- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- II-42-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00113-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovei Margaritai Kazlauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo A. V. paskirta subendrinta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 7 dalyje numatytus nusižengimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Margarita Kazlauskienė administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) 2020 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad A. V. 2020 m. balandžio 18 d. 14.25 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, kur važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka neaptarta kelių eismo taisyklėse, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido iš dešinės pusės važiuojančios transporto priemonės ir taip nesilaikė reikalavimo duoti kelią transporto priemonei, kuri artėja iš dešinės. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 115 punktų reikalavimus bei padarė veikas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Institucijoje byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, bet rašytinio proceso tvarka. Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 11,00 Eur (vienuolikos eurų) bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, subendrinus šias baudas už abu nusižengimus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodo, jog nesutinka nei su inkriminuotos veikos kvalifikavimu, nei su nutarime nepagrįstai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Mano, kad nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, nes buvo pažeistos ANK 1 straipsnio 1 dalyje ir 563 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos. Kad būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtas įstatymo normas, institucija privalėjo surinkti pakankamai neginčijamų įrodymų apie kiekvieno iš nurodytųjų administracinių nusižengimų sudėties požymius. Skunde formuluojami net keli esminiai skundžiamo nutarimo trūkumai.
Pirmiausia akcentuojama, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. balandžio 18 d. 14.25 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. balandžio 21 d., 21.38 val., nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2020 m. birželio 22 d. Nurodoma, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė Eglė Černikevičiūtė netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, nes 2020 m. balandžio 21 d. protokolą surašė neatlikusi išsamaus ir pilno aplinkybių ištyrimo, t. y. pažeisdama ANK 563, 591, 593 ir 608 straipsnių reikalavimus. Tokią išvadą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo daro dėl to, jog vyriausiasis patrulis Eglė Černikevičiūtė, tarnybiniame pranešime teigė, kad neaišku, kas kaltas dėl eismo įvykio, todėl reikalinga peržiūrėti miesto vaizdo stebėjimo kameras, tačiau administracinio nusižengimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad miesto vaizdo stebėjimo kameros būtų peržiūrėtos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. birželio 22 d. nėra surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Toks, anot pareiškėjo, netinkamas pareigų atlikimas skunde siejamas su kompetencijos stoka, aplaidumu arba tyčiniu veikimu, siekiant dirbtinio neigiamų pasekmių sukėlimo pareiškėjui ir pataikaujant (duomenys neskelbtini) vairuotojai K. B., nes jokio tyrimo neatlikusi pareigūnė nustatė, kad kaltas pareiškėjas, o ne (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Tačiau būtent tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. B. atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, patikimai liudija, kad pareiškėjas nepadarė jokio KET pažeidimo. Todėl administracinio nusižengimo protokolo surašymas liudija pareigūnų veiksmų savavališkumą.
Šalies argumentai
Antras esminis skundžiamo nutarimo trūkumas, kurį skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, yra tas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis nepraleido iš dešinės pusės važiuojančios transporto priemonės, nes buvo atvirkščiai: (duomenys neskelbtini) vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų ir trenkėsi į A. V. automobilio galinį bamperį.
Trečia esminė aplinkybė, kurią skunde nurodo pareiškėjas, yra ta, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2020 m. balandžio 18 d., automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. B. su kalte sutiko pilnai ir apgailestavo dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau nei vienos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas tą dieną su savimi neturėjo eismo įvykio deklaracijos, todėl draugiškai sutarė, kad deklaraciją užsipildys kitą dieną. 2020 m. balandžio 20 d. apie 8 val. pareiškėjui paskambinus (duomenys neskelbtini) vairuotojai K. B. ir paprašius susitikti užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, ji paprašė, kad A. V. atvyktų į eismo įvykio vietą, nes neva jos pažįstama policijos pareigūnė nurodė, kad draudimui reikia nuotraukų iš įvykio vietos. A. V. atvykus į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. B. paaiškino, kad ji su kalte nebesutinka, nes pasitarusi su pažįstamais Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnais nusprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas A. V., tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir paprašė atsiųsti policijos ekipažą.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad sprendimas buvo priimtas objektyvus, teisingas ir teisėtas. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, kadangi teisingai buvo pritaikytos ANK nuostatos, išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, pareigūnai surinko įrodymus ir juos įvertino laikydamiesi proceso įstatymų reikalavimų. Byloje surinkta įrodymų, kurie patvirtina, kad A. V. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Skunde pažeidėjo nurodytos aplinkybės, bei išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai kaip siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidimo esmė – reikalavimas duoti kelią – įrodytas pareigūnų tarnybiniu pranešimu, asmenų paaiškinimais bei užfiksuotomis foto nuotraukomis, kuriose užfiksuoti nukentėjusios K. B. ir skundą padavusio A. V. automobiliai. A. V. skunde išdėstyti argumentai laikytini gynybine pozicija ir bandymu išvengti administracinės atsakomybės.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė, nurodė iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes, ir prašė skundą tenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti ir jį išteisinti. Papildomai paaiškino, kad jis automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo sukdama į dešinę, įvažiavo į kelių sankirtą ties (duomenys neskelbtini) namu, kai jo, A. V., vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo beveik išvažiavęs iš kelių sankirtos. Pajuto smūgį į automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono galinę dalį. Įvažiavęs į sankirtą automobilis (duomenys neskelbtini) kairiuoju priekiniu kampu atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinįjį šoną.
Šalies argumentai
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovė teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti. Eismo įvykio schema nebuvo braižoma, nes eismo įvykis buvo įvykęs prieš kelias dienas. Dėl vaizdo įrašų domėjosi kolegė Eglė Černikevičiūtė, bet dėl to nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tyrimo metu iš automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos K. B. paaiškinimų nustatyta, kad vairuotoja prieš važiuojamųjų dalių sankirtą sustojo įvertinti, ar nėra kitų automobilių, nes eismo vaizdą užstojo kairėje sustatyti automobiliai. Manydama, kad automobilių nėra, K. B. darė manevrą ir jį pradėjusi pastebėjo, kad iš kairės pusės staiga atvažiuoja automobilis. Pradėjusi važiuoti atsitrenkė į tą automobilį, kurio iškart nepastebėjo, nes automobilis staiga išvažiavo priešų ją. Automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo didesniu greičiu, todėl K. B. dėl prasto matomumo neturėjo galimybės įvertinti situaciją. Kitų duomenų, išskyrus K. B. paaiškinimą, apie automobilio (duomenys neskelbtini) greitį nėra. Mano, kad byloje ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, manydamas, jog važiuoja pagrindiniu keliu, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad tinkamai įvertintų situaciją, važiavo per kelių susikirtimą neįsitikinęs, kad jam iš dešinės pusės atvažiuoja automobilis. Tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, kur stovėjo kiti automobiliai, kiek jie trukdė matomumui. Kad dėl sustatytų automobilių buvo prastas matomumas, savo paaiškinime buvo paminėjusi tik K. B. Dėl statomų automobilių toje vietoje matomumas nuolat apribotas, dėl to ir eismo įvykio metu prastas matomumas buvo abiem vairuotojams. Institucijos atstovė paaiškino, kad A. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad įvažiuodamas į kelią nevykdė reikalavimo duoti kelią. Laiko, kad įvažiavimas į kelių susikirtimą yra įvažiavimas į kelią, todėl taikytina ANK 417 straipsnio 3 dalis. Atsakydama į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens klausimą, institucijos atstovė patikslino, kad jai pačiai nėra žinoma, ar vaizdo kameros neužfiksavo eismo įvykio vietos eismo įvykio metu, tačiau iš pareigūnės Eglės Černikevičiūtės, kuri tuo domėjosi, yra girdėjusi, kad tuo metu vaizdo kameros eismo įvykio vietos nefiksavo. Kam priklauso vaizdo kameros, tiksliai nežino, bet mano, kad (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namams („senelių namams“). Skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucijai atstovaujanti pareigūnė patvirtino, kad būdama atostogose, dar iki tyrimo šioje byloje atlikimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo, bendravo su K. B., su kuria susipažino tirdama kitą įvykį, be to, abi dainuoja viename chore, apie eismo įvykio aplinkybes. Pareigūnė pareiškė K. B. savo nuomonę apie eismo įvykio aplinkybių vertinimą ir eismo įvykio kaltininką. Vadovų apie tai neinformavo, klausimas dėl to, ar bylos neturėtų nagrinėti kitas pareigūnas, nebuvo sprendžiamas.
Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad lėtai važiavo per kiemą. Jai iš abiejų pusių buvo sustatyta daug automobilių. Kai priartėjo prie kelių susikirtimo, kur ketino sukti į dešinę, sustojo ir apsidairė, pažiūrėjo į kairę pusę, bet atvažiuojančio automobilio nematė, tuomet suko į dešinę ir tuo pat metu priešais pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, todėl dar labiau pasuko į dešinę ir ten pat staigiai sustojo. Tas kitas automobilis, su kuriuo įvyko susidūrimas, sustojo tik prie sankryžos. Kadangi nė vienas neturėjo eismo įvykio deklaracijos, susitarė susitikti kitą dieną ir ją užpildyti. Mano, kad kitas automobilis važiavo daug didesniu nei leistina greičiu, todėl jo ir nematė atvažiuojant. Liudytoja paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusios pareigūnės Eglės Černikevičiūtės nepažįsta, o skundžiamą nutarimą priėmusią pareigūnę Margaritą Kazlauskienę pažįsta apie metus laiko, nes su ja dainuoja viename chore. Su šia pareigūne dėl eismo įvykio konsultavosi dar prieš kviečiant policiją į eismo įvykio vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.
Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta 75,00 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir 11,00 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Už abu nusižengimus paskirta subendrinta 75,00 Eur bauda. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už bet kurį iš šių nusižengimų:
– reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą (KET 101 ir 102 punktai),
– įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus (pvz., KET 108 punktas),
– apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų (KET 116.2 ir 116.5 punktai),
– draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (KET 20 punktas).
Taigi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, visų pirma, turi būti tiksliai nustatyta, kurią (ar kurias) iš alternatyvių veikų, nurodytų straipsnio dispozicijoje, padarė administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, taip pat – konkrečiai kurį (ar kuriuos) KET punktą (ar punktus) jis pažeidė. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta nė viena iš ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų administracinio nusižengimo sudėčių, nėra jokios nuorodos į konkretų KET punktą, už kurio pažeidimą A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad iš skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės paaiškinimų, kuriuos ji teismo posėdyje davė kaip nutarimą priėmusios institucijos atstovė, matyti, jog institucija nepagrįstai tapatina KET 115 ir 155 punktuose reglamentuojamą reikalavimą tik šiuose punktuose numatytais atvejais duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms su KET 101 ir 102 punktuose reglamentuojamu reikalavimu duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį. Atkreiptinas institucijos dėmesys, kad KET 115 ir 155 punktų pažeidimas nepatenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Todėl asmuo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį be jokio faktinio ir teisinio pagrindimo.
Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. V. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė „gyvenamojoje zonoje, važiuodamas [...], kur važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka neaptarta kelių eismo taisyklėse, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido iš dešinės pusės važiuojančios transporto priemonės ir taip nesilaikė reikalavimo duoti kelią transporto priemonei, kuri artėja iš dešinės.“ Skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. V. tokiu būdu pažeidė KET 9 ir 115 punktų reikalavimus. Iš administracinio nusižengimo bylos rašytinės medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu, kur susikerta kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) namo iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, ir kelias, einantis lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namui, toje jo pusėje, kur yra įėjimai į laiptines. Automobilių susidūrimas įvyko šių kelių važiuojamųjų dalių sankirtoje.
Patraukiant A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nevertinta aplinkybė, kad viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenimis, pagrįstais oficialiais bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentais, važiuojamųjų dalių sankirta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka (kelias Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip visumos, dalis, o išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos nėra pažymėtas nei kaip kelias, nei kaip (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (https://regia.lt/map/...). Tokiu atveju tirtina, ar iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiuojančio automobili vairuotojas neturi vadovautis KET 102 punktu, pagal kurį įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Galiausiai, taikant „dešinės rankos“ taisyklę, pagal kurią kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, nebuvo vertinama, ar tuo metu, kai A. V. privažiavo sankirtą ir į ją įvažiavo, jis turėjo pareigą duoti kelią dešinėje pusėje buvusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ji buvo sustojusi. Akivaizdu, kad sustojusi transporto priemonė negali būti laikoma artėjančia iš dešinės prie kitos transporto priemonės. Todėl tirtina, ar pradėdama važiuoti po sustojimo vairuotoja neturėjo vadovautis KET 101 punktu, pagal kurį prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Nors eismo įvykio mechanizmas, be kita ko, grindžiamas duomenimis apie ribotą matomumą dėl vaizdą užstojusių sustatytų automobilių, šios aplinkybės visame eismo įvykio kontekste priimant nutarimą neįvertintos ir neaptartos. Tai svarbios aplinkybės, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio kilimo aplinkybes, asmenis, pažeidusius kelių eismo taisykles, eismo įvykio kaltininką (kaltininkus) ir patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Šios aplinkybės tiriant įvykį ir priimant nutarimą nebuvo tiriamos ir vertinamos.
Nagrinėjamoje situacijoje turi būti nustatyta, ar (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), ar pastarojo automobilio vairuotoja pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, kai į ją jau buvo įvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo dešiniojo šono galą, sukliudydama užbaigti sankirtos kirtimo manevrą. Kokią įtaką eismo įvykio kilimui turėjo netoliese prie važiuojamųjų dalių sankirtos sustatyti kiti automobiliai, galimai riboję matomumą. Ar galėjo vairuotojai riboto matomumo sąlygomis matyti vienas kito transporto priemones. Kad būtų galima tai vertinti, net ir nebesant automobilių eismo įvykio vietoje, kadangi pati vieta niekur nedingo, turi būti atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nurodyti susikertančių kelių važiuojamųjų dalių pločiai, pažymėtos tų važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribos, nurodytos labiausiai tikėtinos automobilių judėjimo trajektorijos ir kitų automobilių stovėjimo vietos, o atliekant (duomenys neskelbtini) automobilio apžiūrą, atsižvelgiant į jo judėjimo kryptį, turi būti nustatytas atstumas nuo šio automobilio priekio iki apgadinimų ant galinio bamperio šoninės dalies, ar defektas galinio bamperio kampe (dešinės šoninės ir galinės plokštumų sankirtoje) yra eismo įvykio pasekmė, taip pat turi būti įvertinti abiejų automobilių greičiai betarpiškai prieš susidūrimą.
Dėl tyrimo ir nagrinėjimo institucijoje objektyvumo
Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 567 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtintas draudimas tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 569 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Situacija, kai ne teismo tvarka nagrinėjamą bylą išnagrinėja institucijos pareigūnas, kuris ne tik pažįstamas su vienu iš eismo įvykio dalyvių, suinteresuotų bylos baigtimi, bet ir privačiai konsultavo tą eismo įvykio dalyvį dėl eismo įvykio vertinimo dar prieš institucijai pradedant eismo įvykio tyrimą, yra netoleruotina, toks tyrimas ir bylos nagrinėjimas negali būti laikomas nešališku.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Margaritos Kazlauskienės 2020 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Grąžinti bylą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarties kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.