Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-1315-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
T-1315-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02351-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1315-865/2019
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02351-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-223 taikyti nuteistajam K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2019 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9. d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 4 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. kovo 14 d., pabaiga – 2021 m. sausio 14 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. gegužės 14 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. – 1 metai, 2 mėnesiai ir 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 59-223 nutarė taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymosi iki 2021 m. sausio 14 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. sausio 14 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus - atsiribojo nuo asmenų, darančių jam neigiamą įtaką, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis - sėkmingai pabaigtą 1 m. 6 mėn. reabilitacijos kursą, po kurio alkoholio nevartoja 3 m. 7 mėn., emocinę gerovę - motyvaciją dalyvauti socialinių įgūdžių, elgesio korekcijos programose, individualiuose pokalbiuose su psichologu, mąstymą ir elgesį - ateities planai, gyvenimo tikslai susiję su darbu, teigiamais santykiais su artimaisiais, šiuo metu gana motyvuotas teigiamiems pokyčiams, nuostatas - neigia, kad yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - per buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpį baustas nebuvo, būryje adaptavosi ir lengvai prisitaikė prie gyvenimo sąlygų, tarpasmeninių problemų su kitais nuteistaisiais ar įstaigoje dirbančiais pareigūnais, darbuotojais nėra, laikytis režimo reikalavimų sunkumų neturi, turi sūnų, prie kurio finansinio išlaikymo šiuo metu prisidėti neturi galimybės, su vaiku bendrauja dažnai, rūpinasi mokslo pasiekimais bei jo aplinka, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti - nuostata į darbą teigiama, profesinės žinios įgytos, darbiniai įgūdžiai pakankami, dažytojo, tinkuotojo, mūrininko profesijas įgijo per bausmės atlikimo laikotarpius, šiuo metu dirba pataisos namuose jo paties prašymu, 0,5 etatą tvarkiniu, lėšų tvarkymą ir pajamas - pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbiniais laikotarpiais gaunamas atlyginimas, ryšius - tėvai, broliai mirę, teigiami santykiai yra su teta N. R., kuri augina jo 8 metų vaiką, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog K. B. lygtims paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 str. 2 d.).

