- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-890-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- M. K., E. N.
- Ieškovas
- K. B., K. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 9-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2007 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovo antstolio Leono Gudeikos kontoros atstovui antstoliui Leonui Gudeikai, atsakovams M. K. , E. N. , jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų K. B. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir K. S. ieškinį atsakovams antstolio Leono Gudeikos kontorai, J. R. , E. N. , S. N. , M. K. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei Dalytei Krikštolaitytei dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė teismą pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2775 sudarytą tarp E. N. , S. N. ir M. K. dėl 1,02 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), šalių atžvilgiu taikyti restituciją. Be to, prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0006/02/00127, pagal kurį buvo parduotas 1.02 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0006/02/00127, pagal kurį buvo parduotas 0.32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) šalių atžvilgiu taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nenustatė nei vieno LR CPK 602 str. numatytų procesinių teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti neteisėtu. Teismas nustatė, jog antstolė S. J. 2002 m. gegužės 23 d. registruotu laišku išsiuntė ieškovui raginimą baudą sumokėti geruoju. Apie tai, kad raginimas grįžo neįteiktas vykdomoje byloje duomenų nėra, todėl teismas darė išvadą, kad skolininkas apie baudą ir raginimą ją susimokėti žinojo jau nuo 2002 m. gegužės mėnesio, t.y. iki sulaikymo Vokietijoje. 2003 m. spalio 8 d. buvo areštuoti ieškovui priklausantys žemės sklypai ir ieškovui registruotu laišku buvo išsiųsta arešto akto kopija su lydraščiu, kuriame buvo nurodyta, jog nesumokėjus baudos iki 2003 m. spalio 10 d. areštuoti žemės sklypai bus parduoti iš varžytinių. Turto arešto aktas nebuvo grąžintas neįteiktas, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovai apie numatomas varžytines buvo žinoma. Baudos nesumokėjus 2003 m. lapkričio 3 d. buvo paskelbtos varžytinės ir skelbimas apie jas CPK 706 str. nustatyta tvarka išsiųstas skolininkui. Ieškovų nurodytą motyvą, kad parduodant žemės sklypus buvo pažeisti turto vertinimo principai ir turtas parduotas už nerealiai mažą kainą, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas sprendė, kad iš neteisėtos veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais;
1) teismo išvada, jog nėra nei vieno iš LR CPK 602 str. įtvirtintų pagrindų pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, nepagrįsta. Teismo išvada, jog skolininkas apie raginimą susimokėti baudą žinojo nuo 2002 m. gegužės mėnesio nepagrįsta, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. nėra raginimo įteikimo faktą patvirtinančių dokumentų ir parašo. Šias aplinkybes patvirtino ir antstolis L.Gudeika, todėl darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas tokio raginimo iš viso negavo, nes jis buvo išsiųstas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos.
2) teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad K. B. vertėsi kontrabanda ir gautą pelną naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002-04-22 nutarimu nustatyta, kad K. B. tokį pažeidimą (kontrabanda) padarė pirmą kartą ir nutarta visus kontrabandos daiktus konfiskuoti. Todėl K. B. konfiskuotų daiktų realizuoti neturėjo galimybės ir iš to gautą pelną naudoti bendrų šeimos poreikių tenkinimui.
3) teismas nenurodė jokios teisės normos, kuria vadovaujantis padarė išvadas, jog apelianto skola nebuvo tiktai asmeninė skolininko prievolė ir kad galima nukreipti skolos išieškojimą į bendrąją jungtinę nuosavybę.
4) LR CPK 666 str. 2 d. numatyta, ir tai yra vienintelis atvejis, kuomet galima nukreipti išieškojimą į bendrąją jungtinę nuosavybę, t.y. kai žala padaroma nusikaltimu ir teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, o ne baudžiamoji veika, todėl nebuvo pagrindo nukreipti išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. N. ir S. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimo nekeisti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino svarbias bylos aplinkybes, pagrindžiančias teismo išvadą, jog ieškovai žinojo apie priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo, nereiškė jokių prašymų, prieštaravimų, neskundė antstolio veiksmų ir pan. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad ieškovas prekes kontrabandos būdu vežė tik vieną kartą, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad jokių kitų pajamų neturėjo, niekur nedirbo, o gautas pajamas iš kelionių į Vokietiją naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Atsakovas antstolis L.Gudeika prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog išieškojimas buvo vykdomas vykdomojo dokumento pagrindu dėl skolos už paskirtą baudą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo išieškojimo. K. B. vertės kontrabanda, gabeno įvairias prekes, kitur niekur nedirbo ir kitų pajamų negavo, iš neteisėtos veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl išieškojimą buvo galima nukreipti į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo reikalavimų, kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 d. normoje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tačiau per antstolio nustatytą terminą nepateikus tokio prašymo, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus, galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu jo nepakanka – iš bendro turto sutuoktinių dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113). Pagal prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą nustatoma, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, nes nuo to priklauso į kokio teisinio režimo turtą gali būti nukreiptas išieškojimas.
Byloje nustatyta, kad teismo antstolis vykdė Lazdijų raj. apylinkės teismo 2002 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinėje byloje, kurioje ieškovas K. Sadauskas (po pavardės pakeitimo K. B. ) buvo nubaustas 5000 Lt bauda, nes per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabeno nedeklaruotas prekes, tai yra, padarė kontrabandą. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovo K. B. skola yra asmeninė jo prievolė ir išieškojimas, nenustačius jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, negalėjo būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą.
Ieškovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad parduodant ieškovams priklausančius žemės sklypus iš varžytinių, nebuvo padaryti CPK 602 str. 1 ir 5 punktuose numatyti pažeidimai, tai yra, realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas ir pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, tačiau teisėjų kolegijos nuomone skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.
Civilinio proceso kodekso 602 straipsnis, kaip specialioji teisės norma, nustato pagrindus, kuriais remiantis turto pardavimo iš varžytinių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu.
Kaip jau buvo paminėta, nustačius, jog areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo būtina nustatyti jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tačiau antstolis, pažeidžiant CPK 667 str. 1d. nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad areštuoti ginčo žemės sklypai buvo įgyti ieškovų santuokos metu, pardavė juos iš varžytinių. Laikytina nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad antstolis galėjęs nukreipti išieškojimą į abiems ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes ieškovas vertėsi kontrabanda ir gautas lėšas panaudojęs šeimos reikmėms tenkinti, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Lazdijų raj. apylinkės teismo 2002 04 22 nutarimu nustatyta, kad ieškovas administracinį teisės pažeidimą - kontrabandą padarė ir baudžiamas pirmą kartą, jo vežtos prekės buvo konfiskuotos. Pažymėtina, kad aplinkybės susijusios su skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu, turi būti konstatuojamos teismo nutartimi ir tik jai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 2,3 dalys)
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti ieškovų skundo argumentai, jog ieškovas neturėjęs galimybės gera valia sumokėti paskirtos baudos, nes antstolis apie tai jam nepranešęs. Tiek iš Lazdijų raj. apylinkės teismo 2002 04 22 nutarimo, kurį priimant dalyvavo ir pats pažeidėjas, tiek iš vykdomojo rašto matyti, kad skolininko adresas buvo nurodomas : Mokyklos g.19, Lapių km., Kauno raj. (šiuo adresu ieškovai ir šiuo metu gyvena). Iš vykdomojoje byloje esančio raginimo nuorašo matyti, kad 2002 05 23 antstolė paminėtu adresu pasiuntė skolininkui raginimą iki 2002 06 06 geruoju sumokėti 5000 Lt baudą bei nurodė, jog neįvykdžius reikalavimo gera valia, išieškojimas bus vykdomas priverstinai. Pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, kad užsienyje buvo suimtas tik 2003 m. liepos mėn., ir nuo jo nubaudimo iki sulaikymo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl jis turėjo galimybę sumokėti jam paskirtą baudą gera valia.
Nustačius, kad antstolis realizavo skolininkui nepriklausantį turtą (CPK 602 str. 1 p.), žemės sklypų pardavimo iš varžytinių 2003 m. gruodžio 2 d. aktai bei 2005 m. balandžio 15 d. žemės pirkimo- pardavimo sutartis pripažintini negaliojančiais, taip pat spręstinas restitucijos taikymo klausimas.
Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti tvarka. Dėl to preziumuojama, kad asmuo, nusipirkęs daiktą priverstinio pardavimo tvarka, yra sąžiningas įgijėjas. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Taigi, įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovai E. N. , J. R. bei M. K. ginčo žemės sklypus būtų įgiję nesąžiningai. Nustatyta, kad antstolis apie turto varžytines paskelbė spaudoje bei internete, ir būsimi pirkėjai - atsakovai E. N. bei J. R. iki varžytinių buvo susitikę su ieškove K. S. ir apžiūrėjo iš varžytinių parduodamus žemės sklypus. Atsakovai, jų paaiškinimu, buvo įsitikinę, kad dėl parduodamų žemės sklypų ginčų nėra, nes apie tai nėra nurodžiusi pati ieškovė, be to, žemės sklypų pardavimą vykdė antstolis. Atsakovams taip pat tapo žinoma, kad pardavimo iš varžytinių aktus patvirtino ir apylinkės teismo teisėjas. Atsakovas M. K. paaiškino, kad ginčo žemės sklypą įgijo iš E. N. ir apie tai , kad šis sklypas buvo įgytas iš varžytinių, jis nežinojęs. Laiko, kad yra sąžiningas 1,02 ha žemės sklypo įgijėjas , todėl nekilnojamasis turtas iš jo negali būti išreikalautas.
Tokiu būdu, ištyrus aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypų įsigijimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.96 str. 4 d. nuostatos nebuvo pažeistos, todėl atsakovai laikytini sąžiningais turto įgijėjais ir restitucija netaikytina (CK 6.145 str.1 d.)
Laikytina, kad apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str.)
Ieškinį patenkinus iš antstolio Leono Gudeikos kontoros priteistinos ieškovui K. B. žyminio mokesčio išlaidos, atsakovei E. N. išlaidos, susijusios su advokato pagalbos atlyginimu bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.1 d., 98 str., 88 str.1 d.3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą.
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0006/02/00127, kuriuo iš varžytinių J. R. buvo parduotas 0,3200 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini);
Pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0006/02/00127, kuriuo iš varžytinių E. N. buvo parduotas 1,02 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini);
Pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 15 d. žemės pirkimo- pardavimo sutartį Nr.2775, kuria E. N. ir S. N. pardavė, o M. K. nupirko 1,02 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Restitucijos netaikyti.
Priteisti iš antstolio Leono Gudeikos kontoros (Kęstučio g.87-207,Kaunas): ieškovui K. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio, atsakovei E. N. (a/k (duomenys neskelbtini) 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti bei 154,80 (vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.