Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. K. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog 1975 m. garažą kartu statė su vyru ir juo naudojosi iki dabar. Moka žemės mokestį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. K. prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, jog 1976 m baigė statyti garažą, kuris 1977 m. buvo priduotas eksploatacijai. Moka 12 Eur per metus už elektrą, garažu naudojosi.

Liudytojas Ž. S. teismo posėdžiu metu paaiškino, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis J. K. yra statinio savininkai, jis išrašė pažymą. 2008 m. jis buvo išrinktas pirmininku, tačiau neturėjo nuosavybės, todėl negalėjo juo būti. Jis rinko mokesčius už žemę ir elektrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K. buvo (duomenys neskelbtini) rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 7 d. sprendimu „Dėl garažų individualiniam automobiliams statybos bei eksploatacijos kooperatyvų įsteigimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigto garažų individualiniams automobiliams statybos bei eksploatavimo kooperatyvo „R.“ narys.

Individualių autogaražų eksploatavimo bendrijos „R.“ pirmininko Ž. S. 2009 m. vasario 10 d. pažymoje pažymima, „Kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „R.“ (buvusio garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo „R.“ esančio (duomenys neskelbtini), narys. Jam priklauso boksas Nr. (duomenys neskelbtini). Bokso plotas 17,70 kv. m., rūsio 9,26 kv. m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažą yra pilnai išsimokėjęs, garažų bendrijai nėra skolingas. Garažai priduoti eksploatacijai 1977 m. balandžio 1 d.“.

Pareiškėjos užsakymu 2023 m. lapkričio 21 d. garažui atlikti Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, suformuota patalpos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastrų matavimo byla. Pateikus VĮ Registrų centrui prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto-Garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pakeisti garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, prašymas atmestas tiek 2023 m. gruodžio 18 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir VĮ Registrų centro 2024 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad 2009 m. vasario 10 d. pažyma nepatvirtintina nuosavybės teisės į garažą (boksą).

Garažai randasi valstybiniame žemės sklype. Statybos metu galiojusio Žemės kodekso (Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 35-288; 1971, Nr. 8-62) 13 straipsnis nustatė, kad Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Todėl individualiai statybai suteikti žemės sklypus tuo metu galėjo tik Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai arba Apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Žemės kodekso 14 str.). Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo būti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnis).

Ministrų tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ (Vyriausybės žinios, 1986, Nr.: 21 -228) buvo nustatyta, kad Kooperatiniai garažai (sublokuoti, vieno ir daugiau aukštų, antžeminiai ir požeminiai) asmeniniams gyventojų lengviesiems automobiliams ir kitoms transporto priemonėms laikyti Lietuvos TSR miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse statomi pagal planą kooperatiniais pagrindais (išskyrus garažus, statomus individualinei statybai suteiktuose sklypuose) sutinkamai su projektavimo organizacijų parengtais projektais. Šiuo nutarimu taip pat nustatyta, kad asmenys įrašomi norinčiųjų įstoti į garažų statybos kooperatyvą įskaiton pagal gyvenamąją vietą atitinkamai rajono, miesto, miesto rajono, miesto tipo gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Rajonų ir respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai buvo įpareigoti pareikalauti iš esamųjų garažų statybos kooperatyvų iki 1987 m. sausio 1 d. visus priimtus naudoti garažus techniškai inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti; bei leisti garažų statybos kooperatyvams pradėti eksploatuoti garažus tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Valstybinė komisija priimti naudoti naujai pastatytus kooperatinius garažus galėjo tik esant nustatytąja tvarka pateiktam užsakymui juos techniškai inventorizuoti.

Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo individualūs garažai, išskyrus statomus individualiai gyvenamųjų namų statybai skirtuose žemės sklypuose (pagal Individualinės statybos nuostatus), galėjo būti statomi tik kooperatiniais pagrindais, kuriant garažų kooperatyvus. Garažų kooperatyvų įteisinimas ir žemės sklypų jiems paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai.

Šiuo konkrečiu atveju, jokie kiti asmenys, nuo 1977 m. iki šiol nėra pareiškę pretenzijas į pareiškėjos su sutuoktiniu valdomą turtą, niekas per šį laikotarpį neginčijo M. K. ir J. K. valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, taip pat niekas nepareiškė teisų į šį garažą su rūsiu.

Pareiškėja M. K. su sutuoktiniu J. K. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į statinį: garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, jie nėra šio statinio savininkai. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, statiniu pareiškėja ir jos sutuoktinis nuo įgijimo momento atvirai valdė, išlaikė, naudojosi daugiau nei dešimt metų.

Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentus, kad statinio – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymas nuo 1977 m. iki dabar buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji su sutuoktiniu, visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkė ir pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šiuos daiktus nei jie, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai, kad jokie kiti asmenys nuo 1977 metų iki šiol nėra pareiškę pretenzijų į pareiškėjos su sutuoktiniu valdomą turtą, niekas nepareiškė teisių į garažą su rūsiu, taip pat kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Tokiu būdu byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 – 4.71 straipsniuose įtvirtintoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas statinio – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68-4.71 straipsniai).

Pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2024 m. balandžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 27,13 kv. m. ploto garažą (boksą), plane pažymėtą simboliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.