Komisija nutarė K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad K. B. paskirta galutinė bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. kovo 14 d., pabaiga – 2021 m. sausio 14 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. gegužės 14 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. – 1 metai, 2 mėnesiai ir 7 dienos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas nebuvo. Pažymos: 2019-09-13 Vilniaus arkivyskupijos Caritas nuteistųjų konsultavimo centro pažyma „Dėl nuteistojo K. B.“, kad nuteistasis savanoriškai dalyvavo 2 socialinio darbuotojo ir 2 teisininko vykdomose konsultacijose. Šiuo metu K. B. dalyvauja VA „Caritas“ vykdomajame projekte „Kompleksinės pagalbos teikimas teistiems ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims, siekiant sėkmingos jų integracijos į visuomenę“. Asmens prašymu sutarta, jog lygtinio paleidimo atveju lankysis VA „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centre, kur su specialistų pagalba spręs galinčius kilti psichologinio, teisimo bei socialinio pobūdžio problemas. 2019-09-17 Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažymėjimas, kad K. B. 2018-08 mėn. iki 2019-09 mėn. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas vykdomajame projekte „Kompleksinės pagalbos teikimas teistiems ir iš įkalinimo įstaigos išeinantiems asmenims, siekiant sėkmingos jų integracijos į visuomenę“. Remiantis 2019-04-01 individualaus nuteistojo K. B. socialinės reabilitacijos planu Nr. 66-62, nuteistasis Vilniaus PN 7-me būryje adaptavosi ir lengvai prisitaikė prie gyvenimo sąlygų. Būryje tarpasmeninių problemų su kitais nuteistaisiais ar įstaigoje dirbančiais pareigūnais, darbuotojais nėra. Laikytis režimo reikalavimų sunkumų neturi. VPN direktoriaus 2019-06-13 LR įsakymu Nr. 7-234 skirtas, jo paties prašymu, 0,25 tvarkinio etatas, nustatant 0,34 koeficientą MMA dydžio atlyginimą. Nuteistasis turi sūnų, prie kurio finansinio išlaikymo šiuo metu prisidėti neturi galimybės. Nuteistojo teigimu, su vaiku bendrauja dažnai, rūpinasi mokslo pasiekimais bei jo aplinka. K. B. baigęs 9 klases, toliau mokytis nemotyvuotas. Dažytojo, tinkuotojo, mūrininko taisos profesijas įgijo per bausmės atlikimo laikotarpius, pataisos namuose. Nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namuose mokysis batsiuvio profesijos. Teigia, kad turi 4 metus darbo stažo, dirbęs pagalbiniu darbininku statybose, kroviku, sargu. Nuteistasis šiuo metu dirba pataisos namuose, 2019-08-30 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu "Dėl nuteistųjų atleidimo, skyrimo į pareigas ir atlyginimo nustatymo" Nr. 7-341, skirti nuteistąjį K. B., jo paties prašymu, 0,5 etatą tvarkiniu, nustatant 0,34 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2019-09-02. Pagal turimus duomenis, galima daryti prielaidą, kad nuteistojo nuostata į darbą teigiama, profesinės žinios įgytos, darbiniai įgūdžiai pakankami, todėl yra galimybė įsidarbinti ir vykdyti darbinę veiklą.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuteistojo K. B. pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbiniais laikotarpiais gaunamas atlyginimas. Nuteistasis neginčija, kad turi civilinio ieškinio skolų ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. 2016-06-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu civiliniams ieškovui Kredito unijai „Sostinės kreditas“ iš A. Š., E. Š. ir K. B. priteisti 25705,35 eurai (negrąžinto kredito likutis) tiesioginei jų nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti. 2019-09-13 Vilniaus pataisos namų turto skyriaus pažyma "Dėl vykdomųjų dokumentų" Nr. 56-1046, kad nuteistasis K. B. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 1983,18 Eur (išskaičiuotas iš d/užm. 25,55 Eur). Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 25,61 Eur. Remiantis turimais duomenimis, galima daryti išvadą, kad nuteistasis šiuo metu turi, jo esamai finansinei padėčiai reikšmingų, neišmokėtų skolų. Nuteistasis neneigia, kad reikia jas mokėti, tačiau tokie finansiniai sunkumai yra neadekvatūs esamam nuteistojo išsilavinimui ir nedaug apmokamiems darbams. Skolų grąžinimas reikalauja nuolatinio, užtikrinto pajamų šaltinio bei yra veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo ryšiai su pirminės šeimos nariais nepalaikomi, kadangi tėvai, broliai mirę. Iki 9 metų K. B. gyveno su tėvais, paskui globos namuose. Nuteistasis neigia poreikį bendrauti su moterimis, draugais. Šiuo metu palaikantys teigiami santykiai yra su teta N. R., kuri augina jo 8 metų vaiką. K. B. teigimu, iš santykio su teta jis gauna palaikymą, emocinę ir finansinę paramą. Atsižvelgiant į nuteistojo dabartinių santykių pobūdį, galima teigti, kad nors nuteistasis neturi bazinės šeimos palaikymo, paramos, jo teigiami santykiai su teta, vaiku gali būti apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis, veiksnys. Taip pat nustatyta, kad pagal 2019-08-12 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažymą "Dėl K. B. įtraukimo į GVNA" Nr. 13J-A-144, informuoja, kad vadovaujantis Vį Registrų centro direktoriaus 2018-01-12 įsakymu Nr. v-12n "Dėl asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo", pil. K. B. iki 2017-12-31 buvo įtrauktas į GVNA (duomenys neskelbtini). 2019-09-23 (duomenys neskelbtini)"Dėl K. B. pasirinktos gyvenamosios vietos", pranešama, kad K. B. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti nuteistojo teta N. R. neprieštarauja suteikti gyvenamąjį plotą grįžtančiam iš įkalinimo vietos savo sūnėnui K. B.. 2019-09-16 VĮ "TC Veržuva" pažyma "Dėl K. B. adaptacijos", pranešama, kad K. B. priimtas į psichologinės ir socialinės adaptacijos programą, jis bus apgyvendintas, suteiktas maitinimas, deklaruota gyvenamoji vieta vyrų adaptacijos centre (duomenys neskelbtini) mieste. Atsižvelgiant į aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad nuteistojo nusikalstama veika iš dalies susijusi su gyvenamąja vieta, kadangi K. B. (duomenys neskelbtini) neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), paskui gyveno socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, šalia gyveno asmenys, nevengiantys vartoti alkoholį, įsitraukti į nusikalstamas veikas ir tokie kontaktai galimai buvo jo socialiai neatsakingo gyvenimo būdo dalis. Po bausmės atlikimo, K. B. planuoja riboti kontaktus su pažįstamais asmenimis ir gyventi Jonavoje, pas tetą.

K. B. pristatomas pirmą kartą. Anksčiau teistas 11 kartų: Pirmą kartą su teisėsauga K. B. susidūrė 14 metų. Pirmą kartą nuteistas 17 metų. Iš viso teistas 12 kartų. Nuteistajam būdingas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Nusikaltimų pobūdis yra modelio dalis, teisės pažeidimai turi bendrą motyvaciją - vagystės, apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat, yra duomenų, kad teistas už įsibrovimą, remiantis 2015-09-24 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistasis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išėmęs namo langą, tokiu būdų įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimus daiktus. Paskutinio nusikaltimo faktą K. B. pripažįsta, tačiau atsakomybę linkęs perkelti aplinkybėms, teigdamas, kad į nusikalstamą veiką jį įtraukė kiti asmenys. Bylos duomenimis, K. B. nusikalstama veika padaryta grupėje, su kitais asmenimis veikiant bendrais veiksmais. Nuteistojo pasirinktas socialiai neatsakingas, manipuliacinis gyvenimo būdas (alkoholio vartojimo problemos, nuolatinio pajamų šaltinio nebuvimas), rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus, dėl ko vyko naujų teisės pažeidimų tolesnis vykdymas. Nuteistojo teigimu, išvykęs gyventi į Jonavą, jis atsiribojo nuo asmenų, darančių jam neigiamą įtaką. Įkalinimo įstaigoje nuteistojo kontaktai su kitais nuteistaisiais minimalūs dėl poreikio atsiriboti, vengiant neigiamos patirties. Pagal turimus duomenis, galima daryti išvadą, kad kontaktų su neigiamą įtaką darančių draugų ir pažįstamų ribojimas, atsisakymas vartoti alkoholį, orientavimasis į darbinę veiklą, galimai būtų K. B. gyvenimo būdo pokyčius įtakojantis bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys.

