Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos titanikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos titanikas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymo dalies pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo atlikti paraiškos vertinimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. AD1-367 2 dalį, kurioje nurodyta neskirti savivaldybės biudžeto lėšų VšĮ „Klaipėdos titanikas“, pripažinti neteisėta ir ją panaikinti, taip pat įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti ieškovės paraiškos gauti savivaldybės biudžeto lėšų Sportuojančio vaiko ugdymo programai „Sveikame kūne, sveika siela“ vertinimą, vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, skaidrumo ir nešališkumo principais.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui.

9. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, ir nesivadovavo aktualia teismų praktika. Ieškinys susijęs su lėšų skyrimu įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintos Kūno kultūros ir sporto plėtros programos Nr. 11 priemonę 01.02.03 „Sportuojančio vaiko ugdymo dalinis finansavimas“ konkurso organizavimu. Nurodytas konkursas nebuvo vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir nebuvo susijęs su viešųjų paslaugų pirkimu, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškinys turėtų būti teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Be to, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje analogiškoje situacijoje konstatavo, kad ginčai, kilę iš nurodyto konkurso teisinių santykių, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. CPK 26 straipsnyje reglamentuota, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčas yra kilęs dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių, todėl nagrinėtinas apygardos teisme.

14. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaip nustatyta iš pateiktų įrodymų byloje, ieškovė dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame lėšų skyrimo, įgyvendinant Kūno kultūros ir sporto plėtros programos Nr. 11 priemonę 01.02.03. „Sportuojančio vaiko ugdymo dalinis finansavimas“, viešame konkurse (projektų finansavimo konkurse). Minėtas konkursas organizuojamas, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-327 „Dėl Sporto projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos nustatymo“, Tvarkos aprašo nuostatomis. Minėto Aprašo 2 punkte nurodyta, jog minėti konkursai yra apibrėžiami kaip viešieji projektų finansavimo konkursai.

16. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad viešasis pirkimas – tai vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

17. Tuo tarpu Civiliniame kodekse yra nustatytas viešo konkurso apibrėžimas ir bendra tokių procedūrų vykdymo tvarka. Viešas konkursas apibrėžiamas kaip viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas), įpareigojantis šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947–6.951 straipsniai).

18. Civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, išaiškino, jog CPK 27 straipsnio 3 punkte apibrėžiama civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik Viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamiems viešo konkurso sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui. LAT taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 27 straipsnio 3 punkte numatyta, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingos apygardos teismui kaip pirmos instancijos teismui. Tačiau LAT formuoja praktiką, jog šis teismingumas taikomas tik tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Viešųjų pirkimų) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 straipsnių reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai.

19. Ieškovės minėtam viešam konkursui netaikomos Viešųjų pirkimų nuostatos, jis organizuojamas vadovaujantis CK bei 2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-327 „Dėl Sporto projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos nustatymo aprašo“ nuostatomis. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys teismingas pirmosios instancijos teismui.

20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos titanikas“ ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-26 įsakymo dalies pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo atlikti paraiškos vertinimą priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.