Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2YT-17253-717/2016 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl notaro veiksmų suinteresuotam asmeniui notarei E. J..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė panaikinti ar pakeisti, ar pripažinti negaliojančiu 2016 02 22 paveldėjimo teisės liudijimą ir jo teisinę registraciją VĮ Registrų centre, išduotą Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarės E. J., į J. K. paveldimą turtą, ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2012 07 17 testamente nustatytas sąlygas, nustatant, kad likusią1/2 dalį turto, į kurią galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iki 2022 11 11 valdys ir naudos V. K., galėdamas juo disponuoti su testatorės sūnaus K. K. sutikimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė dešimties dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – reikšti ieškinį dėl atlikto veiksmo pripažinimo neteisėtu, nurodant ieškinio pagrindą, sumokant žyminį mokestį, taip pat laikantis kitų CPK 135 straipsnio reikalavimų ieškinio turiniui ir formai. Teismas pažymėjo, kad skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų yra nagrinėjami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tokio skundo dalykas yra konkretus notaro atliktas veiksmas arba atsisakymas prašomą veiksmą atlikti. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytą reikalavimo dalyką, pažymėjo, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis realiai įgyvendindamas savo paveldėjimo teisę tampa paveldėtoju. Teismas nurodė, kad išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas gali ginčyti kaip vienašalį paveldėjimo sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 – 1.93 straipsniai). Tokiu būdu, pareiškėjas į teismą turėtų kreiptis į reiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl atlikto veiksmo pripažinimo neteisėtu, todėl pareiškėjui teismas pasiūlė apsvarstyti galimybę reikšti ieškinį, atitinkantį bendruosius ir CPK 135 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. nurodant ieškinio pagrindą, sumokant žyminį mokestį, nurodant, ar byla bus vedama per advokatą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują – pareiškimą priimti. Nurodo šiuos skundo argumentus:Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų veiksmų, kuris gali būti skundžiamas teismui. Pareiškimas teikiamas vadovaujantis CPK 511 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis skundų dėl notarinių veiksmų nagrinėjimą CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Ginčas kilęs tik tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens – notarės, ginčijant jos išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kaip neatitinkantį tikrosios testatorės valios, pareiškėjui neoperuojant bet kokiais duomenimis apie notarės, kaip suinteresuoto asmens, galimą bet kokį asmeninį materialinį suinteresuotumą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu ir, atitinkamai bylos baigtimi, t. y. nesant civilinio materialiojo teisinio ginčo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų. Tokiu atveju, nėra pagrindo reikšti ieškinį ginčo teisena. Pareiškime reiškiamas prašymas apginti pažeistas teises vienu iš nurodytų alternatyvių būdų – panaikinant ar pakeičiant, ar pripažįstant negaliojančiu notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir jo teisinę registraciją, su pasekmėmis įpareigojant notarę išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą testamento nustatytomis sąlygomis. Vieno iš pareikštam reikalavimui ginti pažeistas teises taikytinų alternatyvių gynybos būdų patenkinimas išspręstų kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens – notarės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pareiškėjas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka teikiamame pareiškime nurodė tokius alternatyvius reikalavimus: panaikinti ar pakeisti, ar pripažinti negaliojančiu 2016 02 22 paveldėjimo teisės liudijimą ir jo teisinę registraciją VĮ Registrų centre, išduotą Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarės E. J., į J. K. paveldimą turtą, ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2012 07 17 testamente nustatytas sąlygas, nustatant, kad likusią 1/2 dalį turto, į kurią galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iki 2022 11 11 valdys ir naudos V. K., galėdamas juo disponuoti su testatorės sūnaus K. K. sutikimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareikšti reikalavimai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nenagrinėtini, todėl pasiūlė pareiškėjui teikti ieškinį ginčo teisena. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad jo reiškiamai reikalavimai turi būti nagrinėjami XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškime nurodomų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarė E. J. 2016 02 22 išdavė pareiškėjui V. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į ½ dalį J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), liudijime nurodyto turto. Liudijimo 3 pastaboje nurodyta, kad likusią ½ turto iki 2022 11 11 valdys ir naudosis V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Pagrindas: 2012 07 17 asmeninis testamentas ir 2013 11 25 Kauno apylinkės teismo nutartis, civilinės bylos Nr.2-22244-429/2013).J. K. 2012 07 07 testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko lygiomis dalimis savo sūnui V. K. ir savo sūnaus K. K. (pareiškėjo) vaikui – testatorės vaikaičiui ar vaikaitei, gimsiančiam po jos mirties, o laikotarpiui iki jam gimstant ir paveldint turtą, vaikaičiams paskirtą turto dalį valdyti, naudoti paskyrė savo sūnų V. K., kuris šiuo vaikaičiams skirtu turtu gali, su K. K. sutikimu, ir disponuoti, perleisdamas tretiesiems asmenims. Testatorė J. K., jei po jos mirties per 10 metų K. K. vaikas, testatorės vaikaitis ar vaikaitė, negimtų ar jam paskirto turto nepaveldėtų, antriniu šios savo turto dalies paveldėtoju paskyrė sūnų K. K., o jeigu ir jis turto nepaveldėtų, šio turto paveldėtoju paskyrė sūnų V. K.. Pareiškėjas V. K. skunde teigia, kad notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka J. K. 2012 07 17 testamentu nustatytų turto paveldėjimo tvarkos ir sąlygų, kadangi jam, kaip turto dalies paveldėtojui, nėra suteikta testamentu nustatytu 10 metų laikotarpiu teisė disponuoti ½ turto dalimi su testamente nustatyta disponavimo apribojimo sąlyga. Tokiu būdu paveldėjimo teisės liudijimas nepagrįstai apriboja turto dalies paveldėtojo ir tvarkytojo teises ir pareigas tą turtą valdyti ir naudoti testamente nustatytomis sąlygomis. Be to, liudijime nėra nurodytas konkretus paveldėtinas turtas. Šių argumentų pagrindu pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti, pripažinti negaliojančiu ar pakeisti, o notarę įpareigoti išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą, atitinkantį testamentinio pavedimo prasmę ir sąlygas. Taigi, pareiškėjas teikiamu pareiškimu siekia, kad teismas įpareigotų notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atitinkantį J. K. 2012 07 17 sudaryto testamento turinį, kadangi išduotasis neatitinka testamento turinio. Pareiškime nėra ginčijamas notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kaip vienašalis sandoris, kuriuo pareiškėjas kaip testamentinis įpėdinis įgyvendino paveldėjimo teises – priėmė palikimą ir kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ turto dalį, nėra kilęs ginčas tarp įpėdinių, kurie bylose dėl paveldėjimo teisinių santykių yra bylos šalimis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas gali ginčyti ginčo teisena kaip vienašalį paveldėjimo sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškėjas pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka ir todėl nustatė terminą ieškiniui pareikšti, netinkamai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis naikintina. Pareiškėjas skundu prašo klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškimą priimti, tačiau ieškinio (pareiškimo) priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.