Pažymėtina, kad nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimo atvejus. Pripažįsta, kad anksčiau turėjo su alkoholio vartojimo problemų. Nuteistojo teigimu, nuo 2016 metų gyveno reabilitacijos centre ’’Taikos kelias” ir sėkmingai pabaigė 1 m. 6 mėn. reabilitacijos kursą, po kurio alkoholio nevartoja 3 m. 7 mėn. Apie K. B. alkoholio vartojimo atvejus pataisos įstaigoje duomenų taip pat negauta. Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad alkoholio vartojimo problemos paveikė K. B. daugelį gyvenimo sričių, buvo susijęs su teisės pažeidimų istorija, tačiau šiuo metu yra neaktualios. Laisvėje, esant tęstiniam alkoholio vartojimui, K. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka. Šiuo metu nuteistasis neigia psichologines problemas. 1995-09-11 vadovaujantis BK 361 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskiriant priverstinį gydymą (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, prieš maždaug 5 metus bandė žudytis dėl nesėkmingai susiklosčiusiu santykių su moterimi. Šiuo metu dėl tokio sprendimo gailisi, suicidinio elgesio nekartotų. Pataisos įstaigoje nuteistojo socialinių ryšių ratas siauras. Nuteistajam būdingas uždarumas, nepasitikėjimas kitais. Pokalbio metu K. B. bendrauja noriai, tačiau nelinkęs kalbėti apie problemas, savo neigiamas savybes, siektinus pokyčius. Nuteistojo motyvacija dalyvauti ji: socialinių įgūdžių, elgesio korekcijos programose, individualūs pokalbiai su psichologu, galėtų būti apsauginis veiksnys, gerinantis nuteistojo gyvenimo kokybę, emocinę, psichologinę būklę bei mažinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis labiau deklaruoja nusikaltimo faktą, nei nuoširdžiai nurodo besigailintis ir iš esmės savo elgesį kaip impulsyvų vertinantis. Stengiasi sumenkinti savo veiksmus, akcentuodamas, kad kaltas alkoholis bei į nusikalstamą veiką įtraukę kiti asmenys. Nors negauta duomenų apie nuteistojo pykčio, agresijos atvejus, ankstesnė nusikalstama veika siejasi su nevaldomo elgesio protrūkiais, kurių metu kartojosi vagystės, apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu nuteistojo ateities planai, gyvenimo tikslai susiję su darbu, teigiamais santykiais su artimaisiais. Atsižvelgiant į gautus duomenis, galima daryti išvadą, kad nors nuteistasis šiuo metu gana motyvuotas teigiamiems pokyčiams, esant nuteistajam nepalankiai finansinei situacijai, vėl pradėjus svaigintis alkoholiu, gali kartotis destruktyvus elgesys, nemąstant apie galimas neigiamas pasekmes. Todėl tikslingas tęstinis dalyvavimas elgesio korekcijos, priklausomybių prevencijos programose, stiprinant nuteistojo savikontrolės įgūdžius. K. B. neigia, kad yra susijęs su kriminaline subkultūra. Pokalbio metu neišsako diskriminacinių nuostatų. Įkalinimo įstaigoje nuobaudų neturi. Tačiau, išanalizavus teisės pažeidimų istoriją, pastebėta, kad nuteistasis linkęs pažeisti kitų asmenų turtines teises (dažnos vagystės). Nors pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nepastebėta, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo elgesį, išgyventų dėl padarytų veiksmų ar stengtųsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant į gautus duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinės nuostatos, kurios yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys, reikalaujantis intervencinių priemonių įsitraukimo.

Pažymėtina, kad atlikus nuteistojo K. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso aukštai rizikos grupei – 103 balai, iš jų 45 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 58 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Svarbu pažymėti, kad nuteistąjį svarstant Komisijoje du jos nariai pateikė atskirąją nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į nuteistojo aukštą pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką bei didelį ankstesnių teistumų skaičių.

Atsižvelgiant į tai, kas apartą, pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau Teismas sprendžia, kad K. B. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors galiojančių nuobaudų nuteistasis šiuo metu ir neturi, tačiau vis tik jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Be to, K. B. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis nebuvo. Nuobaudų nebuvimas rodo, kad K. B. bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. B. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų iš esmės pakeitė savo elgesį.

Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas, nesant duomenų apie nuteistojo įdarbinimą laisvėje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Teismo vertinimu, nusikaltimų, už kuriuos K. B. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neliktai daugiau kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį K. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė