d. prašymą Nr. 0.1-(10.V)-5559 pareiškėjo butui areštas panaikintas, 2006 m. liepos 17 d. pavedimu Nr. 2190 grąžinant į pareiškėjo sąskaitą areštuotas lėšas (3018,83 Lt).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog VSDFV Kauno skyriaus veiksmai dėl šio skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 perdavimo vykdyti antstolio kontorai įvertinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-757-31/05. Minėtoje byloje pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl VSDF Kauno skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 teisėtumo, dėl 19 636 Lt žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės priteisimo bei dėl VSDF Kauno skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 perdavimo vykdyti antstoliui teisėtumo. Nustatyta, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė palikti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, nurodydamas, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų veiksmai, išieškant valstybinio socialinio draudimo įmokas, t.y. perduodant vykdyti antstoliui VSDF Kauno skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1038, buvo teisėti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsniu, skunde nurodyti VSDFV Kauno skyriaus veiksmai, perduodant antstoliui vykdyti VSDFV Kauno skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1038, nenagrinėti ir nevertinti, nes faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, konstatavęs, jog pareiškėjos argumentai dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų, nevykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-757-428/05, nepagrįsti, kad VSDFV Kauno skyrius nedelsiant ėmėsi vykdyti minėtą teismo nutartį (ją gavęs 2005 m. birželio 16 d., 2005 m. birželio 17 d. raštu Nr. 10,1-(10.V)-3886 kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį dėl sprendimo vykdymo sustabdymo (b.l. 16, vykdomosios bylos l. 21), o antstolis, 2005 m. birželio 20 d. gavęs minėtą raštą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 1 dalimi, tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (vykdomosios bylos l. 21, 22)). Teismas nevertino antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, nurodydamas, jog antstolio veiksmai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, be to, tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnį nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Byloje nenustatyta pagrindo pripažinti, kad VSDFV Kauno skyrius ar jo darbuotojai veikė neteisėtai ir jų veiksmai prieštaravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei VSDFV direktoriaus 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-149 patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių draudėjams taikymo tvarkos nuostatoms. Todėl žalos atlyginimą atsisakyta priteisti.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, priteisiant 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą. Apeliantės manymu, teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybių visumą, neatskleidė bylos esmės. Apeliantė nesutinka, kad VSDFV Kauno skyriaus 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 vykdymo veiksmai buvo teisėti, pažymėdama, jog tik 2005 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-1214-06 pasisakė, kad 2006 m. vasario 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas (iki tol pastarasis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs). Apeliantės manymu, atsakovo veiksmai po 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1038 priėmimo, atlikti nepasibaigus Valstybino socialinio draudimo įstatymo 46 straipsnyje nustatytam 30 d. sprendimo apskundimo terminui (jau 2004 m. rugsėjo 22 d. atsakovas perdavė sprendimą vykdyti antstoliui) yra neteisėti. Apeliantės teigimu, teismo išvadą dėl vykdymo veiksmų pradžios momento teisėtumo paneigia ir tas faktas, kad antstolis panaikino areštą ir areštuotas bei pervestas į depozitinę sąskaitą lėšas 2006 m. liepos 17 d. pavedimu Nr. 2190 grąžino. Apeliantė paaiškina, jog vykdant atsakovo sprendimą, ji antstoliui mokėjo atlyginimą (500 litų). Apeliantė pažymi, jog atsakovas yra valstybės institucija, kuri privalo laikytis įstatymų, užtikrinti silpnesnės pusės - fizinio asmens – interesus. Tuo tarpu jo veiksmai griauna pasitikėjimą valstybės institucijomis bei Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apeliantės teigimu, dėl atsakovo kaltės buvo areštuota jos sąskaita ir nurašytos lėšos, ji negalėjo disponuoti pinigais, patyrė turtinę žalą – negavo pajamų, negalėjo apsėti žemės. Apeliantė pažymi, kad jos skundo pagrindas yra ne antstolio veiksmai, o atsakovo neveikimas nevykdant 2005 m. birželio 10 d. nutarties ir dėl to atsiradusios pasekmės (ji negalėjo disponuoti lėšomis, nes atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, gavęs teismo nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, antstoliui nurodė nevykdyti tik periodinio išieškojimo iš pensijos). Apeliantė paaiškina, jog 2006 m. kovo 30 d. bei birželio 19 d. nuo sąskaitų vėl buvo nurašytos lėšos, kurios pateko į antstolio sąskaitą, ji neteko tikslinių išmokų, atsakovas tik 2006 m. birželio 16 d. nusiuntė antstoliui pranešimą, kurio pagrindu panaikintas areštas sąskaitai ir butui. Apeliantė pažymi, jog tokiomis sąlygomis ji negali jaustis saugi, kad atsakovo veiksmais jai padaryta didelė moralinė ir materialinė žala, kad nepagrįstai nepatenkintas jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, pareiškėjos teiginys, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta tik 2006 m. birželio 16 d., kuomet buvo panaikintas sąskaitos ir buto areštas, yra nepagrįstas, antstolis, sustabdydamas vykdomosios bylos vykdymą, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 1 dalies nuostatomis. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsniu, skunde nurodyti VSDFV Kauno skyriaus veiksmai, perduodant antstoliui vykdyti 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 1038, nenagrinėtini ir nevertintini (šie veiksmai buvo įvertinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-757-31/05). Atsakovas pažymi, jog būtinoji žalos atlyginimo sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo pripažinti, kad VSDFV Kauno skyrius ar jo darbuotojai veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo ir priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas ir jo veiksmais padarytos žalos atlyginimas įstatymo priskirtas ne administracinių, o civilinių teismų kompetencijai. Valstybę šioje byloje atstovaujantis VSDFV Kauno skyriaus nėra atsakingas už sprendimą vykdančio antstolio veiksmus, o antstolis nėra atsakingas už valstybinio socialinio draudimo pareigūnų veiksmus. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tirti ir vertinti antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjamoje byloje.
Aplinkybės, susijusios su VSDFV Kauno skyriaus veiksmais perduodant antstoliui vykdyti sprendimą dėl priverstinio skolos socialinio draudimo biudžetui išieškojimo pagal 2004m. rugsėjo 22d. sprendimą buvo nagrinėtos ir įvertintos Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr.I-757-31-05, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys: pareiškėja ir VSDFV Kauno skyrius. Nurodytoje byloje teismai konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius, perduodamas antstoliui sprendimą priverstinai išieškoti skolą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu reikalauja priteisti žalos atlyginimą iš kito atsakovo- Lietuvos valstybės, todėl negalima teigti, kad pakartotinai yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė teisės normos, kurios pagrindu teigia, kad atsakovės atstovas neturėjo teisės perduoti antstoliui vykdyti sprendimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nepasibaigus jo apskundimo terminui.
Antru faktiniu reikalavimų pagrindu pareiškėja nurodo tai, kad VSDFV Kauno skyrius nevykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2005m. birželio 10d. nutarties sustabdyti skolos pagal 2004m. rugsėjo 22d. sprendimą išieškojimo. Šis jos teiginys yra paneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais- nustatyta, kad 2005m. birželio 17d. VSDFV Kauno skyrius pateikė antstoliui prašymą sustabdyti skolos išieškojimą.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta valstybės institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo valstybės prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų veiksmų patyrė prašomą priteisti žalą ir nepagrindė jos dydžio.
Dėl visumos nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2006m. spalio 16d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.